Rusijos „specnazas“ apie karą Ukrainoje: betvarkė, narkotikai, morodieriavimas

Su mūsų herojumi mes kalbėjomės du kartus, iki jo komandiruotės į Donbasą ir sugrįžus. Į karą jis vyko savanoriu, vadovaudamasis patriotiniais jausmais ir vedamas pareigos. Tai ką jis pamatė Ukrainoje, smarkiai skyrėsi nuo to ką galime išvysti per televizorių ar rašoma interneto portaluose. Noras pasidalinti išgyvenimais, tapo šio interviu priežastimi. Dalis informacijos buvo patikrinta įvairiuose šaltiniuose ir ji pasitvirtino. Tikėti ar ne tuo ką pasakoja šis kareivis, kiekvieno skaitytojo valia, mes tik pateikiame interviu.

- Jūs tarnavote armijoje? Kokiose daliniuose?

- Pradėjau tarnybą 16-oje Tambovo specialios paskirties brigadoje. Po šauktinio tarnybos pasirašiau kontraktą ir nuvykau į Kaukazą, į 58 armiją. Mokiausi žvalgybos parengiamajame centre. Anksčiau laiko nutraukiau kontraktą.

- Ar teko dalyvauti kariniuose veiksmuose?

- Šiaurės Kaukaze nėra karo, ten nėra karinių veiksmų. Ėjome „šukuodami“ kalnus, sėdėjome pasalose, lydėdavome kolonas. Dalyvaudavome veiksmuose,kurie vadinami apsupimu. Kai specialiosios paskirties daliniai šturmuoja pastatus, butus, mes stovime apsupę teritoriją, blokuojame rajoną. Tiesioginiuose veiksmuose aš nedalyvavau.

- Kokiame dalinyje jūs tarnavote Donbase?

- To aš jums pasakyti negaliu.

- Donecko ar Lugansko liaudies respublikose?

- Tai buvo Rusijos gynybos ministerijos dalinys.

- Jūsų dalinys dalyvavo kariniuose veiksmuose?

- Taip.

- Kaip jūs vertintumėte sukilėlių karinį pasiruošimą?

- Sukilėlių? Trejetui.

- Problema karių pasiruošime ar jų moraliniame pasirengime?

- Čia daug faktorių, pagal kuriuos reikėtų vertinti jų meistriškumą. Jie neturi protingų vadų. Tarnavusių armijoje žmonių daug, tačiau tikrai profesionalių vadų nėra. Dauguma surenka į būrį 30-40 žmonių, gauna ginklus ir pajautę valdžią ima elgtis neadekvačiai. Nėra veiksmų suderinamumo, kariai dažnai „pakiša“ vienas kitą, žudo vieni kitus. Technikos, kurią mūsų šalis tiekia Ukrainai užtektų užimti tokią šalį kaip Latvija ar Lenkija. Naudotis šia technika jie gali, tačiau tai nėra efektyvus naudojimasis.

- Kokią karinę techniką Rusiją tiekia į Ukrainą?

- Pagalvokit patys, be Rusijos palaikymo Ukrainos Rytai neišsilaikytų ir mėnesio. Todėl, kad ginkluotę, kurią jie turi yra neįmanoma atkovoti tik mūšiuose. Tai ir tankai, ir gaubicos ir savaeigė artilerija, „Gradai“, absoliučiai viskas, nuo šaunamųjų ginklų iki specialios technikos.

- O koks Ukrainos armijos karinis pasirengimas?

- Jei kalbame apie rezervistus ir Nacionalinę gvardiją, tai jie tokio pačio lygio kaip ir sukilėliai. Jei kalbame apie samdinių batalionus „Azov“, „Ternopol“, „Donbass“, kur visokių lenkų, britų, prancūzų gal kokią 70%- taip, jie savo amato meistrai.

- Kokie egzistuoja įrodymai, kad Ukrainos armijos gretose yra užsieniečių samdinių? Buvo belaisvių? Rasti dokumentai?

- Apie kokius dokumentus čia galime šnekėti, kai savomis akimis matėme kaip kolona juda į Luganską iškėlusi JAV vėliavą.- tai pirmą. Antrą- kai mes buvome Červonopartizanske (Izvarino rajonas), ten buvo moterų kolonija, mes ją dvi savaites apšaudėme, laikėme apsuptyje.  Ten nesislėpdami kovojo 30 lenkų samdinių.

- O kodėl šių belaisvių niekas neparodo žiniasklaidoje? Iki šiol žiniasklaidoje sušmėžavo tik švedų belaisvis iš „Azov“ bataliono.

- Taip, švedą paprasčiausiai išviešino žiniasklaida. Aš manau, kad žiniasklaidoje tai nepasirodo todėl... įsivaizduokit situacija, kad mūsų šalis parodo 10 užsienio šalių belaisvių: švedų, čekų, negrų, tai mūsų priešininkai padarys lygiai tą patį, parodys mūsų belaisvius. Čia slaptųjų tarnybų karas vyksta.

- Ar ėmėt į nelaisvę ES, JAV karius?

- JAV ne, o ES- taip.

- Ar tiesa, kai kalbama apie kazokų žemą moralę? Apie dezertiravimą, pozicijų palikimą be įsakymo?

- Apie kazokus negalima nieko pasakyti konkretus. Yra normalių, gerų karių. Kiti atvažiavo čia , kad atiminėtų mašinas, morodieriauti, kontrabandą vežioti.

- Galima paklausti apie morodieriavimą ir kontrabandą, kokie šių reiškinių mąstai?

- Štai pavyzdys. Yra tokia organizacija „Oplot“. Kai jie stovėjo Snežnoje ir Dmitrovkoje, ten buvo visuotinis alkoholizmas, narkomanija ir morodieriavimas. Iš žmonių tiesiog gatvėje atimdavo automobilius, daiktus. Neretai ir nužudydavo. Juk viskas priklauso nuo žmonių. Žinote, pinigai- geras žmogaus moralės matas, kai jie gauna daug pinigų arba atsiranda galimybė jų daug uždirbti, žmonės labai greitai pasikeičia. Taip, morodieriavimas egzistuoja ir jis plačiai paplitęs. Su juo teisingai kovoja Luganske ir Donetske.

- Sušaudydami?

- Taip, dažniausia. Situacija yra sudėtinga, žmonių ten gali būti tiesiog suklydusių, su jais aiškinamasi. Tačiau, jei mato, kad žmogus yra banditas, apiplėšė kitą žmogų, civilį, išmėtė jį iš automobilio, pavogė automobilį, čia, aišku- sušaudymas.

- Kiek mokama kareiviui, karininkui?

- Priklauso nuo laipsnio, pareigų, yra tokių karininkų, kuire dėl savo amžiaus yra tinkami tik užnugaryje tarnauti, jiems moka mažiau.

- Kiek maždaug gauna kovotojas, kuris turi patirtį, kvalifikaciją?

- Karinių veiksmų patirtis čia neturi reikšmės, svarbiausia- pareigos ir kvalifikacija. Aš, pavyzdžiui, tarnavau žvalgybiniame-diversiniame gynybos ministerijos dalinyje, man mokėjo 90 tūkstančių per savaitę.

- Šie pinigai mokami visada. Nebūna taip, kad nesumoka?

- Taip, visada sumoka. Kontora niekada žmonių nepaveda. Pinigai visada ateidavo, jei kas nors jų neišmokėjo, tai vadovybės kaltė. Pirmiausia pinigai išmokami junginio vadui, o vėliau vadas išmoka savo pavaldiniams. Būdavo atveju, kai kažkokie vadai gaudavo į rankas porą milijonų, jiems nuo to „nuraudavo stogą“, jie žmones siųsdavo į nesąmoningas užduotis ir pusę jų žūdavo, o jie dingdavo su pinigais. Dabar tokių atvejų jau nėra, viskas kontroliuojama, nes buvo labai daug nepatenkintų, žmonės sugrįždavo puldavo su ginklais, grasindavo surengti teroro išpuolius. Sistema sureagavo, jei taip galima išsireikšti, dabar pinigai skirstomi jau kitaip.

- Jei žmogus žūsta, pinigai perduodami giminėms?

- Taip, prieš vykdamas tu užpildai anketą, ten nurodomi adresai ir kontaktai, viskas tikrinama. Jei žūtum, pinigai bus sumokėti  giminėms.

- Jūs matėte reportažą,  apie krovinį- 200, atvykusį į Rusiją autošaldytuve? („Novaja Gazeta“ birželio 20 d.)

- Šiame krovinyje sugrįžo du mano draugai.

- Jums neatrodo, kad situacija, kai kariai galvoja, kad kovoja už Rusiją, už „Rusų pasaulį“, o žiniasklaida apie tai tyli yra neteisinga?

- Politikai žaidžia savo žaidimus, čia jų reikalas, tegu žaidžia. Aš nemanau, kad tada, kai mes pasieksime pergalę, apie žuvusius vaikinus pamirš. Svarbiausia, kad apie juos prisimena žmonės. Jei apie juos prisimena žmonės, vadinasi atmintis išliks amžinai. Politikai keičiasi, o atmintis persiduoda iš kartos į kartą.

- Kaip pasikeitė jūsų pasaulėžiūra po Donbaso?

- Pasaulėžiūra nepasikeitė, pasikeitė požiūris į ten vykstančius reiškinius. Matote, visos tos rašliavos internete- jie rašo visą tą „valio-patriotizmą“, visokias pasakas apie vienybę, vieningą sukilėlių frontą ir t.t. O jūs net neįsivaizduojate, koks ten vyksta narkotikų ir ginklų biznis. Ten paprasčiausiai „išgaruoja“ ginkluotė, kurią tiekia Rusija. Priešlėktuviniai kompleksai „Igla“, „Strela“, sunkioji ginkluotė- visa tai paprasčiausiai dingsta. Junginiui išduodami „Igla“, o pusę  dingsta kirsdami Rusijos-Ukrainos sieną. Suprantat, šiai betvarkei tik dabar ateina galas (rugpjūčio mėn.). Kai viskas dar tik buvo pradinėje stadijoje, kai reikėjo sustyguoti tiekimą, tuo užsiminėjo ir žmonės su antpečiais. Nesakysiu iš kokios organizacijos, bet su antpečiais.

- Vis gi, kodėl ten kariaujama? Kriminaliniai klanai aiškinasi santykius?

- Kodėl kriminaliniai- politiniai. Vakarai čia uždirba didelius pinigus, išbandoma ginkluotė, specialios paskirties daliniai praktikuojasi. Prisimenate karą Ispanijoje? Tai buvo treniruotė prieš didelį karą.

- Reiškia viskas pasibaigs didžiuliu karu?

- Viskas priklauso nuo kiek toli surizikuos mūsų lyderis nueiti ekonomine prasme. Kiek jis yra pasiruošęs išvesti šalį iš Vakarų bankinio protektorato. Jei jis surizikuos, 90% bus labai didelis karas. Taip buvo visada: kai Vakarai buvo įvaromi į kampą finansine prasme, visada kildavo karas.

- Kokios yra sukilėlių, Rusijos ir Ukrainos karių netektys?

- Jei kalbėtume apie Rusijos oficialių struktūrų karius, tai nedaug, dešimtys. Sukilėlių gretose šimtai žuvusių Rusijos piliečių, o iš esmės sukilėlių žūsta tiek pat, kiek Ukrainos armijos karių. Ir vieni, ir kiti miestus griauna su „Gradais“, taip ir gaunasi, kad žūva vienodai. Žmonės tiesiog žūsta beprasmiškoje mėsmalėje.

- Jūsų nuomonė apie „Boeing“ ir „Buką“.

- Teisybę pasakius, aš apie tai sužinojau praėjus kuriam laikui po katastrofos. Tada mes vykdėme užduotis, buvome visiškai autonomiški, buvome priešo užnugaryje, todėl nieko konkretaus pasakyti negaliu. Ir viena, ir kita šalis vienodai meluoja. Pavyzdys – kova už Donecko oro uostą. Prisimenat tą sunaikintą sunkvežimį, kuriame sako, kad buvo sužeisti sukilėliai? Tame sunkvežimyje buvo ir rusų kariai, kurie tikėjosi išsiveržti iš oro uosto, o juos sunaikino juk savi. Aš tai papasakojau todėl, kad jūs suprastumėte kaip gerai moka meluoti ir mūsiškiai, ir ukrainiečiai. Aš nesiimu spręsti kas numušė lėktuvą. Tai iš tikrųjų ne taip ir svarbu, teisybė bus tokia, kokią sugebės įrodyti. Jei ukrainiečiai sugebės įrodyti, kad numušėme mes, vadinasi taip ir yra, jei mes sugebėsime įrodyti, kad mus norėjo „pakišti“, vadinasi teisybė bus mūsų.

- Vadinasi realios tiesos mes niekada nesužinosime?

- O ji juk niekam nereikalinga. Tiesiog buvo reikalingas precedentas su kuriuo būtų galima dirbti informacinėje erdvėje. Štai ir viskas.

- Ką jūs manote apie sukilėlių vadus. Jūsų nuomonė apie juos pasikeitė?

- Ne, „Alfos“ vadai, Strelkovas, bataliono „Vostok“ vadovybė, tai visiškai adekvatūs žmonės. Žinote tokį sukilėlių vadą „Biesą“? Sklinda pletkai, kad jis paprasčiausiai pasiuntė  visus sukilėlius ir nepaklūsta niekam. Aš jums pasakysiu kodėl jis taip padarė – mes, tarp kitko, padarėme lygiai tą patį. Mūsų dalinį norėjo kontroliuoti kažkokie „Elbrusai“, 105-ieji izvariniečiai, kuriuos mes pasiuntėme labai toli ir pasakėme, kad jei dar kartą jie čia apsireikš, mes juos paprasčiausiai iššaudysime. Biesas pamatė šitą niekuo nepridengtą, cinišką „bespridielą“, pamatė, kad prisidengiamą aukštais idealais, o realiai prekiaujama ginklais ir narkotikais, žudomi žmonės ir t.t. Jis nenorėjo prarasti žmonių dėl kažkokių didelių viršininkų naudos, jis išžudė pas juos atvykusius derybininkus, nusišalino nuo visų ir dabar vykdo tik Centro nurodymus.

- Visi tie oficialūs asmenys, borodajai, bolotovai, pušylinai ir t.t. jie realiai turi ten kokią valdžią ar  kiekvienas dalinys pats sau viršininkas?

- Dažniausiai taip, kiekvienas sau viršininkas. Visi šitie borodajai ir jam panašūs, kažką skelbiantys internete- jie turi valdžia Donecke ir Luganske, gal dar priemiesčiuose. O Izvarine, Krasnodone sėdi vietiniai kunigaikščiai, kurie grabe matė tuos borodajus ir strelkovus.

- Jūs grįšite į Donbasą?

- Taip, juk mes ne sukilėliai, mes gauname įsakymus.

- Ar Ukraina turi šansų, jei, žinoma, rimtai neįsikiš Rusija?

- Rusija niekada rimtai neįsikiš, kam jai tai. Kam jai savo karių lavonai ir oficialus karas. Tai kraštutinis atvejis. Bet aš jums gi sakau, tai žaidimas, didžioji politika. Ukraina padarė savo ėjimą, bandė prastumti savo interesus, politinė situacija pasikeitė, pradėjo spausti mūsiškiai. Laukia ilgas konfliktas.

- Kas jūsų manymu gali pabaigti šį karą?

- Realiai? Jei tarp sukilėlių atsiras vadas, kuris paprasčiausiai iššaudys pusę dabartinių vadų, išspręs visus nuomonių skirtumus ir visi veiks vienu frontu. Arba prisidengdami sukilėliais, veiks reguliarioji Rusijos kariuomenė.

- Jūs papasakojot kaip gali laimėti sukilėliai, o kokios jėgos gali susodinti šalis prie derybų stalo?

- O kam? Tai niekam nenaudinga. Pavyzdžiui, jei jūs gerai uždirbate, ar jūs nustosite dirbti, jei tai jums neša didžiulį pelną? Ar taip nemanau. Taip ir čia, žmonės gerai uždirba, plauna pinigus, čia vaikšto narkotikai, prekiaujama ginklais. Kam visa tai baigti? Užsidirbo vienas, atėjo kitas, taip pat uždirbo. Taip juk uždirba visi. Nuo paprasto kareivio iki politiko. Taip, kad dėl derybų aš labai abejoju. Turi pasikeisti pasaulyje politinė situacija, kad žvanginti ginklais paprasčiausiai neapsimokėtų.

Andrejus Rybakovas, publikuota 2014 rugsėjo 9 d.

Šaltinis: navoine.info