Spalio 17–19 d. Rygoje, Latvijos karinių jūrų pajėgų Patrulinių laivų diviziono štabe, Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadai aptarė Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vystymąsi, bendradarbiavimo sritis ir bendradarbiavimo ateityje kryptis.
Susitikimo metu Lietuvos KJP vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus su kolegomis Latvijos KJP vadu kontr-admorolu Ingus Vizulis ir Estijos KJP vadu jūrų kapitonu Sten Sepper patvirtino 2017 metų Latvijos ir Lietuvos karinių laivų eskadros (BALTRON) veiklos planą bei šalių indėlį į šį junginį bei šio jungtinio štabą.
Tuo pačiu vadai aptarė ir tarptautinius BALTRON bendradarbiavimo projektus - Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vadovavimo ir štabo karininkų kursų ir Baltijos šalių KJP narų mokymo centro aktualijas, planus ir veiklos tobulinimo galimybes.
Susitikimo metu trijų Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vadai numatė veiksmų planą, pagal kurį BALTRON šalys ateityje galės keistis Baltijos jūros stebėjimo duomenimis ir operatyvine informacija.
Susitikime vadai taip pat sutarė bendradarbiauti skiriant Lietuvos karininką tarnybai Latvijos karininko vadovaujame NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės štabe 2017 m. antrąjį pusmetį.
Taip pat nutarta rotacijos pagrindu toliau tęsti kasmetinių tarptautinių pratybų „Baltic fortress“ Baltijos jūroje organizavimą.
Vadai taip pat aptarė bendradarbiavimo planus 2017 m. rugpjūčio mėn. Latvijos ir Estijos teritoriniuose vandenyse organizuojant vyksiančią tarptautinę išminavimo operaciją „Open Spirit 2017“.
Rygoje vykęs Baltijos šalių KJP vadų susitikimas – 53-asis vadų tokio lygmens susitikimas, skaičiuojant nuo pirmojo, įvykusio 1996 m. sausio 16 d. Rygoje.
Baltijos šalių KJP vadų darbiniai susitikimai organizuojami du kartus per metus.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių jūrų bendradarbiavimas
Bendradarbiaudamos karinėje srityje 1998 metais Lietuva, Latvija ir Estija įkūrė Baltijos šalių karinių laivų eskadrą (BALTRON) - trišalį greitojo reagavimo karinių laivų junginį. Jo pagrindiniai tikslai yra prisidėti prie Baltijos jūros regioninio saugumo, mažinti jūrinių minų pavojų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose, išplėsti tarpusavio supratimą ir didinti gebėjimą veikti bendrai ir bendradarbiauti su NATO šalių kariniais vienetais.
Nuo 2015 metų Estijai pasitraukus iš BALTRON laivų junginio veiklos, ją toliau vykdo Lietuva ir Latvija. Savo ruoštu Estija prisideda prie atskirų bendradarbiavimo renginių ir pratybų. Patirtis dalyvaujant BALTRON veikloje naudinga ruošiant laivus budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose arba dalyvauti NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos junginyje.
BALTRON eskadrą sudaro priešmininiai laivai ir štabo laivas, taip pat tarptautinis štabas Juos rotacijos pagrindu 6-12 mėn. vienerių metų laikotarpiui į eskadrą skiria Lietuva ir Latvija. Eskadrai vadovauja Lietuvos arba Latvijos skiriamas karininkas. Jam įgaliojimus vadovauti BALTRON vienetams suteikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komitetas. BALTRON veikia pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komiteto patvirtintą metinį BALTRON veiklos planą.
2016 metais BALTRON junginiui vadovauja Lietuvos KJP karininkas komandoras Tadas Jablonskis. Šiais metais Lietuva BALTRON junginio veiklai skiria ir du BALTRON štabo karius bei Karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivą „Jotvingis". Nuo 2017 m. sausio mėn. vadovavimą BALTRON junginiui perims Latvijos karininkas kmd. ltn. Kasparas Mėzytis (Kaspars Miezītis).
Plėtodamos bendradarbiavimą Baltijos šalys be BALTRON junginio taip pat yra įsteigusios ir vykdo kitus tarptautinius bendradarbiavimo projektus. Pavyzdžiui, Estijoje šalys yra įkūrusios Ryšio specialistų mokymo centrą, Latvijoje – Narų mokymo centrą, Priešmininės kovos mokymo ir įrangos aptarnavimo centrą bei Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų (KJP) štabo karininkų kursą. Lietuvoje veikia Laivų denio įrangos ir ginkluotės aptarnavimo centras.
Šaltinis: kam.lt
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]