Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą

2018 m. birželio 13 d. 11 val. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą“.

Dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu 2018 m. gegužės 31 d. Seime nagrinėjimui priimtas Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantis referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas siūlo atsisakyti reikalavimo, kad norint pakeisti bet kurį Konstitucijos pirmojo skirsnio (Lietuvos valstybė) straipsnį per referendumą už jį turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Šį reikalavimą siūloma sumažinti iki ne mažiau kaip trečdalio visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių balsų. Tik dėl nuostatos, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, siūloma palikti reikalavimą tokį Konstitucijos pakeitimą laikyti priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 (75%) balso teisę turinčių piliečių.

Lietuvos Konstitucijos pirmąjį skirsnį (Lietuvos valstybė), kuris liko vienintelis mūsų valstybės suverenumo garantas, nedrįsta pakeisti net po Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą referendumo, kuriame už šį stojimą balsavo tik 57%, bet ne privalomi 75% visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Pranešėjo nuomone, dvigubos pilietybės Konstitucijoje įteisinimo pretekstas (12 straipsnio keitimas) negali tapti visiškai neatsakingu pagreitinto Lietuvos valstybės išvalstybinimo įrankiu.

Spaudos konferenciją galima žiūrėti čia:

Pranešimas spaudai

Birželio 3-4 dienomis šventėme Sąjūdžio 30-metį, sakėme gražias kalbas. Tik Vytauto Vyšniausko kalba Seime iškrito iš gražaus šventinio konteksto. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko tautai paaiškinti, kad jaunuolis be reikalo skundėsi Lietuvos padėtimi, kad jis pats turi galimybę kurti Lietuvą.

Šventės išvakarėse nepastebėjome, kad dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu gegužės 31 d. Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui (už - 70, prieš - 5, susilaikė – 26) Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas siūlo atsisakyti reikalavimo, kad norint pakeisti bet kurį Konstitucijos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsnį per referendumą už jį turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Šį reikalavimą siūloma sumažinti iki ne mažiau kaip trečdalio visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių balsų. Tik dėl nuostatos, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, siūloma palikti reikalavimą tokį Konstitucijos pakeitimą laikyti priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 (75%) balso teisę turinčių piliečių.

Priminsiu, kad už Konstitucijos priėmimą 1992 m. spalio 25 d. referendume balsavo 1 447 334 rinkėjų (56,75% rinkėjų iš bendro 2 549 952 visų rinkėjų skaičiaus) iš jame dalyvavusių 1 919 073 rinkėjų (75,26% visų balsavusių rinkėjų). Pvz., skaičiuojant referendumo rezultatus pagal 2016 m. Seimo rinkimų rinkėjų skaičių (2 514 657), referendume turėtų dalyvauti ne mažiau kaip pusė jų (1 257 329), o sprendimui priimti, jeigu jam pritartų ne mažiau kaip 1/3 rinkimų teisę turinčių piliečių, užtektų 838 219. Manau, kad toks referendumo sprendimas, priimtas vieno trečdalio Lietuvos Respublikos piliečių, neatspindėtų visų mūsų piliečių valios ir negali būti laikomas Lietuvos Tautos, kuriančios Lietuvos valstybę, tikrąja valia (Konstitucijos 2 straipsnis). Tai ne tik mano nuomonė, bet ir Seimo Teisės departamento išvada, nesutinkanti su šiuo antikonstituciniu įstatymo projektu.

Arvydo Juozaičio birželio 4 d. kalba Seime – tai rūpestis naikinama valstybine lietuvių kalba. Tačiau A. Juozaitis nepastebėjo, kad gegužės 31 d. Seimas nagrinėjimui priėmė šį įstatymo projektą, griaunantį ne tik valstybinės kalbos egzistencijos, bet ir visus Lietuvos valstybės organizavimo įtvirtinimo pagrindus - Tautos suverenitetą, konstitucinę santvarką, teritorijos vientisumą, pilietybę, valstybinę kalbą, sostinę ir valstybės simbolius, pačios Konstitucijos keitimo tvarką, įtvirtintą jos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“, bet kurį kitą Konstitucijos straipsnį, bet kurį kitą įstatymą ar įstatymo nuostatą.

Lietuvos Konstitucijos pirmasis skirsnis „Lietuvos valstybė“ liko vienintelis mūsų valstybės suverenumo garantas, kurį pakeisti nebuvo išdrįsta net po Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą referendumo, kuriame už šį stojimą balsavo tik 57%, bet ne privalomi 75% visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Tokiu būdu dvigubos pilietybės Konstitucijoje įteisinimo pretekstu (12 straipsnio keitimu) šis įstatymo pakeitimas gali tapti pagreitinto Lietuvos valstybės išvalstybinimo įrankiu. Apie mūsų valstybės išvalstybinimą Seime kalbėjo V. Višniauskas ir V. Radžvilas. Tačiau būtina ne tik kalbėti, bet ir stebėti Seimo darbą, reaguoti į jį. Taip Sąjūdis ir jo iškelti deputatai, remiami žmonių, dirbo 1988-1990 m. – Atgimimo metais.

Seimo nariai balsavo (tik TS-LKD nė vienas narys nebalsavo už šį projektą, dėl ko konservatorių partiją reikia pagirti), nors Seimo Teisės departamentas paaiškino, kad visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios, sudaro vieną darnią sistemą, Konstitucijos pirmajame skirsnyje „Lietuvos valstybė“ įtvirtintos nuostatos lemia visų kitų Konstitucijos nuostatų turinį ir prasmę, Konstitucijos XIV skirsnyje įtvirtintą jos keitimo tvarką ir yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams (Konstitucijos 6 ir 7 straipsniai); visos minėtose Konstitucijos skirsniuose įtvirtintos vertybės yra saugomos vienodai (išskyrus aptartas išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami trimis ketvirtadaliais balso teisę turinčių Lietuvos piliečių balsų, žr. Konstitucinio Teismo 2014-07-11 d. nutarimą) ir gali būti keičiamos tik ta pačia tvarka (referendumu). Nei vieno Konstitucijos skirsnio ar jame įtvirtintos nuostatos negalima išskirti ir keisti ją mažesniu rinkėjų balsų skaičiumi, t.y. taikyti žemesnį jų apsaugos standartą ar kitą keitimo standartą. Tai užtikrina Lietuvos piliečių referendume priimtos Konstitucijos ir visos teisinės sistemos stabilumą, Konstitucijos teksto vientisumą, joje įtvirtintų vertybių apsaugą, Lietuvos valstybės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, geopolitinę orientaciją ir kt. Todėl projekte siūlomas įtvirtinti vienodas referendumo rezultatų nustatymas dėl visų Konstitucijos nuostatų keitimo ir įstatymo keitimo (priėmimo) bei kitų, su teisėkūra nesusijusių klausimų, sprendimo sudaro prielaidas paneigti Konstitucijos viršenybės principą, Konstitucijos pirmojo skirsnio reikšmę visam Konstitucijos tekstui, sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (Konstitucijos XIV skirsnis), iškreipti 1992 m. spalio 25 d. referendume daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų išreikštą Tautos valią ir neatitinka teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstitucinių principų. Tokia išvada grindžiama Konstitucinio Teismo doktrina.

Visa tai Seimo nariams buvo žinoma, bet jie balsavo už šio įstatymo projekto priėmimą nagrinėjimui. Beje, tokiu būdu būtų sukurtas precedentas ateityje Referendumo įstatyme įtvirtinti žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimams priimti ir taip dar labiau sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus.

Kreipiuosi į Seimo narius R. Karbauskį, pradėjusį dešimtmečiais įsišaknijusios korupcijos mūsų valstybėje atskleidimo būtiną darbą, S. Skvernelį ir G. Kirkilą, nuoširdžiai prašau atsiimti šį įstatymo projektą. Konstitucijos apsaugą sugriauti galima greitai, atkurti bus sunkiau, ir pasekmės gali būti labai skaudžios.

Ir nesvarbu, kokiu pretekstu tai daroma. Jei diskutuojame dėl dvigubos pilietybės, tai, visų pirma, būtina susitarti ne tik dėl klausimo sprendimo formos (numatoma tokia teisė Konstitucijoje ar nenumatoma), bet ir dėl turinio, t.y kaip užtikrinamos dvigubą pilietybę turinčio Lietuvos piliečio ne tik teisės, bet ir pareigų vykdymas. Dabartinė situacija ir toks Referendumo įstatymo keitimas ne tik griauna Konstitucijos pagrindus, bet ir veda į mūsų išeivijos ir Lietuvoje gyvenančiųjų supriešinimą. Bet kuri kategoriška nuomonė (A. Juozaičio ar V. Radžvilo – ne, Ž. Pavilonio ar V. Ušacko – taip) nėra šios problemos sprendimas. Jei darbais, bet ne žodžiais ir ne priešprieša siekiame valstybės ir tautos išlikimo, negalime beatodairiškai tiek prarasti išvykusius, kuriuos išvykti iš Lietuvos skatino ir toliau skatina visos mūsų valdžios, tiek priešpastatyti likusius Lietuvoje išvykusiems, leidžiant turėti kelias pilietybes, bet neužtikrinant piliečio pareigų vykdymo.

Tačiau tai – jau kitos diskusijos dalykas. Šiandien būtina sustabdyti šį Referrndumo įstatymo pakeitimą, kurio projektą Seimo nariai R. Karbauskis, S. Skvernelis ir G. Kirkilas, manau, pateikė Seimui, visapusiškai neįvertinę galimų pasekmių.

Zigmas Vaišvila