Seneliams Kedžiams su anūke susitikti neleis

Natūraliai kyla klausimas - iki ko mediciniškai "nusieksperimentuota" su mergaite?

Na, psichologas ir yra tas "specialistas", kuris, neva, išmano kažką apie vaikus ar net senelius. Nesu sutikęs nei vieno psichologo, kuris nenusišnekėtų. Jų galvelės prikimštos žiniomis iš nevaisingų teorijų ir klaidingų duomenų. Taip pat nesu sutikęs nei vieno psichologo, kurį tikrai galėčiau pavadinti dvasiškai sveiku žmogumi, nes jų įsitikinimai, paprastai, neturi realaus pagrindo ir tai, ką skiedžia psichologas, dažniausiai būna jo asmeniniai kliedesiai. Tokiam psichologui užduokite paprastą klausimą: psichologija susideda iš 2 žodžių - psicho ir logos, kurie gr.k. reiškia "dvasią'' ir "mokslą''. Lietuviškai psichologija reikštų "Mokslą apie dvasią". Tai klausimas psichologui būtų toks: kas yra dvasia? Ir jūs pamatytumėte keistas psichologo reakcijas, pasimetimą, o vėliau ir bandymus kabinti makaronus, nes jis jums nesugebės atsakyti į šį klausimą. Tai apie ką šitas mokslas, jeigu psichologas nesugeba atsakyti, kas yra dvasia? Psichologija gimė marksizmo plitimo laikais. Ir psichologija yra būtent požiūris į žmogų iš marksistinės filosofijos taško. O iš šio taško žiūrint žmogus yra gyvūnas. Tad psichologas žiūri į žmogų kaip į gyvūną ir lygina jo elgesį su žiurkių, triušių ir kitų gyvūnų elgesiu. O išgyvena tik tie gyvūnai, kurie prisitaiko, tai ir psichologas šią idėją taiko ir žmogui. Tad ir psichologas prisitaikys prie ko tik tik nori, nes jis nesupranta, kad žmogus, skirtingai nei gyvulys, vadovaujasi etika ir morale. Bet psichologui tai suprasti yra perdaug sudėtinga. "Gimęs šliaužioti skraidyti negali" - taip, berods, sakė M. Gorkis. Todėl ir psichologas pasaulį mato tik šliaužiojančio gyvio akimis arba siaurapročio marksisto akimis. TSRS nebėra, bet už tai tebėra marksistai, kurie vis dar nešioja šitą marksizmo dvasią Lietuvoje.