Vienas iš ryškiausių Serbijos politikų Aleksandras Vulinas |
Vos už kelių savaičių prasidės BRICS susirinkimas, šio bloko viršūnių susitikimas. Savo dalyvavimą jau patvirtino 20 valstybių vadovai, įvairaus rango – prezidentai, premjerai, vicepremjerai. Dalis iš jų dar nėra tiesioginiai bloko dalyviai. Tame tarpe ir Turkijos, Palestinos, Serbijos vadovai. Ir štai būtent Serbijoje pastaruoju metu žiebiasi didelės politinės aistros net su „šnipų padažu“.
Į Rusijos Kazanės miestą, kuriame spalio 23-24 dienomis vyks BRICS viršūnių susitikimas, rengėsi vykti ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. Tačiau visai neseniai jis žurnalistams pareiškė, kad negalės vykti, nes tuo metu Belgrade „viešės svarbūs užsienio svečiai“. Į Kazanę buvo deleguotas Serbijos vicepremjeras Aleksandras Vulinas, jis dažnai įvardijamas kaip A. Vučičiaus „dešinioji ranka“.
A. Vulinas palankiai atsiliepia apie apie BRICS, jis neseniai teigė: „Dėl narystės BRICS organizacijoje nereikia priimti tokių įstatymų, kurie būtų dirbtinai primesti mūsų šaliai. Nereikia pataikauti šešėlinėms struktūroms, nereikia ant šalies ambasadų pastatų kabinti Ukrainos vėliavų arba pripažinti tos pačios lyties atstovų santuokas“. Be to, Serbijos vicepremjeras gerai įvertino BRICS šalių idėją sukurti vieningą elektroninę valiutą, kuri būtų atspari „dolerio dominavimui ir vakarietiškų sankcijų klestėjimui“.
Tačiau jau aišku, kad dėl tokios pozicijos, kuri orientuota į nacionalinių interesų gynimą ir faktiškai ignoruoja nuožmius globalistų žaidimus, Serbijos vicepremjeras A. Vulinas pateko į britų žvalgybos „juodąjį sarašą“. Prieš savaitę solidus Serbijos laikraštis „Politika“ paskelbė žurnalistinį tyrimą apie tai, kad MI-6 rengiasi susidoroti su A.Vulinu, faktiškai rengiamas jo likvidavimas.
„Vulino likvidavimas padėtų Londonui pašalinti iš geopolitinės šachmatų lentos vieną iš ryškiausių prorusiškų Serbijos politikų, be to, tai susilpintų ir prezidento Vučičiaus pozicijas (jis prarastų vieną artimiausių bendražygių). Tai taptų ir atsaku Rusijai dėl šešių britų diplomatų išsiuntimo iš Maskvos. Tai buvo tikras MI-6 pažeminimas“, - pabrėžia „Politika”.
Taip, visai neseniai, rugsėjo viduryje, Rusijos FSB apkaltino šešis britų diplomatus tuo, kad jie vykdo žvalgybinę bei ardomąją veiklą. Greitai po to šie diplomatai paskelbti persona non grata ir turėjo palikti Rusiją.
Serbijos leidinys „Politika“ pabrėžia, kad pirmiausia bus vykdoma prieš Vuliną nukreipta šmeižto kampanija, o po to jau galimas jo likvidavimas. Ir taip vadinamos informacinės ištakos bus konfliktas Banskos vienuolyne, kur prieš metus vyko susišaudymas tarp serbų ir Kosovo albanų (tada žuvo keturi žmonės – Kosovo policininkas ir trys Serbijos piliečiai). Ir A. Vulinas bus apkaltintas kaip neva to kruvino konflikto provokatorius. Beje, tuo metu A. Vulinas dar vadovavo pagrindinei Serbijos specialiajai tarnybai – Saugumo ir informacijos agentūrai.
Po tokios šmeižto bangos MI-6 pasius pas A. Vuliną albaną fanatiką, ir strėlės bus nukreiptos link jo – fanatikui bus priskirtas teroro aktas. Žinant aršaus etninio konflikto Kosove šaknis, rasti kokį nors vienišių teroristą nebus sunku. Nors Kosovo Respublika, pagal Serbijos konstituciją, tai šios šalies dalis, tačiau faktiškai Belgradas nekontroliuoja šios teritorijos, kurioje pagrinde gyvena albanų kilmės asmenys. Ir tuo pačiu, tam tikra Kosovo dalis regiono šiaurėje, kur dominuoja serbai, yra nekontroliuojama iš Prištinos. Leidinio „Politika“ žurnalistai neatmeta ir gerai parengtos specialios operacijos, kurioje dalyvautų britų profesionalai iš puikiai parengtų specialiųjų pajėgų (taip vadinamų Special Air Service-SAS), po to viskas būtų pateikta taip, kad neva Vuliną nužudė albanų fanatikas.
„Britų pėdsakas“ šioje istorijoje labai ryškus. Įdomi detalė – ESBO misijai Kosove dabar vadovauja Britanijos pilietis Maiklas Devenportas, prieš 25 metus jis nuskambėjo šnipų skandale. Tai buvo ryški istorija: 1999 metais buvęs MI-6 darbuotojas Ričardas Tomlinsonas paskelbė slaptą dokumentą, kuriame figūravo 116 kadrinių žvalgybininkų, kurie dirbo įvairiose šalyse po priedanga. Ir Maiklas Devenportas ten buvo įrašytas 29 numeriu, kaip britų žvalgybos darbuotojas Maskvoje (o iki tol, dar 1989-1996 metais, kaip MI-6 rezidentūros veikėjas Lenkijoje).
Čia reikia pastebėti, kad Aleksandro Vulino pozicija Kosovo atžvilgiu nėra kokia tai abejojanti pozicija. Prieš mėnesį paskelbtas interviu, kurį jis davė serbų leidiniui „Vakarinės naujienos“, jame A. Vulinas pareiškė: „Serbija gali ir atsisakyti planų stoti į Europos Sąjungą, tuo atveju, jei to stojimo rezultatas bus taip vadinamo Kosovo pripažinimas“.
Bulgarijos leidinys „Faktai“ irgi rašo apie galimą incidentą, siejamą su Aleksandu Vulinu, ir daro aiškią išvadą: „Po dviejų pasikėsinimų į Donaldą Trampą ir ryškaus pasikėsinimo, kurio metu vos nežuvo Slovakijos premjeras Robertas Fico, toks scenarijus Serbijoje pilnai galimas“.