Pasak Europos tyrimų instituto mokslinio bendradarbio, politologo Stevano Gajičiaus, baisiausia, kas nutiko Baltarusijoje, tai – pasidalijimas į savus ir svetimus: "Įvykiai Baltarusijoje man svarbūs ne tik kaip politologui, mokslininkui, bet ir kaip serbui, stačiatikiui. Baisiausia, kad žmonės pasidalino į savus ir svetimus. Mums, serbams, jūs visi savi."
S. Gajičiaus manymu, dabar vyksta praėjusio amžiaus 9 deš. pab. - 10 deš. pradžios įvykių Rytų Europoje atkartojimas: "Vakaruose optimizmo mažiau. Vėl manoma, kad jei eisime į Europą, mūsų nepriims. Pamenu tai iš asmeninės serbiškos praeities, pats vaikščiojau į protestus. Žinoma, daugelis manėme, kad jei nesusipratimai dėl pasenusios Miloševičiaus ideologijos praeis, Vakarai mus priims. Nieko panašaus. Gavome privatizaciją, nuolatinį šantažą, kuris tebesitęsia ir kuris beveik sunaikino Juodkalniją."
Mokslininkas pabrėžė, kad esmė tame, jog mažuma sugebėjo įpiršti vizualinę tapatybę ir lozungą protestuotojų daugumai: "Daugelis protestuotojų gatvėse pasisako ne už Žečpospolitą, ne už lenkų dominavimą. Tačiau jie vis tiek mojuoja senąja vėliava (Бел-чырвона-белы сьцяг, БЧБ). Jau pirmąją susidūrimų naktį pasirodė daugybė vėliavų – sovietinė, imperinė, su Andriaus kryžiumi, su Georgijaus juosta, tai rodė opozicijos pliuralizmą. Todėl manau, kad susirinko ne monolitinė grupė. Bijau, kad protingoji mažuma perša savo nuomonę nepatenkintai mažumai."
Šaltinis: belta.by
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]