
Krašto apsaugos ministerija aiškina, kaip pasirinko Kapčiamiesčio girią kariniam poligonui: „Lietuvos kariuomenė atrinko 7 tinkamiausias teritorijas ir atliko išsamų vertinimą. Aplinkos ministerija patvirtino, kad vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus, Lietuvoje nėra. Buvo įvertinti įvairūs kriterijai: valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas, strateginė geografinė lokacija, gyventojų tankumas, teritorijos tinkamumas karinėms pratyboms.“
Tačiau čia kyla vienas esminis klausimas: kokios yra likusios šešios teritorijos, kurios karinio poligono reikmėms netiko?
Šiandien visuomenei pateikiamas tik galutinis rezultatas – Kapčiamiesčio giria. Tačiau pats sprendimo kelias yra įslaptintas. Nėra nei sąrašo, nei palyginimo, nei aiškios analizės, kuri parodytų, kodėl vienos teritorijos buvo atmestos, o kita pasirinkta.
Kitaip tariant, pateiktas sprendimas be sprendimo logikos.
Teigiama, kad buvo vertinami šie kriterijai: gyventojų tankumas, valstybinės žemės plotas, strateginė lokacija, tinkamumas karinėms pratyboms. Tačiau kur šių kriterijų taikymo rezultatai? Kur lentelė, kurioje būtų aiškiai matyti: ši teritorija netinka dėl to, ši – dėl to, o ši – dėl dar kitų priežasčių?
Jos nėra.
Vietoj to visuomenei siūloma tikėti abstrakčia formule: „buvo įvertinta, nuspręsta, pasirinkta“.
Ir būtent čia kyla esminė problema: visuomenė turi teisę žinoti ne tik sprendimą, bet ir jo pagrindimą. Ne tik „kas pasirinkta“, bet ir „kas atmesta ir kodėl“.
Nes svarbiausi valstybės sprendimai negali būti grindžiami tikėjimu. Jie privalo būti grindžiami patikrinamais duomenimis.
Tačiau šie duomenys slepiami.
Ir dar.
Dėl naujo karinio poligono būtinybės ir jo vietos sprendė, ir tai labai svarbu (!), Lietuvos kariuomenė, o sprendimo procesui vadovavo itin spalvinga asmenybė – Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Taip, taip – tai tas pats žmogus, kuris viešai pasakojo pasakėčias, kaip jis 1991 m. Sausio 13-ąją mėtė Molotovo kokteilius į TSRS kariškius.
Tačiau grįžkime prie esminės problemos: visuomenė privalo žinoti ne tik sprendimą, bet ir jo pagrindimą. Ne tik „kas pasirinkta“, bet ir „kas atmesta ir kodėl“.
Be šios informacijos visa istorija tėra uždaras ir labai nemaloniai dvokiantis procesas.
Ir tada Kapčiamiesčio girios transformacijos istorija liudija esminį faktą: Lietuvoje sprendimai ne aiškinami, o tiesiog paskelbiami kaip faktas. Visa kita tėra procedūrinis formalumas. Su teisine ir demokratine valstybe tai turi mažai bendro.
Apie tai ir daugiau – tiesioginėje 2026 04 16 ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.
Keli susiję:
Kapčiamiesčio giria: Seimas balsavo „už“ be pagrindimo
Kapčiamiesčio girios naikinimui suteiktas naujas vardas – „pavojaus nėra“





































