Šiandien visa Lietuva turėtų protestuoti prieš neteisybę ir melą, prieš valdžios spjūvį žmonėms į veidą

Tam tikrais momentais, kai iš oficialių valdžios tribūnų ar televizijos ekranų pasigirsta tariamo „elito“, valstybės „šlovintųjų“ kalbos, labai nesinorėtų negatyviai vertinti realią situaciją Lietuvoje, tačiau, kita vertus, žiūrėjimas pro rožinius akinius, kai milijonas tautiečių jau emigravo iš „drąsios“ šalies, irgi menka paguoda. Jau tapo savotiška rutina, kažkuo primenanti sovietmetį, kasmet Kovo 11-tąją švenčiamos Lietuvoje atkurtos nepriklausomybės metinės. Tiesą sakant, atkurtos ir netrukus savųjų „patriotų“ rankomis prarastos nepriklausomybės, kadangi LANDSGRYBIŲ totaliai užvaldyta Lietuva iš tikrųjų jau seniai nėra nei laisva, nei nepriklausoma.

Pasak Europos Parlamento nario, Prezidento Rolando PAKSO, „Lietuvos Konstitucijoje parašyta, jog Lietuvos valstybę kuria Tauta ir suverenitetas priklauso Tautai. Tačiau kam iš tiesų rūpi, kaip toji Tauta jaučiasi šiandien, kaip ji save suvokia nūdienos pasaulio kontekste? Šiandien valdžia praktiškai nesikalba su savo piliečiais, todėl septynmyliais žingsniais tolstame nuo pamatinių vertybių, nacionalinių tradicijų ir tiesos paieškų“, -- išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia žinomas politikas, turbūt neatsitiktinai tapęs SISTEMOS taikiniu Nr. 1.

- Netrukus 27 -tą kartą bus minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šia proga bus pasakyta daug ištarmių, iškilmingų kalbų bei pasvarstymų apie Lietuvos nueitą kelią. Bet ar nemanote, kad valstybinės šventės dabartinėje Lietuvoje, panašiai kaip sovietmečiu, virto išimtinai oficiozinėmis, fasadinėmis, kuomet atsiveria gili praraja bei akivaizdi takoskyra tarp valdžios atstovų ir paprastos liaudies?

- Vyresnės kartos žmonės gerai prisimena, jog sovietmečiu būdavo taikomos įvairios sankcijos tiems, kurie nedalyvaudavo to meto valstybinėse šventėse. Tarkim, kokiam nesusiprantančiam, laisvamaniui studentui pasakydavo, kad jis gali negauti įskaitos, netekti bendrabučio arba apskritai gali būti pašalintas iš instituto, jeigu nedalyvaus komunistinę santvarką šlovinančioje demonstracijoje.

Be abejo, labai jau nykūs anuomet būdavo tie paradai: sukaltos grandiozinės tribūnos tarybinės valdžios nomenklatūrai, partiniams bosams, kuriems turėdavo pamojuoti pro šalį einantys žmonės, suvaryti į gausias demonstracijas. Užuot nuvykus aplankyti savo tėvus, juk švenčių dienomis nebūdavo paskaitų, ar šiaip laisvai daryti ką nori, studentai vos ne prievarta būdavo suvaromi pražygiuoti pro raudonomis vėliavomis bei šūkiais nusagstytą Lenino tribūną.

Man sunku paaiškinti, kodėl net ir dabar, 21 amžiuje, vaizdelis Lietuvoje yra labai panašus. Kai žiūriu per televiziją transliuojamus valstybinių švenčių renginius, netgi profesionaliai nufilmuotus, aš pastebiu, kad operatoriams tenka labai pasistengti, norint neparodyti tuščios erdvės gatvėse ar aikštėse. Būtinai imama stambiu planu, įvairiose vietose filmuojamas būrys renginio dalyvių, tokiu būdu siekiant parodyti, jog tai yra gausiai susirinkusiųjų, visos tautos šventė, nors iš tikrųjų nieko panašaus nėra. Viskas dirbtinai pritempiama, išpučiama, kadangi valdžia sau, o žmonės sau.

Tarkim, jeigu palygintume minias žmonių, kurias kasmet sutraukia tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje, su Vasario 16-osios arba Kovo 11-osios šventėmis, nesunkiai pamatytume, koks iš tikrųjų yra didžiulis skirtumas. Nesunku pastebėti, jog valstybinių švenčių metu valdžia stengiasi sutelkti daugiau karinių pajėgų, susirinkusiųjų minioje mes matome išrikiuotus kareivius arba tautinių šokių kolektyvus (jie tiesiog pakviečiami arba sudaromos sutartys), vakare organizuojami koncertai, pasirodo žinomi atlikėjai, pop grupės, nakties padangę nušviečia fejerverkai ir t. t. Tačiau, man regis, dauguma paprastų Lietuvos žmonių nemano, kad tai yra jų šventė.

- Ir vis tiktai, kodėl taip yra Lietuvoje, kodėl valdžia sau, o žmonės sau?

- Atsakymas į šį klausimą kiek sudėtingesnis. Jeigu valdžia eilinį kartą spjauna paprastiems žmonėms į veidą, tai jie paprasčiausiai nedalyvauja valdžios organizuojamose šventėse. Kiek bekalbėtum, kreipdamasis į Tautą, kiek reklaminių klipų besukurtum, kokių beieškotum variantų, kaip kuo „įspūdingiau švęsti“ valstybines šventes, adekvačiai mąstantys žmonės aiškiai suvokia, kad tai yra ne jų šventė. Tai viena.

Kitas svarbus dalykas, ką jau ne kartą esu sakęs, Lietuva, tapdama nepriklausoma, pasirinko teisingą ir vienintelį įmanomą kelią. Tačiau dėl nemokšiškumo ir korupcijos, dėl politikų ambicijų, pagiežos ir priešpriešos, dėl nesugebėjimo valdyti šalį, dėl kompetencijos stokos ir neprofesionalumo, mes atsilikome nuo kitų valstybių, kurios beveik tuo pat metu kaip ir Lietuva atgavo nepriklausomybę.

Aš visą laiką sakydavau: mūsų valstybės nepriklausomybės klausimas nėra ir negali būti kvestionuojamas. Vis tiktai labai svarbu išsiaiškinti, ar mes išmokome deramai pasinaudoti atkurta nepriklausomybe?.. Ką iš tikrųjų reikėtų daryti, kad minimos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinės taptų visų tautiečių švente, o ne vien tiktai „išrinktųjų“?..

Vis tiktai, mano nuomone, mes taip ir neišmokome pasinaudoti didžiulėmis galimybėmis, kurios atsivėrė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kuo toliau, tuo akivaizdžiau mums brukamas globalusis federalizmas ir apskritai Lietuvos nepriklausomybės atsisakymas dėl menamos stiprios Europos Sąjungos ateities – tėra apgaulinga fikcija. Tai tarsi epušės lapas rudenį, kuris laikosi ant šakos tik todėl, kad dar nėra vėjo. Bet jeigu papūstų galingesnis vėjas, ant medžio šakų nieko nebeliktų!..

- Neseniai „Respublikoje“ pasirodžiusioje publikacijoje „Kaip jaučiasi mulkinama Tauta?“ pastebite: „Susidaro įspūdis, jog dabartinis politikos elitas (jeigu manome, kad toks egzistuoja) nėra nusiteikęs adekvačiai vertinti naujausių laikų istorijos faktų, inicijuoti rimtų valstybingumo raidos tyrimų, kurti ilgalaikių ateities scenarijų, pripažinti klaidas ir nesėkmes“.

Kadangi pavieniai žmonės negali tiesiogiai įtakoti procesų valstybės valdymo lygmenyje, jie bando tai daryti per partijas ar savo išrinktuosius politikus. Deja, dažniausiai patiklūs žmonės mulkinami per rinkimus, begėdiškai apgaudinėjami po rinkimų. Tad galime daryti prielaidą, jog šiandieninėje Lietuvoje nėra įtakingos visuomeninės – politinės jėgos, partijos ar organizacijos, kuri deramai atstovautų ir spręstų daugumai žmonių aktualias problemas, bei iš tikrųjų gintų mūsų valstybės nacionalinius interesus?

- Atvirai sakant, seniau labai panašiai būčiau atsakęs į šį jūsų klausimą: taip, iš tikrųjų Lietuvoje nėra tokios politinės jėgos, kuri deramai atstovautų absoliučios daugumos žmonių interesus. Tačiau, laikui bėgant, gyveni, mokaisi, stebi, analizuoji. O sukaupus politinę patirtį, tarsi savaime atsiranda naujas požiūris ir naujos veikimo galimybės.

Imkime, pavyzdžiui, ir pagalvokime apie tai, jog iš tikrųjų mūsų valstybė gali pasikeisti tiek, kiek pasikeis kiekvienas žmogus, gyvenantis Lietuvoje. Tada nesunkiai suprasime, ar įmanoma rimtai kovoti su narkomanija, įkuriant šalyje naujus departamentus kovai su narkotikų kontrabanda. Aš manau, viskas turėtų prasidėti nuo šeimos, nuo vystyklų, vaikų auklėjimo ir švietimo, nuo tėvų, turinčių darbą, nuo visos giminės draugiškų suėjimų, nuo kaimo bendruomenės, miestų ir miestelių tradicijų, nuo plačiai išdiskutuoto ir atrasto bendro požiūrio į tokią opią problemą kaip narkomanija.

Lygiai taip pat galėtume paklausti savęs: ar įmanoma, priimant sugriežtintus įstatymus Seime, išspręsti alkoholizmo problemą?.. Be abejo, čia pasireiškia geri norai. Tačiau, kaip sakoma, gerais norais ir kelias į pragarą yra grįstas. Bet jeigu mes remiamės apibendrinta pozicija, tai gal ir eikime tuo keliu? Pradedant nuo švietimo ir kultūros, nuo požiūrio į šeimą, nuo darželio, nuo mokyklos, nuo socialinės aplinkos, nes nuo viso to ir toks reiškinys kaip narkomanija ar alkoholizmas priklauso. O jeigu vien tik įstatymais drausminsime, kad arčiau nei du šimtai metrų nuo mokyklos negali būti alaus baro, negalima prekiauti alkoholiu, labai jau naivu būtų tikėtis apčiuopiamo rezultato. Aš nesakau, kad mokyklose turi būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tačiau Seime paskubomis priimami įstatymai paprasčiausiai neveikia. Sunku patikėti, kad mūsų politikai patys to nemato.

Pagaliau nuvažiuokite ir pasisemkite patirties kitose valstybėse. Pažiūrėkite, kas atsitiko JAV, kongresmenams priėmus „sausą“ įstatymą. Juk tada ten subujojo alkoholio kontrabanda, būtent iš „pogrindinio gėrimo“ atsirado ir suklestėjo naujieji Amerikos oligarchai.

Arba imkime, pavyzdžiui, tą pačią Rusiją, kas ten nutiko, ėmus taikyti „sausą“ įstatymą. Galų gale, pasižiūrėkime, kaip Arabų Emyratuose buvo kovojama su alkoholizmu, nes ten iš tikrųjų ši problema yra išspręsta.

Todėl aš ir sakau, nuolat susiduriant su rimtomis problemomis Lietuvoje, pirmiausia reikia, kad kiekvienas šalies gyventojas keistųsi!.. Nesunku įsivaizduoti elementarią situaciją: palikti vaikai auga šeimoje, tuo tarpu tėvai uždarbiauja užsienyje arba yra socialiai degradavę, jų nėra namuose. Tada atsiveria galimybės gyventi palaidai, namai būna nesutvarkyti, valgyti niekas negamina. Jaunimui gali atrodyti, kad ir į mokyklą eiti nėra ko. Atsiradus laisvam laikui, iškart įsiurbia nusikalstamas klanas, supanti aplinka ima gniuždyti jauną, nepatyrusią sielą.

Būnant Vilniaus miesto meru ir sprendžiant narkomanijos prevencijos problemas, man pačiam teko apeiti taip vadinamas narkomanų susitikimo vietas (beje, tada jų sostinėje buvo žymiai mažiau). Gerai prisimenu vieną narkomanų susibūrimo vietą Antakalnyje, vadinamą „bombiaku“. Tai paprasta požeminė slėptuvė, pastatyta civiliniams tikslams, kurią okupavo narkomanai, neturintys kur dingti. Iki šiol prisimenu vieno jauno narkomano spontanišką prisipažinimą: „Mano motina girta, tėvas kalėjime. Faktiškai savo namų neturiu, apsirengti nėra kuo, mokykloje girdžiu vien patyčias, ta aplinka manęs nepriima, todėl kai gaunu eilinę narkotikų dozę, aš trumpam pasijuntu tarsi būčiau išvykęs kažkur labai toli. Bet kai tenka sugrįžti į tą gyvenimą, kurį dabar gyvenu, aš vėl pasijuntu gan prastai...“.

Žodžiu, kompleksiškai neišsprendus jaunų žmonių užimtumo, švietimo, narkomanų socialinės integracijos bei panašių dalykų, neįmanoma efektyviai kovoti su tokiomis problemomis, kaip narkomanija ir alkoholizmas.

Galų gale, imkime JAV prezidentą Donaldą Trampą, jei kažkam netinka Lietuvos pavyzdys. Nėra tokios dienos, kad sisteminėje žiniasklaidoje nebūtų liejamos pamazgos ant Trampo. Ar žinote, kodėl?.. Todėl, kad globalistai įnirtingai priešinasi neseniai išrinktam prezidentui Trampui!.. Neoliberalai jau seniai suformavo savo prioritetus, finansinius interesus, apibrėžė įtakos kryptis bei srautus. Tuo tarpu Trampo principinga pozicija daug kam atrodo neparanki ir netgi gresia, kad nusistovėję ryšiai bus nutraukti.

Ilgai kalbėdamas, įvardinęs kelias opias problemas mūsų valstybėje, aš norėjau pasakyti vieną svarbų dalyką: jokia politinė jėga prievarta negali pakeisti žmogaus, pirmiausia mums patiems, kiekvienam iš mūsų būtina keistis!..

Labai norėčiau, kad Lietuvoje nebūtų tyčiojamasi iš skurstančių žmonių: kažką sunaikinsime, kainas pakelsime, įvesime naujus mokesčius ir t. t. Idant žmonės iškart nesuvoktų, jog pakilo maisto produktų kainos, yra mažinamos prekių pakuotės bei svoris. Koks čia dabar „stebuklas“?!.. Argi tai ne žmonių mulkinimas?.. Ar galima nuolat apgaudinėti paprastus žmones?..

Manau, tai kažkoks nesusipratimas. Šiandien visa Lietuva turėtų PROTESTUOTI prieš neteisybę ir melą, prieš valdžios spjūvį žmonėms į veidą!.. Valdžios mulkinami žmonės masiškai turėtų išeiti į gatves, tol stovėti prie Seimo ir Vyriausybės rūmų, kol bus priimti sprendimai ar įstatymai, naudingi ne oligarchiniam klanui, „elito“ grupuotėms, bet daugumai žmonių, pasitarnautų visuomenės interesams.

- Jei manote, jog tautiečiai turėtų išeiti į gatves protestuoti prieš valdžios neteisybę, prieš politinę korupciją ir melą mūsų šalyje, tai kažkas pirmiausia turėtų apsiimt organizuoti galingą, ilgalaikę pilietinę akciją? Juk kilniems tikslams pasiekti būtinas rimtas visuomeninis – politinis judėjimas?

- Aš taip įsivaizduoju, šiuo metu Lietuvoje dar nėra susikūrusi kritinė masė panašiai mąstančių žmonių. O kai susikurs kritinė masė piliečių, kurie nebegalės ilgiau tylėti ir likti užsidarę savo namuose, būtent tada ir susikurs nauja organizacija, atsiras nauji vadai, lyderiai ir panašiai. Aš manau, tik taip bus galima pajudėti iš mirties taško. Bet jeigu ir toliau tik „iš viršaus“ kažkokios reformos bus organizuojamos, nemanau, kad tokiu būdu Lietuvoje galėtų atsirasti rimta opozicinė jėga.

Mes jau 27 metus matome, kas iš viso to gaunasi, kai, atrodytų, net ir pažangiausios, reikalingiausios pilietinės iniciatyvos yra nuleidžiamos iš viršaus. Visuomeninės ir politinės jėgos, kol jos dar nėra valdžioje, visaip „diriguoja“, aiškina žmonėms, kad po rinkimų bus vienaip ar kitaip. Bet vos tiktai, pavyzdžiui, kokie nors „valstiečiai“ patenka į valdžią, tuoj kaukšt ir, nei iš šio, nei iš to, 2,07 proc. BVP skiriama krašto apsaugai?!.. Tarsi nuo to mūsų gyvenimas pasikeis, mes būsime saugūs, o Lietuva suklestės.

- Kadangi palietėte pastaruoju metu dirbtinai eskaluojamą „laikmečio problemą“ – Lietuvos militarizavimą, kuris beatodairiškai, neatsiklausius Tautos, yra vykdomas autokratinės valdžios metodais, jūsų žiniai, Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė bei favoritė prezidento rinkimuose Marine Le Pen viename paskutinių savo interviu yra pasakiusi: „Žlungančiai Europos Sąjungai pavojinga ne Rusija, o grįžimas į šaltojo karo laikus bei Rusijos stūmimas į Kinijos glėbį!..“.

Nebe pirmus metus Lietuvoje vykdoma Rusijos „atgrasymo“ politika, sutartinai šaukiant „rusai puola“, jau tampa liaudišku anekdotu. Turbūt galima drąsiai teigti, jog valdžia, skirianti milijardus krašto apsaugai, faktiškai pasitarnauja neoliberalams - globalistams, bet tikrai ne Lietuvos žmonėms, ne mūsų valstybės nacionaliniams interesams?..

- Aš jau ir anksčiau ne kartą esu sakęs: karo pramonėje pasireiškia didžiuliai finansiniai bei galios interesai, ieškojimas naujų vietų, kur gali pasireikšti ta galia. O tai, kas šia linkme pastaruoju metu yra daroma Lietuvoje, sakyčiau, gan taikliai ir lakoniškai atspindi gerai žinoma lietuviška patarlė: „Pats muša, pats rėkia!..“.

Šiuo konkrečiu atveju globalistų interesus atstovaujančiai valdžiai būtina susikurti priešą, o paskui pabandyti tapti reikšmingu žaidėju, kovojant su tuo įsivaizduojamu priešu. Tai gerai žinoma taktika, kuri būdavo naudojama įvairiais laikais visame pasaulyje. Lygiai tas pats vyksta ir dabar. Skirtumas tik toks, kad šiais laikais bet kokia informacija per socialinius tinklus, internetą, televiziją, masinės informacijos priemones yra paskleidžiama tiesiog žaibiškai. Juk neginkluota akimi matosi, kad čia pasireiškia karo kranklių noras įsukti naują ginklavimosi etapą globaliame pasaulyje, kad dar daugiau praturtėtų tie, kurie ir taip yra be galo turtingi.

Jeigu imtume ir paanalizuotume, pavyzdžiui, Antrąjį pasaulinį karą, kas tada labiausiai praturtėjo? Kokia pasaulio valstybė, pasibaigus karui, tapo itin galinga? Iš kur keliavo ešelonai į Rusiją ir Vokietiją, tarpusavyje kariaujančias šalis?.. Tereikia paanalizuoti, kam Antrasis pasaulinis karas, nusinešęs milijonus žmonių gyvybių, padėjo pasakiškai pralobti, daryti biznį žmonijos aukų sąskaitą, tada aiškiau suprasime nūdienos geopolitinę realybę!..

O ir dabar tas šaukimas Lietuvoje „rusai puola“ faktiškai pasireiškia tuo, kad atsakingose institucijose svarstomi biudžetai, kurie bus nukreipiami militarizavimui, modernių tankų, karinių lėktuvų įsigijimui ir panašiai. Esu kažkada sakęs, vienas naujausio modelio karinis lėktuvas, berods, naikintuvas F35, kainuoja 135 milijonus dolerių. Tai gal Lietuva ir pajėgs įsigyti vieną tokį naikintuvą, padidinusi krašto apsaugai skiriamas lėšas iki 2,07 proc. BVP?..

Tik, neduok Dieve, jei nepatyręs pilotas nesuvaldys modernaus karinio lėktuvo, nes nuo tokios mokymo sistemos greitai nebebus kam skraidyti. Todėl mums gali tekti pasikviesti profesionalius pilotus iš trečiosios pasaulio šalies. Man, kaip pilotui, tai didelė gėda, kad mūsų valstybė nebegali pati apsaugoti savo padangės. Lietuva, apie kurią kažkada buvo sakoma, jog čia gimusieji pirmiausia išmoksta skraidyti, o tik paskui vaikščioti, turi pasikviesti kitos valstybės oro policiją. Tuo tarpu mūsų karo pilotai treniruotėms iš pusiau privačios latvių firmos nuomojasi mokomuosius lėktuvus, kurie, švelniai tariant, yra ne tik moraliai pasenę.

Tai kas gi čia dabar darosi? Kokiems tikslams pasitarnauja tokia geopolitika, kai bombarduojamos Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos šalys? Po to iš ten ima plūsti minios pabėgėlių, nelegalūs migrantai šturmuoja Europą, o Vokietijos kanclerė A. Merkel dar ir svetingai pakviečia juos!.. Kažkam turbūt naudinga, kad Europoje susimaišytų tautybės ir atsirastų kažkokia bendra tauta.

Stebėkime procesą: iš pradžių viskas sumaišoma, sumakaluojama. Tada protingesnės valstybės atsitveria sienomis, siekdamos apsisaugoti nuo nelegalių migrantų, nors tai sunkiai padeda. Europoje ima siautėti radikalūs islamistai - teroristai, atvykstantys čia iš islamo religiją praktikuojančių valstybių. Ir tada iškeliama idėja - sukurti vieną stiprią federalistinę Europos Sąjungą, išsirinkti vadą, prezidentą, vieną vyriausybę, suformuoti bendrą armiją. Esą tai padės susitvarkyti su radikaliais islamistais – teroristais.

Kas čia yra? O gi absoliučiai nieko naujo!.. Taikiu būdu siekiama užkariauti Europą, tapti federalistinės Europos Sąjungos vadu, kancleriu, prezidentu. Regis, šitos idėjos pagrindinis iniciatorius - Vokietija. Napoleonas tai darė kalaviju, Hitleris ir Stalinas tankais ir bombomis, o dabar tokie dalykai daromi civilizuotai, taikiai, motyvuojant laikmečio iššūkiais bei kova su tarptautiniu terorizmu.

Kažkam tokia politika, matyt, labai naudinga: ginklavimosi įsukimas, priešų ieškojimas, ir tuo pat metu spalvotųjų revoliucijų įsukimas, demokratijų „eksportas“ į Rytų šalis, kur pasėjamas chaosas, daugėja žmogžudysčių, karo nusikaltimų, atsiranda minios pabėgėlių iš „demokratizuojamų“ šalių. Krenta bombos, rieda tankai, vyksta žiaurus karas, vieniems atnešantis nežmoniškas kančias, ašaras, kitiems duodantis milžinišką pelną!..

- Ar nemanote, kad Lietuvos valdžia vis tiktai turėtų atsiklausti Tautos nuomonės, surengti referendumą, prieš įteisinant šalyje nuolatinių NATO karinių bazių steigimą? Juolab, kad tokiu būdu, remiantis fiktyvia, absurdiška Rusijos „atgrasymo“ politika, grubiai pažeidžiama LR Konstitucija, o visa Lietuva paverčiama pafrontės zona!.. Tuo tarpu Seimas automatiškai, vienbalsiai prabalsuoja „UŽ“ tokį pragaištingą šalies militarizavimą?!..

- O kiek jau kartų Seimo nariai automatiškai kėlė rankas, nepagalvoję apie pasekmes, neatlaikę vienokio ar kitokio politinio spaudimo? Kiek būta tokių inertiškų rankų pakėlimų, pradedant „naktine mokesčių reforma“, tariama energetine nepriklausomybe, baigiant šauktinių kariuomene?.. 

Pastebima taip vadinama „valdomoji demokratija“, kai politinius procesus šalyje įtakoja keli asmenys, o absoliuti dauguma nuolankiai tam pritaria. Faktiškai čia pasireiškia ne demokratija, bet anarchija, politikų nesupratingumas ir atsakomybės stoka.

Aš visada buvau ir esu tiesioginės demokratijos šalininkas. Todėl priklausau „Laisvės ir tiesioginės demokratijos“ frakcijai Europos Parlamente. Mano įsivaizduojamos valstybė ateities modelis – Šveicarija.

Tauta niekuomet neklysta. Politikai turi kalbėti, šnekėti, aiškinti, tačiau svarbiais, išimtinais atvejais būtina atsiklausti Tautos nuomonės, surengti visuotinį referendumą. Be abejo, labai blogai, kai žmonės yra mulkinami, tačiau Lietuvoje mes turime sukurti tokį valstybės modelį, kad būtų girdimi visi balsai „UŽ“ ir „PRIEŠ“, nes tik tada galima priimti teisingus sprendimus.

Kartoju, sociologinės apklausos, referendumai, kurių metu Tauta pareiškia savo poziciją, turėtų būti lemiantis veiksnys demokratiškoje, teisinėje valstybėje. Jeigu LR Konstitucijoje yra pasakyta, kad mūsų šalyje negali būti steigiamos užsienio karinės bazės, tai jų čia ir neturi būti!.. O jeigu kažkam dar neaišku, surenkime referendumą. Ignoruoti daugumos žmonių valios niekam nevalia!..

Matyt, kažkam labai norisi, kad vietoje lietuvių Lietuvoje būtų kariškiai. Toks procesas, koks čia dabar vyksta, priimtinas politiniam „elitui“. Beveik milijonas tautiečių jau emigravo, paliko Tėvynę, o kažkiek NATO kariškių čia atvyksta. Bet jeigu mes kalbame apie klestinčią Lietuvą, toks kelias mums tikrai netinka!..

- Interviu pabaigai gal tartumėte keletą pozityvių paguodos žodžių oficiozinės valdžios vykdoma „politika“ nusivylusiems tautiečiams?

- Aš labai norėčiau, kad kiekvienas pradėtų nuo savęs, nuo savo šeimos, nuo asmeninės pozicijos, ir netgi nuo kasdienybės smulkmenų. Juk mums visiems abejingai tylint, mūsų artimiausioje aplinkoje tarpsta blogis.

Visi esame atsakingi už tai, kokioje valstybėje mes gyvename. Kaip žinote, žmonių mintys materializuojasi. O jeigu būsime bendraminčiai, tai net pradėję nuo smulkmenų, galiausiai imsime priešintis tokiai valdančiųjų pozicijai, kuomet žmonės kvailinami, kai visa Tauta yra mulkinama.

Negalime ilgiau tylėti, aiškiai suvokiant, kas iš tikrųjų darosi mūsų valstybėje. Argi tik tiek esame verti, kad po 27-erių atkurtos nepriklausomybės metų, pagal daugelį pagrindinių ekonominių rodiklių Lietuvai tenka vilktis Europos Sąjungos gale?!..

Ir kam tada tie 2,07 proc. BVP skiriami krašto apsaugai? Tik tam, kad kažkas iš valdžios atstovų nuvykęs į Briuselį galėtų pasididžiuoti, kad Lietuva krašto apsaugai skiria daugiau negu Vokietija?!.. Garsiai šaukiant apie Rusijos „atgrasymą“, stengiamasi, kad kažkokie oligarchai, finansuojantys karinę pramonę, būtų užganėdinti. Tos šalys, iš kurių perkama karinė technika, pelnosi, o Lietuvos žmonės dar labiau skurdinami.

Kas iš tikrųjų vyksta Lietuvoje? Pagal esminius parametrus, reikalingiausius žmonėms, mes lindime, atsiprašant, „geroj vietoj“, bet už tai esame pirmoje vietoje pagal 2,07 procento BVP skiriamą krašto apsaugai?!.. Tokią situaciją kitaip negu absurdiška, tikrai sunku būtų pavadinti.

- Dėkoju už pokalbį.