Vieno mano pažįstamojo sūnus negali ištarti savo tėvo – savivaldybės tarnautojo – darbovietės pavadinimo, todėl paklaustas, kur išėjo tėtis, smagiai išpyškina: „Į saldybę...“ Vaikai labai įžvalgūs, nors čia tik tarties problema. Šiaulių savivaldybės klerkai ir dauguma politikų gyvena saldžiai tiesiogine prasme. Nepavydu. Tegul, bet kam tyčiotis iš okupacinės valdžios nuskriaustų žmonių ir jų palikuonių? Lietuvos piliečiai taip, kaip stovi, iš namų buvo išplėšti ir į vagonus sugrūsti per vieną naktį. Dar kelias paras truko kelionė į svetimus, atšiaurius kraštus ar tiesiai Amžinybėn... Tiems, kurie išgyveno tremčių ir įkalinimų kančias, Nepriklausomos Lietuvos Šiaulių valdžia parūpino naujų vargų, kurie tęsiasi daugiau nei aštuoniolika metų. Kompensaciniai žemės sklypai už sovietmečiu atimtą turtą žmonėms tapo dar vienu lageriu, kuriame jokių teisių, tik valdininkų patyčios.
480 sklypų Naujojo medelyno kvartale (detalusis formavimas vyko 1991–2010 metais) ir 57 sklypai teritorijoje, priskiriamoje Verduliukų gyvenamajam kvartalui (detalusis formavimas vyko 1987–2010 metais) kaip kompensacija nukentėjusiems nuo okupacinės valdžios išdalinti, eilinį kartą Šiauliuose pažeidžiant LR norminius aktus. Vyriausybės 1997 metų gruodžio 3 dienos nutarimas „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ be jokių išlygų byloja, kad „teritorijų, kuriose žemės sklypus kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai, inžinerinę įrangą sudaro nutiestos, suprofiliuotos, žvyruotos gatvės, nutiestos elektros tiekimo linijos“, o „teritorijų inžinerinės įrangos ir detaliųjų planų rengimo darbai finansuojami iš savivaldybės biudžetų“. Okupacinės valdžios nuskriaustais žmonėmis Nepriklausomos valstybės miestų ir rajonų valdžia turėjo pasirūpinti iki 1991 metų sausio 1 dienos, t. y. parengti detaliuosius planus ir atlikti teritorijų inžinerinės įrangos darbus. Detaliuosius planus Šiaulių architektai parengė, nes priešingu atveju, nebūtų ką kompensuoti už okupantų atimtą turtą. Suformuoti sklypus juk reikėjo. Ir kompensacijas, t. y. žemę žmonėms būtent žiemą išdalinti derėjo, nes pavasarį dalytojams, ko gero, būtų tekę sprukti nuo tremtinių bei jų palikuonių. Atšilus orams, paaiškėjo, kad sklypai – kompensacija už sovietų atimtą turtą – suformuoti… pelkėse. O trečios kartos šiauliečiai mena, kad ten neva vienoje vietoje užakęs ežeras liūliavo, kitoje dar sovietmetmečiu neišdžiūstantys plotai buvo skirti medelynui, bet ne gyvenamiesiems kvartalams.
Išlindo yla iš maišo, kodėl valdžia neatlieka inžinerinės įrangos darbų. Pabandykite nutiesti gatvę ar elektros stulpą pastatyti tikrų tikriausioje pelkėje. „Mūsų šuo ten siusioti nebėgo,” – paaiškino vienos Šiaulių nekilnojamojo turto agentūros savininkas, kuriam gautas kompensacijas bandė parduoti valdžios apgauti žmonės. – Ten žemė po kojomis linguoja. Gal kokį atrakcijonų parką ir galima įrengti. Namų statyti ten neįmanoma, nes neaišku, kokio ilgumo polius į žemę suvaryti reikėtų.”
Namai ant polių, vietoje gatvių – pontoniniai tiltai, kuriuos apšviečia jonvabaliai… Taip fantazavo kitos nekilnojamojo turto firmos darbuotojai. O realybėje – dar viena tremtis į pelkę ar įkalinimas mokesčių verpetuose žmonėms, iš kurių šį kartą jau sava valdžia žiauriai pasityčiojo. „Moku mokesčius kasmet po 200 litų, – dejavo garbaus amžiaus žilagalvis, – o šitiek metų nieko toje vietoje daryti negaliu. Valdžia neturi lėšų infrastruktūrai sutvarkyti...“ Žmogus paminėjo ankstesnį žemės mokestį, o nuo šių metų jis smarkiai padidėjo, nes kompensuotieji sklypai apleisti, taigi ir mokėti reikės brangiau.
2013-ųjų Šiaulių biudžetas vėl deficitinis. Vėl yra svarbesnių darbų valdžiažmogių interesų grupėms. Aferų spektras platus: nuo Dausiškių kapinių steigimo iki Menų inkubatoriaus pastatymo. Vien šie eksmero Genadijaus Mikšio „projektai“ nutolino šiauliečių lūkesčius įsikurti vadinamosios Šiaulių Venecijos teritorijoje. Lietuvos žemės savininkų Šiaulių skyriaus Tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas Šiaulių savivaldybės Plėtros komitete priminė, kad „Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, jog vien 2006–2008 metais Šiauliuose valstybinės žemės parduota už 20 mln. litų. Pinigai, anot tikrintojų, panaudoti ne pagal paskirtį, nes už šias lėšas pirmiausia yra rengiami detalieji planai ir plėtojama infrastruktūra.“ Rašte, įteiktame minėto komiteto nariams, E. Danilovas pateikė daug klausimų, susijusių su ilgamečiu žmonių kankinimu. Įdomu, ką atsakys Šiaulių valdžiažmogiai tremtiniams ir politiniams kaliniams, kodėl negrąžinamo natūra nekilnojamojo turto, o perduodamų naujų žemių lygiavertiškumas "saldybės" kadrų supratimu yra toks: UŽ TURĖTĄ TURTĄ MIESTO CENTRE – LIULANČIOS ŽEMĖS GABALAS ŠIAULIŲ VENECIJOJE.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]