Šiemetinių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą išskirtinis bruožas – prokurorai ir STT

Nors iki spalio 9 dienos, kai bus renkamas naujos kadencijos Seimas, beliko mažiau nei du mėnesiai, tačiau rinkimų kampanija mūsų šalyje vyksta vangiai, galima sakyti, visiškai nuobodžiai, nesitikint po rinkimų jokių esminių permainų. „Tikriausiai šiandien daugiau galėtume pasakyti apie būsimus prezidento rinkimus Jungtinėse Amerikos Valstijose nei apie Lietuvos valstybės perspektyvas. Nesuinteresuotam stebėtojui gali susidaryti vaizdas, kad Lietuvos gyventojai turės tiesiogiai dalyvauti renkant Donaldą Trampą ar Hilari Klinton“, – liepos mėnesį ironizavo europarlamentaras, „tvarkiečių“ lyderis, Prezidentas Rolandas PAKSAS viename savo straipsnyje.

„Kadangi politikais jau niekas nebetiki (taip yra padaryta per 26 metus veikiančios SISTEMOS), tai šių rinkimų į Seimą išskirtinis bruožas yra prokurorai ir STT. Taip ir galima pavadinti rinkimus į parlamentą. Politinėms partijoms nereikia konkuruoti nei savo programomis, nei idėjomis, apskritai niekuo. Juk pas ką dažniausiai lankysis prokurorai ar STT pareigūnai, tie ir gaus mažiausiai rinkėjų balsų. Jau esame pasiekę tokį „valdomos demokratijos“ lygį kaip Rusijoje, Baltarusijoje ar kokioje nors Afrikos žemyno valstybėje!..“, - išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia Prezidentas R. Paksas.

- Sprendžiant iš pastarojo meto publikacijų sisteminėje žiniasklaidoje, susidaro įspūdis, jog mūsų šalies gyventojai kur kas labiau domisi prezidento rinkimais Amerikoje, o ne LR Seimo rinkimais? Jūsų nuomone, ar pasikeitė situacija baigiantis rugpjūčiui?

- Pirmiausia reikėtų atskirti sąvokas ir išsiaiškinti, kuo Lietuvos žmonės iš tikrųjų DOMISI, o kas jiems yra tiesiog BRUKAMA, kokia viešoji nuomonė prieš rinkimus yra formuojama, o kas sąmoningai nutylima.

Pastaruoju metu mūsų šalies gyventojams nuolat brukamos JAV prezidento rinkimų peripetijos, pateikiant vienintelę „teisingą“ nuomonę, koks yra kvailas ir sunkiai prognozuojamas respublikonų kandidatas Donaldas Trampas, kaip visam pasauliui bus blogai, jeigu radikaliais pasisakymais garsėjantis milijardierius taps Amerikos prezidentu.

Mums brukama viskas, pradedant nuo D.Trampo šukuosenos iki jo pasisakymų dėl draugystės su Rusija ir įsipareigojimų NATO. Kita vertus, mums nuolat brukama, kokia nuostabi moteris demokratų kandidatė Hilari Klinton ir, neduok Dieve, jeigu Amerika neturės tokios šaunios prezidentės. Ir dabar vienas po kito įsijungia sunkieji pabūklai, pradedant Džordžu Bušu (jaunesniuoju), baigiant Baraku Obama. Respublikonų kandidato kompromitavimui pajungiama net buvusi Baltųjų rūmų stažuotoją Monika Levinski, dėl kurios teismuose turėjo aiškintis buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas, o dabar ši ponia pastebėta Trampo rėmėjų būryje, ir taip toliau, ir panašiai.

Tačiau aš noriu pasakyti, kad žmonės tokiais dalykais beveik nesidomi, jiems yra tiesiog brukama vienašališka, tendencinga informacija. Lygiai taip pat Lietuvoje yra brukama karinė propaganda, intensyviai plaunami žmonėms smegenys, kad tuoj, tuoj mes būsime užpulti, tuoj rusai okupuos Pabaltijį, todėl ir perkame ginklus, haubicas, šarvuočius „Bokserius“ ir t. t.

Kažin ar žmonės tokiais dalykais labai domėtųsi, jeigu jiems nuo ryto iki vakaro nebūtų visa tai brukama, formuojama vienintelė „teisinga“ pasaulėžiūra, ideologija, veikimo būdai tų globalistinių – liberalkomunistinių jėgų, kurios šiandien visame pasaulyje yra užėmusios įtakingus postus ir kontroliuoja globalius sprendimus priiminėjančias institucijas.

Na, o kalbant apie Seimo rinkimus Lietuvoje, tai aš per pastaruosius dešimt metų daugybę kartų apie tai esu kalbėjęs ir klausęs: ką mes darome, jeigu Lietuvoje politikams jau absoliučiai nieko nebegalima?!..

Jeigu prisimenate, prieš kurį laiką mūsų viešojoje erdvėje sklandė, buvo plačiai aptarinėjama puiki idėja, kad politinėms partijoms reikia ne rinkiminėmis kampanijomis konkuruoti, bet savo idėjomis, programinėmis nuostatomis ir panašiai. Natūraliai kyla klausimas: o kaip toms politinėms partijoms savo rinkiminę programą pateikti Lietuvos žmonėms?..

Jeigu, pavyzdžiui, imtume Ameriką, apie kurią pastaruoju metu pas mus tiek daug kalbama, brukamos vakarietiškos vertybės, gyvenimo nuostatos, kaip tobulos ir demokratiškos, taigi ten kiekvienas kandidatas į JAV prezidentus oficialiai deklaruoja kiek lėšų jisai surinks. Ir pagal tai visuomenė sprendžia, ar tas kandidatas yra pakankamai stiprus, pajėgus pritraukti rėmėjus. Dar daugiau, pagal tai sprendžiama, o kaip paskui šis politikas dirbs tapęs JAV prezidentu. Tarkim, jeigu kas nors oficialiai parėmė kandidato į prezidentus rinkimų kampaniją, o jis, tapęs prezidentu, savo sprendimais, dekretais ar dar kažkokiomis akcijomis parems tą savo rėmėją, tai žmonės iškart pamatys, kad čia kažkas yra neskaidru.

Tuo tarpu Lietuvoje, skirtingai nei JAV, viskas vyksta atvirkščiai, t. y. neoficialiai, slapta, po kilimu. Po STT atliktų kratų atsistatydinusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio pavyzdys labai aiškiai parodė – ką davė visi tie apribojimai, dėl kurių garsiausiai šaukė politikai, pradedant Prezidente D.Grybauskaite ir baigiant tais pačiais liberalais, kad juridiniai asmenys negali remti politinių partijų, nes tai yra neskaidru?!..

Netgi fiziniams asmenims, norintiems paremti partijas, yra nustatytos kažkokios ribos, mokesčių inspekcija tikrina kiekvieną asmenį, iš savo pelno ar asmeninių lėšų parėmusį politinę partiją, ir panašiai.

Deja, niekas mūsų valstybėje iki šiol taip ir nepasikeitė, nes niekas ir neturėjo pasikeisti!.. Pavyzdžiui, kaip liberalai anksčiau imdavo kyšius, taip ir ima (STT atliktos kratos metu E.Masiulio namuose rasti šimtai tūkstančių eurų tai tik patvirtina), kaip būdavo „juodieji pinigai“, vadinamosios „juodosios buhalterijos“, taip ir yra.

Faktas yra tai, jog politinės partijos, gaunančios biudžetinius pinigus, valstybės skiriamas dotacijas, faktiškai sunaudoja tas lėšas savo idėjoms skleisti žiniasklaidoje. Tai viena.

Kitas svarbus dalykas – suspenduotas partijų finansavimas juridiniais asmenimis. Kaip žinote, dabar politinės partijos jau nebegali ieškoti rėmėjų ir savo veiklai naudoja tiktai biudžetinius pinigus, kurių dydis priklauso nuo turimų vietų Seime, savivaldybių tarybose, Europos Parlamente. Ir po to akylai žiūrima, stebima, kad tik, neduok Dieve, nebūtum padaręs minimalaus administracinio pažeidimo, nes tada partijai gresia sankcija -- biudžetinių pinigų praradimas.

Jeigu VRK taip nusprendžia, t. y. konstatuoja administracinį pažeidimą, politinei partijai finansavimas SUSTABDOMAS. Faktiškai tai yra mirtis, politinės partijos, galima sakyti, kaip ir nėra. O kad VRK jau seniai politikuoja ir priiminėja ne vien tik teisinius sprendimus, manau, apie tai kalbėti mums net neverta. Ir jeigu VRK atstovai simpatizuoja vienai ar kitai politinei partijai, tai kodėl jie negali veikti prieš kitas konkuruojančias partijas?..

Trečias svarbus kriterijus: kaip Lietuvoje atsirasti kitoms politinėms partijoms? Pavyzdžiui, atsiranda sveika politinė jėga, deklaruojanti puikią politinę idėją. Ir kaip dabar naujai besiformuojanti politinė jėga be finansų gali prasiskinti sau kelią į televizijas, laikraščius, internetinius portalus? Kas ir kokiu būdu tas jų puikias idėjas skleis? Apskritai jokių renginių Lietuvoje rengti negalima ir pristatyti programas, idėjas...., Tai kaip, kokiu būdu tada patraukti žmones į tuščius rajono kultūros namus, kad partija galėtų pristatyti savo programines nuostatas bei idėjas?..

Priešingai, kaip aš įsivaizduoju toje pačioje Amerikoje, yra dvi pagrindinės partijos, demokratai ir respublikonai, politinė kova vyksta tų partijų viduje. Bet štai viena partija po rinkimų nueina nuo valdžios, o laimėjusioji rinkimus partija pritraukia pačius geriausius žmones, intelektualųjį elitą. Tie žmonės ima darbuotis valstybės institutuose, vykdo ekonomikos, finansų analizes, sociologines apklausas, stebėjimus, prognozavimus, atlieka strateginio mąstymo reikalaujančias užduotis.

Nueinanti nuo valdžios partija, sutelkdama bei išlaikydama savo gretose visą partinį elitą, kolektyviai besidarbuojančius smegenis, kurį laiką turi valdžios svertus savo rankose, stebi valstybės gyvenimą, vienaip ar kitaip reaguoja į politinių oponentų kritiką ir ruošiasi naujiems rinkimams.

Lietuvoje gi viskas atvirkščiai!.. Pas mus drabstomasi purvais, kai kurie politikai yra „sudirbami“ visiškai, o paskui, bet kokiu atveju, jie išrenkami į Seimą. Juk žmonės vis tiek už kažką balsuoja, nesvarbu 50 procentų, 30 ar 20 procentų piliečių dalyvauja rinkimuose, tačiau tie patys politikai ateina į valdžią. Matydami absoliučią panieką išrinktiems politikams eiliniai žmonės nebetiki nei ta valdžia, nei politikais. Lietuvoje visa valdžios SISTEMA yra padaryta tokia, kad biurokratinis, valdininkiškas tarpsluoksnis įtakotų viską, reguliuotų politines partijas, „stumdytų“ politikus, atidžiai stebėtų, kas „ne taip“ vyksta šalyje.

Akivaizdu, jokioje valstybėje nėra tokio dalyko, kad valdžios SISTEMA veiktų visiškai nevaldoma. Bet kuriuo atveju ji turi būti ir yra kažkieno valdoma. Todėl esminis klausimas: kas valdys? Ar valdys žmogus, neturintis jokios valdymo patirties? Ar valdys tas, kuris iš tikrųjų supranta ir žino, kaip tai yra daroma, aiškiai suvokiantis esmines problemas valstybėje, žinantis, kokių tikslų reikia siekti?..

Ekspromtu atsakant į jūsų klausimą, kodėl tokia blanki rinkiminė kampanija Lietuvoje, drąsiai galėčiau teigti: efektyvios rinkimų kampanijos pas mus net ir negali būti, nes didžioji dauguma politikų paprasčiausiai neturi galimybių konkuruoti savo idėjomis!..

- Jei sakote, kad VRK, valstybės finansuojama institucija, politikuoja, tai ką jau bekalbėti apie specialiąsias tarnybas, STT? Ar jos nevykdo politinių užsakymų, „iš viršaus“ sankcionuotų viešųjų ryšių akcijų?.. Ir net Konstitucinis Teismas, prezidentinio skandalo metu priėmęs sprendimus, grindžiamus „konstitucinėmis dvasiomis“, politikuoja?.. regis, gan sparčiai judame link visiško valstybės užvaldymo, autokratijos?..

- Interviu pradžioje aš atsakiau į klausimą: kodėl Lietuvoje beveik nėra rinkiminės kampanijos arba kodėl ji yra tokia vangi? Galbūt Lietuvos žmonės kur kas mažiau domėtųsi JAV prezidento rinkiminės kampanijos peripetijomis, jeigu jiems nuo ryto iki vakaro ši informacija nebūtų brukama.

Dabar aptarkime, koks yra išskirtinis 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų bruožas? Kadangi politikais jau niekas nebetiki (taip yra padaryta per 26 metus veikiančios SISTEMOS), tai šių rinkimų į Seimą išskirtinis bruožas yra prokurorai ir STT. Taip ir galima pavadinti rinkimus į parlamentą. Politinėms partijoms nereikia konkuruoti nei savo programomis, nei idėjomis, apskritai niekuo. Juk pas ką dažniau lankysis prokurorai ar STT pareigūnai, tie ir gaus mažiausiai rinkėjų balsų. Jau esame pasiekę tokį „valdomos demokratijos“ lygį kaip Rusijoje, Baltarusijoje ar kokioje nors Afrikos žemyno valstybėje!..

Apibendrinant, turime gan paradoksalią situaciją mūsų šalyje: šiemetinių rinkimų į Seimą išskirtinis bruožas – pas kurias partijas neateis prokurorai ar STT pareigūnai su kaukėmis, tos ir bus nugalėtojos. O kas ir pas ką pasiunčia tuos prokurorus ar specialiųjų tarnybų pareigūnus, manau, niekam dėl to abejonių nekyla!.. Pas ką teisėsaugos pareigūnai neateina, visai nereiškia, kad ten nėra ko eiti ir ką tirti, tai tik reiškia, kad neliečiama politinė jėga besąlygiškai tarnauja bendrai linijai, esamos valdžios SISTEMAI.

- Ir vis tiktai, kodėl „tvarkiečiai“ pastaruoju metu yra taip „mylimi“, tai yra persekiojami Lietuvos teisėsaugos, prokurorų ir STT?

- Prieš atsakant į šį klausimą, retoriškai norėčiau paklausti: ar partija Tvarka ir teisingumas turi didžiausią valdžią? Ar tai mes ilgiausiai valdėme Lietuvą?.. O gal mes esame valstybės priešai?.. Atvirkščiai, mes esame taikiklyje tik todėl, nes iš tikrųjų norime, kad mūsų valstybė visomis prasmėmis gyvuotų, ekonomiškai ir kultūriškai klestėtų, kad valstybės valdyme būtų absoliučiai skaidru, kad čia nebūtų vagiama, plėšiama. Deja, to nesako nei prokurorai, nei politikai, nei centrinė spauda, jog „tvarkiečiai“ yra būtent tokie, principingai ir nuosekliai pasisakantys už tvarką ir teisingumą mūsų valstybėje. Priešingai, visuomenei specialiai brukama tendencinga nuomonė, fabrikuojami patys įvairiausi kaltinimai, atseit, jie yra vienokie ar kitokie, „tvarkiečiams“ pareiškiami įtarimai, remiantis iš piršto laužtais argumentais, tariama „prekyba poveikiu“, ir taip toliau, ir panašiai.

Visai neseniai plačiai nuskambėjęs atvejis – dirbtinai išpūstas skandalas dėl bendrovės „JUDEX“ veiklos, metant šešėlį ir ant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus. Prisipažinsiu, tokie dalykai mano galvoje netelpa. Aš maniau, tik kur nors Afrikoje galima teisėsaugos tarnyboms politikuojant sužlugdyti verslą, pakenkti eksportui. Išpūstas didžiausias skandalas Lietuvoje, o kas gi iš tikrųjų įvyko? Kiek žmonių apsinuodijo bendrovės „Judex“ pagamintais koldūnais, kiek numirė?.. Ar kilo kažkokia epidemija mūsų šalyje, vaikai numirė, senelių namų gyventojai buvo apnuodyti?.. Kodėl taip skubiai verčiamas iš posto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, nesant jokių teismo pripažintų kaltinimų?!..

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nieko nelaukdama iš karto viešai pareiškė, kad Jonas Milius turi trauktis iš užimamų pareigų. Vyriausybėje šis klausimas jau buvo svarstomas. Mūsų iniciatyva Valdančiosios koalicijos politinė taryba ketvirtadienį (rugpjūčio 25 d.) svarstys situaciją dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos ir jos vadovo Jono Miliaus, kuriam pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Manau, politinėje taryboje svarbu išklausyti bent jau žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę ir išsiaiškinti, kodėl bankrotinamos įmonės. Pastaroji ne kartą yra teigusi, jog nemato pagrindo atleisti J.Milių iš pareigų. Mes jį kviesime pas save – ir frakcija, ir partijos vadovybė. Ne tik J.Milių, bet ir vartotojų tarnybą bei kitas institucijas, kurios saugo vartotojų teises. Paskui šis klausimas bus nagrinėjamas Seime. Manau, į Seimą turėtų būti pakviesti Valstybės saugumo departamento vadovai. Būtina išsiaiškinti, kodėl taip žeminamas Lietuvos verslas ir žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė.

Verslas sužlugdytas, prekybos tinklai atsisakė bendrovės „Judex“ pagamintos produkcijos. Tai kas gi darosi mūsų valstybėje?.. O paskui dar stebimės, kodėl tautiečiai bėga iš Lietuvos, šiais metais bene daugiausiai jau išvyko!..

Kaip Europos parlamento narys artimiausiu metu suformuluosiu klausimus Europos Komisijai. Jeigu jau mes nebegalime pasitikėti savomis kontroliuojančiomis institucijomis, atsakingomis už kokybės priežiūrą, tai užduosime klausimus Europos Komisijos vadovui Žanui Klodui Junkeriui, kad būtų sprendžiama iš išorės tie klausimai.

Trumpai atsakant į jūsų klausimą apie blankią rinkiminę kampaniją Lietuvoje, norėčiau dar kartą pabrėžti, išskirtinis šių rinkimų į Seimą bruožas – tai ne žmonių, o prokurorų rinkimai!..

- Šiuo aspektu vertinant, akivaizdu, jog nei prokurorų, nei STT pareigūnų neliečiama yra tiktai vienintelė partija Lietuvoje – Tėvynės sąjunga, krikščionys demokratai. Tai reiškia, jog konservatoriams ir atiteks Lietuvos gelbėtojų vaidmuo po rinkimų?.. Įsivaizduokime, Seimo narys Petras Gražulis ne „tvarkietis“, o konservatorius. Ar ir tada būtų išpūstas „Judex“ koldūnų skandalas?

- Vienareikšmiškai, jokiu būdu tokio skandalo tikrai nebūtų, o ypač prieš Seimo rinkimus!.. Tiesiog nesuvokiama, kiek reikia turėti šlykštumo ir nepagarbos, kad prieš buvusį disidentą, Helsinkio grupės dalyvį Petrą Gražulį, kuris sovietmečiu buvo įkalintas už disidentinę veiklą, kovojęs prie tarybų valdžią, keturis kart kalėjęs, leidęs krikščioniškus laikraščius, keturis kartus išrinktas į Seimą, kiek reikia turėti savyje niekšybės, kad nukreiptum visas tas institucijas prieš tokį žmogų?!..

- Jau tapo savotiška „norma“ mūsų valstybėje, jog politinių oponentų diskreditavimui nesibodima taikyti juodąsias technologijas, ne tik VRK, bet ir teisėsaugos institucijos vykdo politinius užsakymus. Tad ko gi dar galime tikėtis ateityje?

- Nežinau, ko dar mes galime tikėtis. Jeigu prieš 12 metų buvo verčiamas Respublikos Prezidentas, o dabar prokurorai ir specialiųjų tarnybų pareigūnai dalyvauja rinkimuose, jau nekalbant apie VRK „indėlį“ ar šalies centrinės žiniasklaidos užvaldymą, kai pučiama į vieną dūdą ir mušama tik į vienus vartus, tai gal dabar belieka tiktai šaudyti, naikinti fiziškai kitaminčius?.. Nenoriu prisišnekėti, tačiau praktiškai, regis, link tokios autokratijos Lietuvoje einama – kalėjimų durys jau pravertos, ikiteisminiai tyrimai vyksta!..

- Kaip žinia, Europos Tarybos Ministrų Komitetas mūsų šalies atsakingas institucijas (Vyriausybę, Seimą, Prezidentūrą) įpareigojo Lietuvą pateikti naujausią informaciją Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo klausimu ne vėliau kaip iki šių metų liepos 15 dienos. Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo galutinio termino, galbūt yra kokių naujienų šiuo klausimu?

- NE, šia prasme jokių naujienų iki šiol nėra. Manau, niekam Lietuvoje tai nerūpi. Ko gero, belieka dar kartą prisiminti prieškario Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio biografiją: nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamentarizmo ir demokratijos simbolis Prezidentas A. Stulginskis buvo reabilituotas po mirties, praėjus trims dešimtmečiams nuo to momento, kai 1961 metų rugsėjo 18 dieną KGB vyresnysis tardytojas kapitonas Melnikovas, peržiūrėjęs bylą, padarė išvadą: objektyvių kaltės įrodymų nėra ir suimtasis lagerininkas A.Stulginskis buvo nuteistas nepagrįstai... Manau, tai pats geriausias atsakymas į klausimą apie pilietinių ir politinių teisių atstatymą nepriklausomoje Lietuvoje.

- Atrodo, jūsų prognozės dėl teisingumo ir demokratijos Lietuvoje ne itin optimistiškos?

- O vis tiktai optimistiškos!.. Nebūna taip, kad nieko gero neįvyktų. Matyt, taip dabar reikia. Sakoma, didžiausia tamsa būna prieš aušrą. Tarkim, neseniai atradau Prancūzijos legendinio piloto, rašytojo Antuano de Sent Egziuperi MALDĄ, parašytą vienu sunkiausių jo gyvenimo periodų, kur labai teisingai kalbama apie kiekvienos valandos svarbą, mažų žingsnelių naudą. Įsiklausyti kiekvienam iš mūsų tikrai verta!..

„Neprašau Tavęs, Viešpatie, stebuklų ir vizijų, tik jėgų kasdienybei. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.

Duok man sumanumo ir išradingumo, kad kasdienybės įvairovėje ir gausoje spėčiau įsidėmėti tai, ką sužinau ir patiriu.

Išmokyk mane tinkamai paskirstyti laiką. Suteik man galios tiksliai pajusti, kas yra svarbiausia, o kas ne taip svarbu.

Įtikink mane, kad svajonės nieko gero neduoda, vis tiek, ar svajočiau apie praeitį, ar apie ateitį. Padėk man kuo geriau atlikti šios dienos darbus ir suvokti, kad SVARBIAUSIA VALANDA YRA DABAR.

Apsaugok mane nuo naivaus tikėjimo, kad gyvenime gali viskas klostytis sklandžiai. Padovanok man blaivų suvokimą, kad sunkumai, pralaimėjimai, nesėkmės, klaidos yra neišvengiami gyvenimo priedai, padedantys mums augti ir bręsti.

Primink man, kad širdis dažnai priešinasi protui. Reikiamą valandėlę atsiųsk man ką nors, kas mylėdamas išdrįstų pasakyti man tiesą.

Tu žinai, kaip labai mums reikia draugystės. Padaryk taip, kad būčiau pribrendęs tai gražiausiai, sunkiausiai, rizikingiausiai ir švelniausiai gyvenimo dovanai.

Pasiųsk man reikiamos nuovokos, kad pataikyčiau tinkamą akimirką tinkamoj vietoj įteikti gerumo dovanėlę ar su žodžiais, ar be jų.

Paversk mane žmogumi, panašiu į didelės grimzlės laivą, kad pasiekčiau ir tuos, kurie yra „dugne".
Išsklaidyk mano baimę pražiopsoti gyvenimą. Duok man ne tai, ko aš noriu, bet tai, ko man reikia. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.“

-- Ši nuostabi Sent Egziuperi malda – tikra atgaiva pasiduoti nelinkusioms sieloms!.. Dėkoju už pokalbį.

Post Scriptum

Politiniai motyvai yra tapę pagrindiniais šioje specialiųjų tarnybų akcijoje prieš verslo įmones, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą bei kai kuriuos Seimo narius.

Pastarųjų savaičių situacija, besiklostanti aplink Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, jos vadovą Joną Milių bei kai kuriuos nacionalinio verslo subjektus, kelia didžiulį susirūpinimą. Sukeltas ažiotažas daro milžinišką žalą pagrindinei lietuviškų maisto prekių kokybės kontrolės tarnybai, jos tarptautiniam prestižui, neigiamai veikia privačias įmones, ne tik gaminančias lietuvišką produkciją, bet ir eksportuojančias ją į kitas šalis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikta operacija prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kelia pagrįstų klausimų. Teisėsaugos institucijos ėmėsi veiksmų galimai vadovaudamosi Rusijos Federacijos maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta nepatvirtinta informacija apie neva aptiktą listerijos bakteriją šaldytos produkcijos gaminiuose iš Lietuvos.

Įvertinant sudėtingą laikotarpį ir kontekstą, kada buvo vykdoma Rusijos Federacijos  tarnybų veikla, siekiant sukelti abejones lietuviškų maisto produktų kokybe, galima būtų suabejoti paskleistos informacijos patikimumu. Reikėtų pabrėžti, kad Europos Sąjungoje tyrimai dėl minėtų bakterijų nėra privalomi. 

Šiuo atveju, būtų galima priminti panašaus pobūdžio akcijas prieš Moldovą, Gruziją, Turkiją ar kaimyninę Lenkiją.  Rusijos institucijos šių šalių produkcijoje, esant reikalui, taip pat aptikdavo kažkokių kenksmingų medžiagų, dėl ko maisto prekės nebegalėjo būti tiekiamos. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, nė vienoje iš apkaltintų šalių nebuvo pradėti teisėsaugos struktūrų veiksmai prieš verslo subjektus bei maisto ir veterinarijos kontrolės tarnybas.

Lietuvos viešojoje erdvėje imta eskaluoti abejotinus pranešimus apie listerijos bakterija užkrėstus maisto produktus, kurie patenka į rinką ir kelia pavojų žmonių sveikatai, nors nė vieno konkretaus atvejo nebuvo užfiksuota. Vakarų valstybių žiniasklaidos priemonėse pasirodė publikacijų, kuriose nedviprasmiškai imta abejoti lietuviškų maisto gaminių kokybe bei jos administraciniais gebėjimais tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos standartus maisto saugos srityje.  

Rimtą susirūpinimą kelia ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos bei kitų teisėsaugos institucijų atliekami veiksmai, bet ir aukščiausių šalies politikų – Respublikos Prezidentės, Ministro Pirmininko, Užsienio reikalų ir Sveikatos ministrų tendencingi pareiškimai dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo asmeninės atsakomybės už netinkamai atliekamą maisto produktų gamybos ir saugos kontrolę.

Praėjusią savaitę įvykusiame Vyriausybės pasitarime Jonas Milius buvo įpareigotas po atostogų pateikti naują savo veiklos ataskaitą už 2015 metus ir šių metų pirmąjį pusmetį, nors Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybo,s ataskaita už praėjusius metus jau yra patvirtinta. Priimtas beprecedentis sprendimas, kuris tik patvirtina prielaidas, jog ieškoma formalių priežasčių, kaip atleisti iš užimamų pareigų valstybinės institucijos vadovą. Tai neabejotinai neigiamai veikia visą valstybės maisto produktų kontrolės sistemą ir joje dirbančius žmones.

Neatmestina, jog politiniai motyvai yra tapę pagrindiniais šioje specialiųjų tarnybų akcijoje prieš verslo įmones, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą bei kai kuriuos Seimo narius. Padaryta žala verslo subjektams dėl neigiamos informacijos paskleidimo visuomenėje – neabejotina, atliekamo tyrimo veiksmų mastas liudija protingumo, proporcingumo ir atsakomybės kriterijų nepaisymą, nekaltumo prezumpcijos ignoravimą. 

Įvertindami susiklosčiusią situaciją ir siekdami sumažinti neigiamus jos padarinius nacionaliniam verslui mes reikalaujame:

- Nutraukti destruktyvią veiklą, nukreiptą prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei atskiras verslo įmones.

- Atlikti būtinus parlamentinės kontrolės veiksmus dėl teisėsaugos institucijų pradėtų tyrimų Valstybinėje maisto ir  veterinarijos tarnyboje bei atskirose verslo įmonėse.

- Pasitelkti tarptautinius ekspertus iš Europos Sąjungos kompetentingų institucijų dėl išsamaus situacijos ir priimtų sprendimų pagrįstumo įvertinimo.

- Artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje išklausyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybės saugumo departamento vadovų ir Generalinio prokuroro pranešimus dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų bei jų medžiagos paviešinimo.

Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras