Šimonytė nusiuntė stiprią žinutę pasaulio diktatoriams – pažadėjo jų nebepalikti paribiuose

Neprarasti nei vilties, nei kantrybės, remiant Ukrainos ir Baltarusijos žmones jų kovoje už laisvę, – kreipdamasi į 4-ojo Kalinausko forumo dalyvius linkėjo premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėždama būtinybę demokratiniams Vakarams ne tik skelbti, bet ir ginti savo vertybes.

Vyriausybės vadovė kalbėjo, jog pažadėta parama engiamiesiems ir okupuotiesiems neturi būti pamiršta, net ir kilus naujiems iššūkiams.

„Kaskart vienas tragedijas ar pergales pakeisdavo kitos, antraštės sumirgėdavo naujais šios dienos, mėnesio, metų didvyriais ar aukomis. Kitur nukrypdavo ir mūsų dėmesys. Dar kartą patvirtindavome savo įsipareigojimą, bet retai skirdavome pakankamai laiko ir pastangų vakarykščiams, praėjusio mėnesio, praėjusių metų iššūkiams. Taip ir neišmokdavome pamokų. O ten, kur mūsų žvilgsniai nebeaprėpdavo, diktatoriai ir toliau klestėjo. Likę mūsų dėmesio paribiuose, jie toliau stiprėdavo ir tapdavo tik agresyvesni – tiek savo pačių žmonių, tiek kitų valstybių atžvilgiu“, - atskleidė I. Šimonytė.

Pasak moters, „vasario 24-ąją Rusijai pradėjus plataus masto puolimą Ukrainoje, pagaliau karą pradėjome vadinti karu, agresorių – agresoriumi, o žiaurumus Bučoje, Borodiankoje, Irpinėje, Mariupolyje, Černihive – nusikaltimais žmoniškumui ir genocidu, sakė premjerė, trumpam mąstėme kaip niekad aiškiai ir blaiviai, buvome vieningi, susitelkę ir ryžtingi“.

„Vis dėlto nepraėjus nė šimtui dienų gimė siūlymai ieškoti būdų „išsaugoti Putino veidą“, Ukrainai – atsisakyti savo teritorijų mainais į taiką, o Vakarams – svarstyti galimybę derėtis su Lukašenka, galbūt net panaikinti sankcijas mainais į ukrainietiškus grūdus Afrikai ir baltarusiškas kalio trąšas Lotynų Amerikai, tarsi Baltarusijos diktatorius nebūtų Rusijos karo Ukrainoje bendrininkas ir represijų savo šalyje vykdytojas“, - atkreipė dėmesį premjerė.

Ji pabrėžė, kad „sankcijų sušvelninimas tik paskatindavo tolesnes – ir nuožmesnes – represijas Baltarusijoje, todėl reikalinga išlaikyti dėmesį ir gebėti mokytis iš klaidų“.

„Juk kokia iš mūsų nauda, jei galime tik skelbti, bet ne ginti savo vertybes: demokratiją, laisvę, orumą. Pamatines teises ir gyvybes tų, kurie siekia mūsų paramos. Kuriems tą paramą pažadėjome. Kurie tikisi, kad juos girdėsime ir matysime. Kad neužmiršime ir neišmainysime kaip kozirio derybose. Taigi šiandien, kai vis dar esame susitelkę, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą prieš Rusijos tironiją, taip pat darykime viską, ką galime, kad ištesėtume savo pažadus remti laisvus Baltarusijos žmones. Ši parama jiems reikalinga labiau nei bet kada anksčiau“, - pasakojo I. Šimonytė.