Skandalas: Lietuvos advokatų lyderis Kukaitis įtariamas griaunantis Advokatūrą

Be viso kito manoma, kad Lietuvos advokatų lyderis Mindaugas Kukaitis nepasisako aktualiais Lietuvos valstybės egzistencijos klausimais

Lietuvos advokatų lyderis Mindaugas Kukaitis. Nuotr. Facebook.com

Atsakymas į Lietuvos Advokatūros atstovių Ingos Mickevičiūtės, Kristinos Osokine, etc. laiškus

Lietuvos Advokatūra, kur tu eini?

Atsakymas ir klausimas į Lietuvos Advokatūros atstovės Ingos Mickevičiūtės, etc. laiškus Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad: Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, todėl advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas, dalyvavimas vykdant teisingumą ir tinkamas advokatų funkcijų įgyvendinimas yra pamatinė sąlyga (conditio sine qua non), o jų tarpusavio santykiai demokratiški. Šiuo metu Lietuvoje praktikuoja apie 3300 advokatų (apie 2297 advokatų ir apie 1000 advokatų padėjėjų).

Neseniai iš Advokatūros vėl gavome porą naujienų. Kaip jau tapo įprasta, Lietuvos advokatai ir advokatų padėjėjai 2025 m. sausio 7 ir 14 d. gavo elektroninius laiškus „Svarbiausi Advokatų tarybos posėdžio sprendimai ir kiti aktualūs savivaldos klausimai“. „Advokatų taryba nutarė informuoti kontorų vadovus bei advokatų padėjėjų praktikos vadovus dėl advokatų/advokatų padėjėjų 2024/25 metais netinkamai keliamos kvalifikacijos, bei įpareigoti juos surinkti trūkstamus kvalifikacijos balus, o neįvykdžius šio įsipareigojimo, po š.m. sausio 21 d., duomenis apie nekeliančius kvalifikacijos asmenis perduoti Drausmės komitetui dėl drausminės atsakomybės įvertinimo.

Mano komentarai šiais klausimais būtų tokie. Dėl kvalifikacijos balų. Mūsų nuomone, Advokatūra yra laisva ir nepriklausoma Asociacija. Advokatų niekas neturi per prievartą apmokestinti, nukreipdamas į elektroninę advokatūros parduotuvę pirkti mums visiškai nereikalingų, beprasmių seminarų ir kvalifikacinių balų. Mes tikrai mokame rinkti informaciją ir savarankiškai kelti savo kvalifikaciją. Nemaža dalis turime mokslinius laipsnius. Tai kodėl tokia tarsi gestapo prievarta ir grasinimai bausmėmis? Gal verčiau tokiais būdais pasiūlykite kelti savo kvalifikaciją bakalaurams ir ministrams bakalaurams? Tokie nuolatiniai priminimai, gąsdinimai, grasinimai bausti už nepaklusnumą, man primena paprasčiausią reketą. Nes tas advokatas, kuris neturi tvarios savigarbos, kai jam nuolat kalama į galvą, kad jis blogas, vieną dieną jis galiausiai nuolankiai pasakys: „esu blogas“.

Tai pažvelkime laisvu ir nepriklausomu advokato žvilgsniu plačiau. Lietuvoje apie 9 % senjorų, sulaukę 70 metų ir daugiau, vis dar tęsia darbinę veiklą. Kaip žinia, šiuo metu Lietuvoje pensinis amžius: vyrams – 64 metai ir 8 mėn., moterims 64 metai 4 mėn. Pensinis amžius kasmet ilginamas, 2026 metais jis turėtų pasiekti 65 metus. Europos komisija rekomendavo Lietuvai, kad 2040 metais lietuviai būtų darbingi iki 72 metų.

Paradoksali situacija: kai advokatai/ės sulaukia 64 ir 64 metų ir valstybei tampa pensininkais, o savo laisvanoriškoje Advokatų asociacijoje išlieka mokesčių mokėtojais iki mirties, jeigu jie yra įgiję „mažesnį nei 30 metų vertimosi advokato veikla stažą“. Savijauta tokia, tarsi Jus reketuotų lupikautojai. Kas mėnesį į nurodytą sąskaitą jai pervedate 40 Eur (advokatas) ir 25 Eur (padėjėjas). Tai vadinama advokato/padėjėjo nario įmoka. Iš kurios Lietuvos advokatūros pirmininkas galimai moka sau 15 000 Eur per mėnesį, o kiti Advokatūros „aparato“ darbuotojai taip pat kas mėnesį moka sau tūkstantinius atlyginimus. Jie šypsosi ir sako mums: aš tau, advokate, noriu gero. Aš taip ugdau tavo toleranciją ir advokatūros progresą. Tokie yra laisvos advokatų asociacijos santykiai su advokatų bendruomene. Jokių lengvatų, jokios pagarbos ir empatijos. Slepia duomenis, kiek advokatų yra pensininkai, kiek uždirba Advokatų tarybos vadovybė. Bet užtat tiksliai geba suskaičiuoti advokatų mėnesines įmokas – 3 mėnesius nesumokėjai, o dabar dar - 4 balų nenusipirkai advokatūros elektroninėje parduotuvėje – bus drausmės byla. Ir tai yra įrodymas, kad jie gali gerai gyventi. Nes labai nori, ir labai remia Ukrainą.

Puiku! O kaip dėl Gruzijos situacijos teisinių aspektų? Dėl Lietuvos užsienio agentų įstatymo, - galėtų Advokatūra pateikti Seimui tokio įstatymo projektą, remdamasi JAV arba Prancūzijos pavyzdžiu. Juk į karo mėsmalę išsiųsti Lietuvos karius labai uoliai vis tie patys šnekoriai turavoja.Kodėl Advokatūra tyli? Tai geopolitiniai Žmogaus teisių ir laisvių klausimai. Malonu matyti ir girdėti, kad šiais klausimais kalba profesorius Povilas Gylys, režisierius Vytautas Mikalauskas, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, intelektualai Gintaras Furmanavičius, Algimantas Rusteika, signataras Zigmas Vaišvila, generolas Valdas Tutkus, Seimo narys Valius Ąžuolas ir nelabai daugelis kitų. Kada išgirsime Advokatų tarybos Pirmininko balsą, kad neišvengiamai reikia audito LRT, Igničio, ESO, Krašto apsaugos ir kitose ministerijose, kad reikia drastiškų racionalių  reformų, bet, ne tokių kaip vadinama teismų reforma, naikinanti teismus rajonuose, nes visa tai nenaudinga periferijos gyventojams, o tuo pačiu ir advokatams, nes jie praranda veiklos galimybes. Laukiame Advokatūros vadovų veiklos ir įtakos valstybės valdymo srityse, bent jau advokatų kontorų pavadinimų „išanglinimo“ srityje.

Taigi, advokatai, už buvimą Asociacijoje teks kovoti arba įprasti mokėti iki mirties, nes, kaip anuo metu pasakė Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė: „Galime didžiuotis, kad diktuojame kokybės standartus ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, bet esame sektinas pavyzdys ir tarptautinėje advokatų bendruomenėje“. (In: Lietuvos Advokatų etikos kodeksas. Vilnius, 2017, p. 4). Taigi, esame Europos Sąjungos lyderiai. Nepaisant to, kad karas Ukrainoje „kirto“ visai Europai – tik ne Advokatūrai, nes Advokatų tarybos vadovai sau ramiai mokėjo ir dabar moka didžiausius atlyginimus. Todėl advokatams darbingo amžiaus (nepaisant 35 metų būtinojo darbo stažo), dar pridėjo 30 metų advokato nepertraukiamos veiklos stažo. Tik tada bus suteikta advokatui/ei lengvata nemokėti advokato įmokos į advokatūros fondą. Šiuo atveju Advokatūroje jau reikia revoliucijos, nes evoliucija ir per Mindaugo Kukaičio kadenciją neapsireiškė. Tokiu būdu, Lietuvos advokatūra jau pernai pasivijo ir pralenkė Europos Sąjungą su jos rekomenduotu 72 metų amžiumi: Lietuvos advokatai bus vadinamųjų įmokų ir kitų mokesčių mokėtojais iki mirties. Kita vertus, nėra ko smulkintis, pensinį amžių reikia didinti ne iki 72, bet iki 92 metų. Gražu, kai laisvanoriškas darbo kolektyvas paskutinėn kelionėn palydi Viešpaties pašauktuosius. Kas neišgalės išgyventi mokėdamas mokesčius, tas ir neišgyvens. Kaip pagal Ostapą Benderį: skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Toks cinizmas ir empatijos nebuvimas vyrauja Lietuvos advokatūros vadovybės galvose.

Ne vienas patyręs advokatas, dėl kvalifikacijos balų štai taip paaiškino šią padėtį. Kvalifikacijos balai surenkami išklausant apmokamas pačių advokatų sąskaita paskaitas pagal parengtas Advokatūros temas, kurios beveik visuomet neatitinka jų vedamų bylų ir konsultacijų profilio. Todėl kvalifikaciją kelia tokiu būdu: pasirenka LAT suformuotą teisinę praktiką, kuri atitiktų jo vedamai bylai ar konsultacijai ir ją pritaiko savo bylai ar konsultacijai. Jų manymu, tai efektyviausias būdas įgyti savo žinias. Klientai dėl jų darbo ir kvalifikacijos pastabų neturėjo. Konkrečiu atveju, vieno advokato per 50 metų įgyta teisinė praktika niekam abejonių nekėlė.

Kvalifikacijos kėlimas, sumokant advokato nuosavomis lėšomis, pagal Advokatūros nustatytas paskaitų temas, jų manymu, nėra efektyvus ir juo labiau , jokiais įstatymas nėra numatytas, kad kvalfikacija keliama priverstinai asmens lėšomis. Priešingai įstatymuose nustatyta, kad kvalifikacija tobulinama institucijų lėšomis. Be to, pažymėtina, kad advokatai moka ženklias sumas Advokatūros centrinio valdymo aparato išlaikymui ir kitoms reikmėms dėl ko tikrai pakaktų sudaryti lėšas planingam (analogiškam teisėjų, prokurorų, kitų teisėsaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Galimai, kad atsakyti kokia forma advokatai turėtų kelti kvalifikaciją, reikėtų atlikti advokatų apklausą ir tada išspręsti kvalifikacijos kėlimo formos ir būdo klausimą. Reikšmingų sumų mokėjimas advokato sąskaita yra viena iš priežasčių, kodėl patyrę advokatai kelia kvalifikaciją nurodytuoju savišvietos būdu. Vienam mano minėtų advokatų, artimiausiomis dienomis bus 84 metai, kitam 75 metai, jau du metus faktiškai veikla neužsiima (neleidžia nei sveikata nei galimybės dėl amžiaus), bet Advokatūrai advokato įmokas moka iš varganų pensijų. Mokėti ir už kvalifikacijų balus?

LR Konstitucijos 18, 21, 25, 33, 35 straipsniai skelbia: Lietuvoje žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, draudžiama žeminti žmogaus orumą, žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką, piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. Vadinasi, pripažįstamos ir garantuojamos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės. Ar advokatas ne žmogus ir pilietis? Dažnai kasdieniniame gyvenime advokatas susiduria su sudėtingomis, sunkiai išsprendžiamomis žmonių problemomis, šiurkščiais jų teisių ir laisvių pažeidimais. Neretai advokatui iš to kyla būtinybė ginti ir savo teises. Savo ruožtu, tarnauti teisei ir pilietinei visuomenei kaip humaniškam reiškiniui visada buvo pagrindiniu strateginiu Advokatūros tikslu. Tapę advokatais, visi turi atitikti vienodus reikalavimus, įstatymų nustatytus advokatų veiklai ir advokatūrai. Regis, visi advokatai turi lygias teises ir pareigas. Visiems advokatams galioja įtvirtintos įstatymuose lygios veiklos garantijos. Štai Jums ir lygios veiklos garantijos.

Įdomu, Lietuvos Advokatūra labiausiai myli tą advokatą, kuris niekada neserga, nuolat moka advokato įmokas ir numiršta kitą dieną po nustojimo mokėti mokesčius ir pirkti kvalifikacijos balus. Prie to advokatai jau įpratinti. Pensinis amžius ignoruotas, buvimas advokatu prilygintas jo gyvenimo trukmei. Jokių problemų. Lietuvos advokatui 70 metų – tik darbinis, o ne pensinis amžius! Pensija – tarsi nepasiekiamas tolstantis horizontas. Jeigu visi advokatai ir padėjėjai dar nenumirę pareikalautume baigti tokią „tvarką“ Advokatūroje mūsų besočiai klerkai pamatytų, kad jie gali prarasti viską. Ar sutiksime mokėti tol, kol numirsime? O jei pareikalausime, tai ką šios kadencijos Lietuvos Advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis pasakys Klaipėdoje 2025 metų balandyje Lietuvos advokatams? Kentėkite, arba jeigu ilgiau kentėti nebegalite – pasiskiepykite „nuo mirties“ ir dirbkite iki 92 metų, tik tada nustosite mokėti Lietuvos Advokatūrai plataus spektro įmokas.

Šiuo metu Lietuvoje vidutinis advokatas tiek net negyvena. Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė 71,5 metų, moterų - 81 metai. Lietuvos Advokatų tarybos pastarieji pirmininkai teigia, kad atleisti nuo įmokų senolių net kokios nors pandemijos ar karo metu neketina, nes tai ne šalpos organizacija: „Lietuvos advokatūra nėra socialinės saugos organizacija“, „lengvata – nėra teisiniai lūkesčiai“, lengvatos suteikimas „tai R. Andrikio ir V. Papirčio didžiausia klaida“, „gestas teisėjams“. Manytume, ne: tai empatija garbaus amžiaus sulaukusiems advokatams. Kai advokatai išeina į valstybės suteikiamą pensiją, tai Lietuvos Advokatūra pratęsia advokatų pensinį amžių. Ar toks Lietuvos Advokatų tarybos ir jos paskutiniųjų pirmininkų sprendimas nėra pernelyg laisvai interpretuotas stebėtinai tęstinio Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimas (nes nuotoliniu būdu internete jis truko beveik visą dekadą)? Kyla natūralus klausimas: Ar šis sprendimas legitimus? Atsakymo negirdime.

Tokia Advokatų tarybos nuostata rodo, kad Advokatūra tą problemą maskuoja, slepia ir bando rasti lengvesnę išeitį pasipelnyti iš net pensinio amžiaus sulaukusių advokatų. Reikalauja mokėti pensininkus įvairius mokesčius už galimybę būti asociacijoje. Tame tarpe ir už kvalifikacinius balus. Beje, kaip ir atliekų tvarkymo centrai yra pareiškę: „vietinė rinkliava yra mokama ne už paslaugą, bet už suteiktą galimybę naudotis atliekų surinkimo sistema“. (In: „Alytaus naujienos“, 2016-01-26). Advokatūra, net lenkia Europos Komisijos parengtoje „Žaliojoje knygoje“ dėl senėjimo Lietuvai prognozuojamą prailginti darbingą amžių iki 72 metų. Lietuvos Advokatūra neturėtų sutikti su tokia rekomendacija. Tačiau ji moka patylėti. Šiuo atveju, derėtų prisiminti patarlę: sotus alkano neužjaučia! Manytume, dabar pats laikas apriboti Advokatų tarybos galimybę priiminėti advokatams nepriimtinus sprendimus, ir šiame fone išskirtinių sąlygų sau susiteikimą. Ar Lietuvoje krizės metu nėra svarbesnių klausimų, kaip reikalauti 4 (keturių) „kvalifikacijos balų“. Lietuvos Advokatūra veikia tarsi Cosa Nostra (mūsų reikalas) – tik savo reikaliukus realizuojanti lupikautojų grupuotė. Bet koks sėkmingas politinis-visuomeninis judesys įmanomas tik tada, jeigu tai Res Publica (bendras reikalas). Visiems turi rūpėti bendruomenė skausmas ir negandos. Ne tik Advokatų tarybos aparato sotus gyvenimas. Vietoje to, Mindaugas Kukaitis primygtinai rekomenduoja advokatams mokėti už kvalifikacijos balus. Su tyliai pritariančia pirmininkui Advokatų taryba? Neuždavinėti klausimų, o tik vykdyti nurodymus, įsakant advokatams veikti pagal jų užgaidas, pamirštant lojalumo, advokatų etikos, profesionalumo, solidarumo ir kitus Advokatūros principus. Kita vertus, matant kas vyksta Lietuvos politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime tai neturėtų stebinti.

Antai, 2021 metais už advokatų ir jų padėjėjų mokymus Lietuvos advokatūra gavo 124.140 Eur pajamų, o patyrė 36.125 Eur išlaidų mokymų organizavimui, (iš kurių seminarų lektorių autoriniam atlyginimui buvo skirta 25.788 Eur, kitoms seminarų organizavimo išlaidoms (seminarų filmavimo, montavimo ir tiesioginės transliacijos organizavimui) - 10.337 Eur). Mokymų veiklos pelnas gavosi 88.015 Eur. Ankstesniais metais Advokatūros pelnas iš advokatų ir jų padėjėjų mokymų organizavimo nebuvo toks didelis (2017 m. – 16.616 Eur, 2018 m. – 5.321 Eur, 2019 m. – 34.278 Eur, 2020 m. – 57.296 Eur). Esant vis didėjančiam pelnui, kyla rizika, kad tai nebūtų daroma advokatų ir jų padėjėjų mokymų kokybės sąskaita ir kad tokiu būdu mokymų organizavimas iš esmės labiau būtų skirtas ne kvalifikacijos kėlimui, o papildomai advokatų ir jų padėjėjų apmokestinimo formai.

Lietuvos Advokatų taryba ir jos pirmininkas ignoruoja tai, nes jam rūpi tik oriai išlaikyti Advokatų Tarybą ir visą klerkų ir klerkučių aparatą su priedėliais. Tai koks mūsų pasirinkimas: leisti ar neleisti? Kodėl leidžiame Advokatų tarybai ir jos pirmininkui pasilikti su jų pasirinkimu? Advokatūros vėliavoje aukso raidėmis įrašyta: Ad Voco, tačiau šiandien mūsų moto yra pasmerktas Lietuvos advokatūrą ištikusios dezintegracijos krizės. Tai nuosmukis, situacija, kai siekiama tik vieno tikslo - ramaus ir sotaus gyvenimo Lietuvos advokatūros aparato klerkų. Tai sukelia blogą nuotaiką ir net neapykantą advokatų bendruomenėje. Apie tai kalbama ir socialinių tinklų portaluose, tačiau Advokatų taryba apsimeta, kad to negirdi. Jie žūt ar būt stengiasi išlaikyti esamą status quo, nepaisydami šalia esančio karo ir politinės, socialinės ir ekonominės krizės valstybės valdyme. Todėl tie Advokatų tarybos nariai ir pirmininkas, kurie šiuo metu vadovauja mūsų Advokatūrai, privalo būtinai rasti drąsos ir sąžinės, kad šią padėtį pakeistų. Kita vertus, jei nieko nebus daroma Advokatūroje ir toliau nenumaldomai plėsis nepasitenkinimas esama padėtimi, finansine nejautra, kuri galiausiai sukels sprogimą Advokatūros bendruomenėje, kad apgintų mūsų žmogiškąsias ir profesines vertybes. Kam mums reikalingas dar vienas kažkoks neigiama prasme represinis mechanizmas, o ne laisva Asociacija? Mes, Lietuvos advokatai, kurie net išėję į pensiją liekame Advokatūros nariais, dabartinėmis aplinkybėmis negalime likti abejingi savo valstybės Advokatūros likimui. Nenorime tylėti, kai ir toliau priimami įvairūs voliuntaristiniai sprendimai ir sudaroma tik laisvanoriškos, demokratinės, žmogaus teises ginančios laisvosios Asociacijos iliuzija, kurią galima atpažinti iš to, kad ji vidujai nuosekli, bet egoistiška ir grobuoniška, ignoruojanti Advokatūros narių argumentus, o svarbiausia – be jokios empatijos.

Advokatų tarybos pirmininke Mindaugai Kukaiti, visa Advokatų taryba, kokius savo darbus Jūs skiriate Lietuvos advokatams, išskyrus riebiai iš mūsų kišenės apmokamus „kvalifikacijos kėlimo seminarus“, kursus, kitus renginius? Ar ne todėl Jūs drastiškai pakeitėte advokato Rimo Andrikio ir advokato dr.Virginijaus Papirčio vadovavimo Lietuvos advokatūrai metu nustatytą „Įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“ tvarką (2004 ir 2013 metų).

Panaikinote tuose Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimuose nustatytą lengvatą dėl atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo: „Advokatus, vyresnius nei 70 metų amžiaus ir turinčius ne mažesnį nei 10 metų nepertraukiamą vertimosi advokato veikla stažą“.

Galimai klastodami pandeminio karantino „ilgojo“ Visuotinio advokatų susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, Jūs aukščiau minėtą punktą pakeitėte „nauja redakcija“: „Advokatus, kuriems suėjo 70 ir daugiau metų ir jie yra įgiję ne mažesnį nei 30 metų vertimosi advokato veikla stažą“.

Beje, teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą. (In: Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas, 7 str. 3 p., 2004 m. kovo 18 d.). Kiek šiuo metu Lietuvoje advokatų, turinčių 30 metų nepertraukiamą advokato veiklos stažą? Jeigu praktikuojančiu advokatu tapsi būdamas 58 metų, tai mokėsi mėnesines įmokas iki 92 metų! Menki šansai vyriškajai Advokatūros daliai sulaukti lengvatos... Jūs mąstote tik apie savo ir „klerkiukų“ naudą.

Advokatų taryba sukurta advokatų reikalų tvarkymui, o ne Jūsų mėgavimuisi gerbūviu mūsų sąskaita.

Dar kartą klausiu, kokius atlyginimus sau mokate? Labai solidžius. Visiškai neadekvačius savo veiklos rezultatams. Jums nerūpi teisinę pagalbą teikiančių advokatų išgyvenimo reikalai. Tačiau turėtų itin rimtai rūpėti, kad nesikeičianti padėtis būtų pakeista. Iš tikrųjų tai Jūs turite būti mūsų tarnais, o ne mes Jūsų aptarnautojais.

Būdami Advokatų taryboje Jūs savo neapgalvotais ir nesuderintais su advokatų bendruomene sprendimais griaunate Advokatūrą, menkinate advokatus. Jūsų sprendimai stato Advokatūrą į pavojų, nes darote tai prisidengdami „ilgai trukusiomis kruopščiomis paieškomis“.

Nepasisakote aktualiais Lietuvos valstybės egzistencijos klausimais ir nediktuojate jokių kokybės standartų Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.

Tačiau, malonu matyti, kad lietuviškosios gyvensenos ir nacionalinio valdymo ypatumus, esant pilka ES provincija, vis labiau įvairiaspalvių valdžių politinių partijėlių ridenama į valstybės bankrotą bei totalią emigraciją, pastebi pavieniai teisininkai. Gintaras Seikalis: „Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems „Gyvenimo būde“ atrodo, kad didžiai daliai jų žodžių sąskambis teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-Jambu genčiai skardinė nuo konservų“. (In: G. Seikalis, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjas. 2008 m spalio 20 d. Nutartis civ. byloje Nr. 2-813-294/2008.).

Pagal tokį Advokatų tarybos ir pirmininko – „modus operandi“ mes, advokatai, esame tam, kad būtume užčiauptaburniais, o ne laisva ir nepriklausoma asociacija bei nepriklausoma teisinės sistemos dalimi prestižinėje vietoje.

Lietuvos advokatai! Jeigu turite kokių nors pasiūlymų minėtais klausimais, pateikite juos viešai, netylėkite ir nemurmėkite pakampėse. Veikime vieningai, kartu galime daug! Jokių kvalifikacijos balų per prievartą! Jokio advokato įmokos kėlimo!

Advokatų tarybai. Pirmininkui Mindaugui Kukaičiui. LR Seimo nariui Ignui Vėgėlei. Spaudai. Portalams.

Adv. dr. Antanas Bartusevičius