SNORAS: politinė kriminalinė byla

Banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija nesibaigė.

Kaip žinome, š. m. rugsėjo 22 d. Maskvos Arbitražiniame teisme prasidėjo buvusio banko „Snoras“ savininko Vladimiro Antonovo ieškinys Lietuvai, kurio suma siekia 40 mlrd. rublių (560 mln. eurų).

Taip pat startavo tinklalapis snorasbank.com, kuriame bus nuolat pildoma informacija apie šią besitęsiančią istoriją, skelbiami dokumentai.

Jūsų dėmesiui įvadinis šio tinklalapio tekstas.



Bankininkas iš Lietuvos Raimondas Baranauskas, kurio verslą 2011 metais sužlugdė šalies valdžia, ruošia dokumentus teismui. Kai kurie faktai, vėl iškeliantys aikštėn to laikotarpio įvykius ir betarpišką konkrečių politikų dalyvavimą juose, atskleidžiami visuomenei.

Ponas Baranauskas ir dabar atidžiai stebi Lietuvoje vykstančius įvykius. Visų tų ankstesnių įvykių aprašymą galima pavadinti jo „sielos šauksmu“ – tik tiksliu, užtikrintu, su matematiniais skaičiavimais, kaip ir gali padaryti tikras profesionalus bankininkas. Ir kuriam skaičių kalba – labiausiai priimtina ir pati teisingiausia kalba.

…Kaip konservatoriai A. Kubilius ir I. Šimonytė išvogė banko „Snoras“ akcininkų, indėlininkų ir klientų milijardus

Banko „Snoras“ nacionalizavimo aktas nebuvo nei įstatymu, nei įstatymišku

Svarbiausias faktas, kalbantis tiek prieš buvusį konservatorių vyriausybės premjerą A. Kubilių, tiek ir prieš tuometę finansų ministrę I. Šimonytę, kai jie patys, iš anksto suplanavę, organizavo AB banko „Snoras“ užgrobimą, jo nacionalizavimą, o po to ir subankrotinimą, yra tai, —  kad LR Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr.1329 „Dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“ akcijų paėmimo visuomenės poreikiams“ — buvo priimtas be jokio įstatyminio pagrindo.

Akcijų paėmimas visuomenės poreikiams buvo negalimas, nes LR Finansinio tvarumo įstatymas, kuriuo ir buvo vadovaujamąsi priimant aukščiau minėtą vyriausybės nutarimą, nenumatė tokios galimybės. Paprasčiausiai jame tuo metu nebuvo tokios nuostatos!

Žiūrėkite LR Finansinio tvarumo įstatymo 2009 m. liepos 22 d. Nr.XI-393 2 straipsnį.

AB banką „Snoras“ konservatoriaus A. Kubiliaus vyriausybė nacionalizavo 2011 m. lapkričio 16 dieną. Po nacionalizavimo aktu yra tuomečio premjero A. Kubiliaus ir finansų ministrės I. Šimonytės parašai.

Kai tam pritūko legitimumo, tai kitą dieną (!), t. y 2011 m. lapkričio 17 d., pati finansų ministrė I.  Šimonytė bėgo į Seimą keisti įstatymų ir tvirtinti jų papildymus (tarp jų ir Finansinio tvarumo įstatymo 2 straipsnio 5 punkto papildymą).

2011 m. lapkričio 17 d. Seimas skubos tvarka (prieš tai net nesvarsčius Seimo komitetuose) patvirtino tuos įstatymų pakeitimus.

Tačiau jie įsigaliojo tik dar kitą dieną, t.y 2011 m. lapkričio 18 d., paskelbus šiuos įstatymų pakeitimus „Valstybės žiniose“.

Ir pagal šalies Konstituciją nuosavybė iš savininko gali būti paimama arba nuosavybės teisių ribojimai nustatomi tik tuomet, kai toks paėmimas arba nuosavybės teisių ribojimas yra numatytas įstatymo! O banko „Snoras“ atveju taip nebuvo.

Todėl anksčiau minėtas A. Kubiliaus konservatorių vyriausybės 2016 m. lapkričio 16 d. priimtas nutarimas yra niekuo nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant LR Konstitucijos 23 straipsnį. Primenu, jog tame Konstitucijos straipsnyje sakoma: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“

Išvada. Pats AB banko „Snoras“ nacionalizavimo aktas nebuvo nei įstatymas, nei įstatymiškas!

Todėl paprasčiausiai galima drąsiai teigti, kad AB banko „Snoras“ neteisėta nacionalizacija, įvykdyta A. Kubiliaus ir I. Šimonytės rankomis ir be jokio įstatyminio pagrindo, buvo niekas kitas, kaip tik privataus turto eksproprijacija! Ir ji bus nuginčyta bet kuriame tarptautiniame teisme. Juo labiau, pradėjus nagrinėti AB banko „Snoras“ bylą iš esmės, kaip tai bus daroma šių metų spalio mėn. 24 dieną  Maskvos Arbitražo teisme. Bus nuginčyta ir vėliau, kai kitu žingsniu banko „Snoras“ akcininkų ieškinys prieš Lietuvą bus nagrinėjamas, pasirinktinai Ženevos, Paryžiaus, Stokholmo ar Hagos teismuose.

Apie A. Kubiliaus ir I. Šimonytės padarytą žalą banko „Snoras“ akcininkams, klientams, indėlininkams ir valstybei reikia pakalbėti atskirai. Čia jau milijardiniai skaičiai.

Konservatorių padaryti nuostoliai – milijardiniai

Dėl buvusio konservatorių premjero A. Kubiliaus ir jo vyriausybės finansų ministrės I. Šimonytės (o paprasčiau sakant, — konservatorių partijos įvairių „veikėjų“) neteisėtų bei nepamatuotų veiksmų, banko „Snoras“ klientai prarado jau nacionalizuotame (valstybiniame!!!) banke „Snoras“ mažiausiai virš 725 milijonų eurų (2,5 milijardų litų) savo pinigų. Prarado visi klientai: valstybinės įmonės, biudžetinės organizacijos, fiziniai asmenys, kurie turėjo savo sąskaitose piniginių lėšų daugiau nei valstybės draudžiamoji suma, t.y. 100 tūkst. eurų (ekvivalentu 345 tūkst. litų).

AB banke „Snoras“ buvo 1,9 milijardų eurų (6,5 milijardų litų) įmonių ir fizinių asmenų indėlių. Banko „Snoras“ klientais buvo ir savo sąskaitas banke turėjo: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Ignalinos atominė elektrinė, „Lietuvos elektrinė“, „Vilniaus energija“, „Kauno energija“, „Vilniaus vandenys“, „Klaipėdos vandenys“, „Rytų skirstomieji tinklai“, VAE, TEO LT, „Lifosa“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Mažeikių nafta“, „Lietuvos draudimas“, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Valstybės turto fondas, Nacionalinė mokėjimų agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, Lietuvos kooperatyvų sąjunga, Generalinė miškų urėdija, Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Kauno oro uostas, Registrų centras, „Regitra“, Vilniaus m. savivaldybė, Kauno raj. savivaldybė, Šiaulių m. savivaldybė, Alytaus raj. savivaldybė, Vilniaus autobusų parkas, „Vilniaus troleibusai“, Policijos departamentas, Priešgaisrinės apsaugos departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Litexpo parodų ir kongresų centras ir šimtai kitų įmonių, kurių pinigai pražuvo jau valstybės valdomajame (nacionalizuotame!) banke „Snoras“.

Daugiausia valstybės lėšų banke „Snoras“ prarado Ignalinos atominė elektrinė. Jos indėlių suma šiame banke siekė 26 milijonus eurų (89,9 milijonus litų). Į nuostolius nurašyti 22,5 milijonai eurų (77,8 milijonai litų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos piniginių lėšų, o taip pat ir 8,7 milijonai eurų (29,9 milijonai litų), kurių „Snore“ neteko Generalinės miškų urėdijos.

Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje esanti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ neteko 4,4 milijonų eurų (15,1 milijonų litų), Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – beveik 5 milijonų eurų (17 milijonų litų).

Apie 4,5 milijonus eurų (15,6 milijonų litų) banke „Snoras“ prarado „Regitra“, beveik 3 milijonus eurų (virš 10 milijonų litų), laikytų banko sąskaitose, neteko ir Registrų centras. Vandens tiekimo įmonė „Vilniaus vandenys“ prarado banke 2.3 milijonus eurų (8,0 milijonus litų), o įmonė „Klaipėdos vandenys“, bankrutavusiame banke „Snoras“ laikiusi 1,2 milijono eurų (4 milijonų litų) vertės indėlį, atgavo tik 100 tūkst.eurų.

Alytaus m. savivaldybė banke „Snoras“ prarado 7,2 milijonus eurų (24,9 milijonus litų) savo laikytų ten piniginių lėšų, o Alytaus raj. savivaldybė – 3,2 milijonus eurų (11,1 milijonų litų).

Sveikatos apsaugos sistemos įstaigos banke „Snoras“ įvairiomis formomis laikė 9,3 milijonus eurų (32 milijonus litų). Indėlių draudimo fondui išmokėjus maksimalias draudžiamąsias sumas, gydymo įstaigų nuostoliai vis viena siekė virš 4 milijonų eurų.

Dėl konservatorių įvykdyto neteisėto banko „Snoras“ nacionalizavimo ir banko tyčinio bankroto Policijos departamentas prarado per 3,5 milijono eurų (per 12 milijonų litų). Banke „Snoras“ buvo ne tik Policijos departamento pinigai, bet ir Kriminalinės policijos biuro depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos. Iš viso banke „Snoras“ buvo įšaldyta 5 milijonai eurų (17,3 milijonų litų) Policijos departamentui priklausančių piniginių lėšų.

Taigi, tokie milžiniški nuostoliai buvo padaryti konservatorių rankomis mūsų valstybei!

Tad apie kokius visuomenės interesus jūs kalbate, ponai A. Kubiliau ir I. Šimonyte?! O ar tai ne šalies biudžeto pinigai?! Ar tai buvo ne lietuviškos įmonės, valdančios ir vykdančios svarbias šalies ūkio vystymo sritis bei funkcijas?!

O gal tai buvo užsienio žvalgybų priedangos įmonės, kaip tai madinga tapo girdėti iš S. Daukanto aikštės šeimininkės ir didesnės dalies konservatorių  partinės grupuotės aktyvistų lūpų, kad reikėjo, skelbiant bankui „Snoras“ tyčinį bankrotą, pražudyti banke šių įmonių milijonines lėšas? Vien Policijos departamentas neteko savo turėtų virš 3,5 milijonų eurų (virš 12 milijonų litų), skirtų policijos darbuotojų atlyginimų išmokejimui. Absurdas!

Dėl konservatorių A. Kubiliaus ir I. Šimonytės, įvykdyto neteisėto privačios nuosavybės užgrobimo bei banko „Snoras“ tyčinio sužlugdymo, dar nukentėjo  ir virš 14 tūkst. indėlių sertifikatų  bei obligacijų turėtojų. Jei būti visiškai tiksliam, tai po „Snoro“ tyčinio subankrotinimo, 9759 obligacijų turėtojai neteko beveik 74 milijonų eurų (255 milijonų litų) savo investicijų, kuriems iki šiol valstybė visiškai nekompensavo jų praradimų. O 4390 indėlių sertifikatų  turėtojų, kurie banke „Snoras“ laikė per 94 milijonų eurų (per 327 milijonus litų), valstybė kompensavo tik labai mažą dalį, t.y. po 100 tūkst.eurų, tiek kiek ir yra nustatyta draudimo suma.

Iškalbingas yra ir toks faktas. Pats pirmasis „veikėjas“, dar kartą „apšvarinęs“ banko „Snoras“ kreditorius jau po banko veiklos sustabdymo, buvo ne kas kitas, kaip konservatorių partijos vienos iš lyderių, buvusios Seimo pirmininkės I. Degutienės sūnus – verslininkas, įmonės „Novotersa“ generalinis direktorius G. Degutis. Pastarasis sugebėjo iš jau uždaryto banko nugvelbti net 187 tūkstančius eurų (645 tūkstančių litų) ir su „kišeninių“ prokurorų pagalba išlipti „sausas iš balos“.

Taigi, konservatoriškas banko „Snoras“ „nacionalizavimas“ Lietuvai kainavo labai brangiai.

Todėl, tiesiog būtina, tautai priminti ir dar vienų banko „Snoras“ istorijos „didvyrių“ pavardes, o tiksliau kelių parlamentarų, o dar tiksliau Seimo laikinosios tyrimo komisijos, aiškinusios situaciją bankrutuojančiame banke „Snoras“, narių pavardes, kurie paskutinio Komisijos posėdžio metu išėjo iš posėdžių salės ir tokiu būdu sužlugdė balsavimą ir galutinį išvadų patvirtinimą. Išvados buvo aiškiai nepalankios prezidentės D. Grybauskaitės statytiniui, Lietuvos banko vadovui V. Vasiliauskui ir konservatoriams. O patys konservatoriai tuo atveju neišvengiamai būtų tapę politiniais lavonais.

Nėra kvorumo, nebus ir išvadų, pasakė konservatoriai ir liberalai, dirbę Seimo laikinojoje komisijoje. Tai A. Anušauskas, R. Dagys, J. Razma ir S. Šedbaras bei P. Auštrevičius ir S. Bogušis. Manau, kad šie „garbūs“ ponai turėjo ką slėpti nuo visuomenės. Ir jie ne tik sužlugdė Seimo komisijos tyrimą, bet ir tokiais savo veiksmais padėjo vėliau D. Grybauskaitės statytiniui V. Vasiliauskui, A. Kubiliui, I. Šimonytei ir Co. iššvaistyti bei išgrobstyti AB banko „Snoras“ indėlininkų turtą bei pinigus.

Tiesiog, sveikai mąstant, neįmanoma suvokti, kad  visas tas konservatorių rankomis padarytas nusikaltimas, buvo tik tam, kad patenkinti  šalies vadovės  ir kelių konservatorių partijos aukščiausių „šulų“  asmenines bei politines ambicijas?! Atsakymas to paaiškinimui tebėra tik vienas: konservatoriai iki šiol isteriškai tebešaukia — „rusaaai puolaaaa!..“, — kad  paprasčiausiai taip pridengti savo vagių užpakalius.

Kad AB bankas „Snoras“ buvo užgrobtas ir paprasčiausiai eksproprijuotas, o ne nacionalizuotas, kaip kad buvo norima visą laiką įteikti visuomenei, šiandien  tas jau niekam nebekelia abejonių.

A. Kubiliaus vyriausybės valdoma valstybė buvo faktiškai bankrutavusi

Paskelbus AB bankas „Snoras“ tyčinį bankrotą finansų ministrė I. Šimonytė  pareiškė, kad valstybė skolinsis bemaž 1,2 milijardus eurų (4 milijardus litų), kuriuos perskolins VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“, kad pastarasis galėtų išmokėti draudimo kompensacijas banko „Snoras“ indėlininkams. Tačiau tikslinga būtų patikrinti, kur dingo „Indėlių ir investicijų draudimo fonde“ buvę pinigai, sukaupti virš 490 milijonų eurų (1,7 milijardo litų)? Bankai už kiekvieną indėlį įmokėdavo nustatyto dydžio sumą, kuri nutraukus indėlį, nebūdavo grąžinama. Per laikotarpį nuo šio fondo įsteigimo nebankrutavo nei vienas bankas, todėl nebuvo ir pareigos mokėti draudimo sumos iš šio fondo lėšų. Galima tik daryti prielaidą, kad valstybė jau seniai buvo susidūrusi su finansinėmis problemomis, kurias atsirado labai palanki galimybė paslėpti ir paaiškinti, panaudojant taip vadinamą „Snoro problemą“. Tiesiai sakant, galima drąsiai teigti, kad konservatorių vyriausybės premjero A. Kubiliaus ir finansų ministrės I. Šimonytės valdoma Lietuva tuo metu faktiškai jau buvo bankrutavusi.

Akivaizdu, kad per A. Kubiliaus konservatorių-liberalų vyriausybės valdymo laikotarpį „Sodra“ buvo privesta iki 580 milijonų eurų (2 milijardų litų) viršijančio deficito, nežinia kur „išgaravo“ Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirti milijardai ir t.t., ir t.t., todėl ir galimybe pridengti valstybės finansines problemas iš banko „Snoras“ nusavintais akcininkų ir indėlininkų pinigais buvo realiai pasinaudota! O po šalies valdžios įvykdytos šios piniginių lėšų pasisavinimo „operacijos“, lengvai galima buvo banke atsiradusį turto trūkumą tiesiog „pakabinti“ banko „Snoras“ pagrindiniams akcininkams. O vėliau dar prezidentės D. Grybauskaitės nurodymu ir jos „kišeninių“ prokurorų pagalba sufabrikuoti jiems ir baudžiamąją bylą. Atsiminkim vien uoliai S. Daukanto aikštės ponios nurodymus vykdžiusį gen. prokurorą iš Akmenės D. Valį.

„Vsio zakonno“ kaip sakydavo vienas didžiųjų Lietuvos politikų!

Vis dėlto klausimas, kurgi dingo arba buvo taip „saugiai“ investuotos „Indėlių ir investicijų draudimo fondo“ sukaupos piniginės lėšos, kad jų nebuvo galima  paimti ir išmokėti banko „Snoras“ indėlininkams? Kodėl valstybei prireikė taip brangiai skolintis? Kas atsakingas už nuostolius, kuriuos patiria valstybė pasiskolinusi  minėtam reikalui beveik 1,2 milijardus eurų (4 milijardus litų) už 6,5 proc. metinių palūkanų? Grybauskaitė? Kubilius? Ar Šimonytė? O juk vien per vienerius metus valstybė papildomai už tuos pasiskolintus 1,2 milijardus eurų sumokėjo vien palūkanų – 75 milijonus eurų! O per beveik 5 metų laikotarpį, praėjųsį nuo banko „Snoras“ tyčinio subankrotinimo, valstybei šie  ponų konservatorių „žaidimai“ jau kainavo arti 375 milijonų eurų?!

Taip, iš tiesų, valstybė pasiskolino 1,2 milijardo eurų ir tuos pinigus išmokėjo banko „Snoras“ indėlininkams, nors faktiškai skolintis tikrai nereikėjo. Bankas „Snoras“ turėjo pakankamai piniginių lėšų savo sąskaitose, turėjo tuo metu ir daugiau kaip 1 milijardo eurų (3,6 milijardų litų) vertės paskolų portfelį, nešantį didžiules pajamas. Bankas „Snoras“ turėjo tiek turto, kad per 5 metus jokie frikliai, kuperiai ar adomoniai, net ir pusvelčiui pardavinėdami, nesugebėjo viso to turto išparduoti.

Politinė korupcija atvėrė kelius stambioms aferoms

Taigi, valstybė pasiskolino tą milijardą ir išmokėjo banko indėlininkams. Tačiau kieno tie pinigai? Ar ne tų pačių mokesčių mokėtojų? Ar ne tų pačių pensininkų? Ar ne tų pačių motinų, sunkiai auginančius vaikus? Atrodo, kad valdžios žmonės tai vadina smulkmenomis. Ypač ciniškai apie tai kalbėjo Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas, kuriam „sąžinė ir moralė yra ne šio pasaulio dimensijos“ (gerai, kad bent pats prisipažino, jog yra amoralus tipas!). O šiaip, nieko sau smulkmenos! Pridėkime dar prezidentės D. Grybauskaitės plikbajorišką pasipūtimą — „iš Tarptautinio valiutos fondo mes nesiskolinsime“ — atnešusį Lietuvos iždui po 725 milijonus eurų papildomų palūkanų, mokamų už valstybės skolą kasmet!

Kodėl A. Kubilius ir I. Šimonytė nesiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo už 2-3 proc. metinių palūkanų, o skolinosi iš švedų bankų taip brangiai – už 8, 9 ar net 12 metinių procentų? Ogi todėl, kad iš TVF naudos neturėsi ir, matomai, „otkato“ negausi. O iš švedų bankų, — visada prašom, ypač dar, kai tuo pat metu ir rimtą jų konkurentą – banką „Snoras“ sužlugdai?!

Pridėkime dar konservatoriams SGDT nuomos aferą bei, per ją, iš valstybės biudžeto į Bermudų bei Singapūro ofšorų sąskaitas kasdien išpompuojamus 145 tūkst. eurų! Ir tai tęsiasi nuo 2014 m. spalio 27 dienos, kai tas dujų laivas atplaukė prie Klaipėdos krantų. Kiek tada milijonų eurų žalos padarytos šaliai nuo pat šios konservatorių sugalvotos aferos pradžios gausime?! O dar pridėkime VAE, IAE aferas — ir vėl  gausime dešimtis milijardų?!

Teisingumas Lietuvoje vykdomas prezidentės kabinete

O štai D. Grybauskaitės kovos su „oligarchais“ rezultatų nėra, nesugebama išreikšti konkrečiais pavyzdžiais arba skaičiais.  Nes ta „kova“ yra menama — muilo burbulas!

Paprasti žmonės gal ir supranta prezidentės skelbiamos kovos su oligarchais prasmę. Gaila, kad tik skelbiamos. Septynerius metus (antrą kadenciją) ant to paties stulpo kabančio skelbimo su tuo pačiu tekstu, niekas neskaito.

Gaila, kad teisingumas Lietuvoje, vykdomas prezidentės kabinete. Kas gali paneigti, kad teisingumas šalyje tapo deficitu, o teismai – tik politinių užsakymų vykdytojais?! Lietuvos valstybė jau seniai tapo valdoma prezidentės D. Grybauskaitės „slaptųjų“ pažymų pagalba.

Viskas įvyko taip, kaip ir norėjo buvusi komisarė, o dabar S. Daukanto rūmų valdovė – mūsų neklystančioji D. Grybauskaitė.

Tiesa, ne tai seniai net valatkodelfinė žiniasklaida skelbė, kad Lietuva buvo pripažinta labiausiai korumpuota ES šalimi. Taip ir norisi paklausti: Ar ta Europos Komisijos ataskaita ir buvo tas „Kremliaus“ dokumentas, kurio taip bijojo V. Landsbergis ir nuo kurio „skiepijosi“ D. Grybauskaitė?

D. Grybauskaitė ir konservatoriai akivaizdžiai bijo banko „Snoras“ istorijos tyrimo, bijo viešumo, dėl to ir tokią isterišką politiką dėl Ukrainos įvykių varo – nori vieną skandalą pridengti kitu. Teisinga taktika. Tik tokiu būdu galima sukurstyti karinę invaziją ir paslėpti Lietuvos nualinimą. Karas geras dalykas, kai yra proga ir galimybė pabėgti nuo atsakomybės už ekonomikos nuopolį, vagystes iš energetikos objektų, bankų išgrobstymą ir sukeltas krizes bei skurdą.

Palaukime šios užgrobto banko „Snoras“ istorijos atomazgos ir pamatysime. Tiesa ne už kalnų. Banko „Snoras“ akcininkų ieškinys jau Maskvos Arbitražo teisme. Akivaizdu, kad nei konservatoriai, nei žmogus su liemene iš Lietuvos banko, nei jo darbdavė iš S. Daukanto rūmų, sausi neišlips. Per daug klaidų padaryta.

Tik gaila, kad tuos 557 milijonus eurų už konservatorių padarytą žalą „Snoro“ akcininkams, prisieis mokėti visiems šalies mokesčių mokėtojams, o ne konkrečiai bus išeiškota iš kaltininkų.

Prezidentė: „Balsuoju už permainas ir kad mažiau šalyje vogtų“. „Snoras“ — daug, ar mažai?

Spalio 5-ąją dieną, atėjusi iš anksto balsuoti dabar vykstančiuose Seimo rinkimuose, prezidentė D. Grybauskaitė viešai pareiškė: „Balsuoju už permainas ir kad mažiau šalyje vogtų.“ Nepatikėjau. Pasirodo, — vogti galima?! Tik nereikia vogti tokias didelias bankais, kaip „Snoras“?! Ir negalima, ko gero, vogti šimtais milijonų ar milijardais, kaip tai darė, savo savo valdančiosios kadencijos metu, konservatoriai. Ar ne taip, „sąžiningoji ir skaidrioji“ prezidente D. Grybauskaite???

Ir pabaigai. Galima ir dar kartą drąsiai konstatuoti, kad AB banką „Snoras“ užgrobė, sužlugdė ir po to ir išgrobstė A. Kubilius, I. Šimonytė, V. Vasiliauskas, „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė A. Mažintienė ir dar daug daug lietuvių. Aišku, kad jiems padėjo atsikviesti užsieniečiai S. Friklis ir N. Kuperis. O dabar dar talkina ir vietinis bankroto administratorius G. Adomonis. Tačiau sodinti į teisiamųjų suolą reikia banką sugriovusius ir paskubom užsieniečius žulikus pasamdžiusius Lietuvos pareigūnus, jie galimai ir yra didžiausi nusikaltėliai. Esu tikras, kad didžiausia pinigų suma atiteko būtent Lietuvos aferistams, o užsieniečiai gavo tik savo „otkatą“ už atliktą užduotį. Juk kaip šiandieną teigia liudininkai, užsieniečiai atvyko tik vykdyti „projekto“, kurį su D. Grybauskaitės palaiminimu asmeniškai suplanavo ir parengė prezidentės statytinis V. Vasiliauskas, A. Kubilius ir I. Šimonytė kartu su švedų bankininkų rekomenduotais specialistais. Kaip viešai „Lrytas TV“ laidoje, remdamasis komisijoje apklaustų liudininkų parodymais, tvirtino Seimo NGSK pirmininkas A. Paulauskas, prie „Snoro“ banko sužlugdymo plano įgyvendinimo aktyviai prisidėjo ir buvęs A. Kubiliaus vyriausybės patarėjas M. Majauskas, nuolat, beje, kartu su I. Šimonyte, vaikščiojęs į Lietuvos banke valdybos pirmininko V. Vasiliausko kabinete vykusius pasitarimus minėtu klausimu. Tas pats M. Majauskas, kuris šiandien yra konservatorių kandidatu Seimo rinkimuose  Vilniaus Senamiesčio apygardoje. O čia jau, kaip sakoma, be komentarų…

Na, taip „skaidru“ (ir toks skaidrumas, atrodo, priimtinas prezidentei D. Grybauskaitei?), kad net šviesu aplinkui. Neduok, Dieve… Juk daugumos šiame straipsnyje išvardintų ponų vieta jau seniai galimai yra ant kietesnio suolo, o ne Seimo nario minkštame krėsle sėdėti… Taip išeina: užsimauni baltas pirštines ir purvinų rankų nematyti…

Todėl sakau: Žmonės, nepamirškite pavardžių tų, kurie pražudė ir išgrobstė Jūsų pinigus!

Šaltinis: snorasbank.org

Keli susiję:

Išskirtinis interviu su banko „Snoras“ akcininkų advokatu Sergejumi Bobojevičiumi Mirzojevu

Nėra teisinga, kai milijonierių labui nurašomos milijoninės skolos

STT atviru tekstu sako, kad jai neįdomūs kvaili „Snoro“ kreditoriai

„Snoro“ kreditoriai – skaitykite, žiūrėkite ir žinokite savo vietą

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (V d.) 

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (IV d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (III d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (II d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (I d.)