2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai. 2015 – Lietuvos valstybės simbolių keitimo metai

2015 m. sausio 12 d. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai. 2015 – Lietuvos valstybės simbolių keitimo metai“.



2014 m. lapkričio 13 d. spaudos konferencijoje signataras Zigmas Vaišvila pranešė apie Generalinės prokuratūros 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriuo be jokio paviešinimo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl 1991 m. sausio 13-oios įvykių ir kitų TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką aktų 1990 – 1991 m., t.y. valstybės perversmo organizavimo ir vykdymo, kolaborantų veiklos teisinio įvertinimo.

2014 m. gruodžio 2 d. spaudos konferencijoje signataras, šioje ikiteisminio tyrimo byloje pripažintas ir nukentėjusiuoju, pateikė skundą dėl šio Generalinės prokuratūros nutarimo, pranešė, kad dėl šio skandalingo įvykio kreipėsi ir į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimą.

Signataras sausio 12 d. spaudos konferencijoje pateiks informaciją apie Generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio nutarimą atmesti šį Zigmo Vaišvilos skundą, Prezidentės kanceliarijos atsakymą ir Zigmo Vaišvilos teismui teikiamą skundą dėl prokuroro D. Raulušaičio nutarimo.

Š.m. sausio 6 d. spaudos konferencijoje Zigmas Vaišvila pateikė išsamią informaciją apie 2014 m. įvykdytą prievartinį Lietuvos valstybės pardavimą.

Pasitinkant Sausio 13-osios įvykių minėjimą Respublikos Prezidentė pasiskelbė jaunųjų konservatorių ir jų kompanionų pakartotinės akcijos „Neužmirštuolė“ globėja. Signataras viešai kreipiasi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl jos paramos naudojant masonerijos simbolį Sausio 13-osios atminimui ir Ukrainos ginklavimui.
 

Visas sausio 12 d. pranešimo tekstas:

2014 m. lapkričio 13 d. spaudos konferencijoje pranešiau apie Generalinės prokuratūros 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą dėl Sausio 13-osios bylos nutraukimo 9 dalyse dėl TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką 1990 – 1991 m., t.y. valstybės perversmo organizavimo ir vykdymo, agresorių ir kolaborantų veiklos teisinio įvertinimo. Sužinojęs, kad šioje byloje esu pripažintas nukentėjusiuoju, 2014 m. gruodžio 2 d. pateikiau skundą dėl šio nutarimo. Dėl šio skandalingo įvykio kreipiausi ir į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimą. Seimo Pirmininkės pavedimu teisės ir teisėsaugos komitetas vis dar svarsto, ką daryti, o Prezidento kanceliarija pranešė, kad Prezidentė supažindinta ir kad ji, „besąlygiškai gerbdama Lietuvos Respublikos Konstituciją, nesikiša į prokurorų darbą, neduoda jokių nurodymų, ... nevertina šių pareigūnų priimtų procesinių sprendimų...“, paaiškino, kad nėra pagrindų atleisti be Seimo pritarimo jos vėl paskirtą Generalinį prokurorą, prisipažinusį, jog padarė nusikaltimą. Tokį teisinį nihilizmą, vargu ar rasime kokioje šalyje. Mane pamokė, kad galiu apskųsti šį prokuratūros nutarimą, priminė, jog valstybės vadovė „visada pabrėžė, kad nusikalstamos veikos, padarytos prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones valstybės aneksavimo ir okupacijos laikotarpiu, taip pat po nepriklausomybės atkūrimo, turi būti deramai ištirtos, o kalti asmenys turi sulaukti atsakomybės.“ , kad Prezidentės iniciatyva pakeitus BK, „2011-03-31 d. atsirado teisinis pagrindas asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn už visus tarptautinės teisės draudžiamus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, t.y. net ir už atskirus pavienius nežmoniško elgesio veiksmus, jei juos galima įvertinti kaip valstybės ar organizacijos oficialios ar faktinės politikos dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius gyventojus rėmimą ar vykdymą“, kad šiems nusikaltimams nėra senaties, o Prezidentės inicijuotos BK pataisos „sudarė sąlygas iš naujo įvertinti ir tirti po nepriklausomybės atkūrimo padarytas nusikalstamas veikas.“

Ačiū Prezidentei. Taip ir padariau. Tačiau pažiūrėkime, kaip skiriasi mūsų Prezidentės vadovaujamos valstybės šūkiai ir darbai. Pirmasis epizodas, dėl kurio nutrauktas šis tyrimas dėl valstybės perversmo, yra Vilniaus aukštosios partinės mokyklos užgrobimas jėga ir perversmo štabo joje veikla. Todėl vienu šios įstaigos vadovų dirbusios ir Lietuvos Vyriausybės patvarkymo nevykdžiusios p. D. Grybauskaitės pilietiškumą suprasčiau, jei ji kreiptųsi į prokuratūrą dėl šios bylos dalies ištyrimo, o ne nutraukimo. Tačiau „tyli“ Prezidentės pozicija nestebina, nes ir dėl savo bei jos kaip finansų ministrės pavaldinių galimai nusikalstamų veikų, galimo neteisėto praturtėjimo, iššvaistant bankrutuojančios AB „Oruva“ turtą bei neteisėtai sumokant beveik 25 mln. Lt į BAB „Oruva“ sąskaitą Latvijoje veikusiam AS „Parekss banka“, Prezidentė kreiptis į prokuratūrą nepanoro, o Zigmo Vaišvilos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Šiaulių apygardos prokuratūra atsisakė, teismai tam pritarė. Prezidentė savo pavyzdžiu galėjo įtikinti, kaip jos inicijuotus ir Seimo priimtus įstatymus reikia vykdyti, taip pat ir dėl jos pačios galimo neteisėto praturtėjimo.

Gavau Generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio nutarimą atmesti mano skundą dėl Sausio 13-osios bylos dalies nutraukimo. Pamokantis nutarimas. Beje, BPK teisę nagrinėti šį skundą suteikia aukštesniajam prokurorui, t.y. Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovui, bet ne Generalinę prokuratūrą administruojančiam asmeniui. Prokuroras D. Raulušaitis pasisakė tik dėl dalies skundžiamų epizodų, „pamiršęs“ pasisakyti dėl Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, 1990-04-20 d. įmonėje „Spauda" sumuštų asmenų, 1990-11-17 d. TSRS karinės įgulos Vilniuje kariškių smurto prieš antikarinio taikaus mitingo dalyvius prie karinio Šiaurės miestelio, 1991-01-13 d. TSRS kariškių patruliavimo, 1991-02-12 d. įvykdyto TSRS visuomeninės organizacijos „Ščit" nepriklausomų karinių ekspertų, atvykusių mums padėti tirti agresiją, sulaikymo, 1991-03-17 d. TSRS referendumo „Dėl TSRS išsaugojimo" organizavimo ir vykdymo Lietuvoje.

Prokuroras D. Raulušaitis pripažino skundo argumentą, jog šioje byloje tirtas nusikalstamas veikas nuo 1990-03-11 d. įvykdė užsienio kariškiai drauge su kolaborantais, savo veiksmų visuma ruošdami ir vykdydami valstybinį perversmą Lietuvos Respublikoje. Tačiau, anot D. Raulušaičio, šiuose epizoduose įvykdyti nusikaltimai neatitinka nusikaltimų, kvalifikuojamų pagal nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų požymius. Konkretūs epizodai nenagrinėjami, tad man, nežinančiam bylos medžiagos, skųsti šį nutarimą tenka aklai. Todėl Generalinei prokuratūrai pateikiau 2015-01-07 prašymą dėl leidimo susipažinti su šios bylos medžiaga dalyse dėl tyrimo nutrauktų epizodų, nutarimais dėl įtarimų 15-ai kolaborantų panaikinimo, argumentuojant tuo, kad jie patys nešaudė. Kaip signatarui šią informaciją man teikti buvo atsisakyta. Ar pabandys atsisakyti ją pateikti nukentėjusiajam? Iki 2014-11-03 prokuroro G. Paškevičiaus nutarimo nutraukti šį tyrimą dalyje net nežinojau, kad mano sumušimo iki sąmonės netekimo ir kitų asmenų sumušimo 1990-04-20 d. epizodas, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dar 1994 m., buvo atnaujintas ir prijungtas prie Sausio 13-osios bylos.

Prokuroras D. Raulušaitis teigia, kad epizoduose, dėl kurių tyrimas nutrauktas, nusikalstamos veikos neatitinka BK 100 str., 101 str., 103 str. 1 d., t.y. nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kuriems netaikoma senatis, požymių. Mat tais atvejais nebuvo nužudyti ar sunkiai sužaloti asmenys. Tačiau skunde dėl šio nutarimo atkreipiu dėmesį, kad šie BK straipsniai nustato atsakomybę ir kitais atvejais, pvz. tiems, kurie tyčia, vykdydami ar remdami valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėjo civilius, sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; neteisėtai įkalino ar kitaip apribojo fizinę žmonių laisvę pažeidžiant tarptautinės teisės normas; kankino; žmones sulaikė, areštavo, pagrobė ar kitaip atėmė jų laisvę, kai toks laisvės atėmimas nepripažįstamas, ar nepranešė apie žmonių likimą arba buvimo vietą, tiems, kurie ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo žudyti, t.y. atsakomybė numatyta ne tik tiems, kurie patys žudė ar sunkiai sužalojo. Atsakomybė numatyta ir tiems, kurie ginkluoto konflikto arba agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo nežmoniškai elgtis ar nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: juos sunkiai sužalojo, susargdino ar kankino; kitaip nežmoniškai su jais elgėsi; naudojo bauginimo ir teroro priemones; neteisėtai suvaržė ar atėmė jų laisvę; konfiskavo civilių asmenų turtą, užgauliai žemino jų orumą. Nemanau, kad prokuroras D. Raulušaitis to nežino ar nesupranta.

Dėl nusikaltimų, atitinkančių BK 111 str. 1 d. ir 112 str. nustatytus požymius, kada asmenų nužudymas ar sunkus sužalojimas nėra būtina tam sąlyga, prokuroras D. Raulušaitis „pamiršo“, kad šiuose epizoduose nebūtina naudoti kulkas – atsakomybė numatoma ir tiems, kurie įsakė vykdyti ar vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, medicinos ar civilinės gynybos personalą, karo ar civilinę ligoninę, medicinos punktą, sužeistus asmenis ar ligonius vežančią transporto priemonę, karo ataką prieš saugomą kultūros vertybę, prieš nesipriešinančius kombatantus ar kitus asmenis, taip pat tiems, kurie pažeisdami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų nuostatas įsakė karo veiksmuose panaudoti arba panaudojo uždraustas karo priemones ar kariavimo būdus.

Tačiau prokuroras D. Raulušaitis pergudravo save. Skunde dėl tyrimo nutraukimo naudojau ir argumentą, kad aš, kaip nukentėjusysis, nebuvau supažindintas su nutarimu dėl šio mano statuso. Prokuroras D. Raulušaitis paaiškino, kad 1994-11-25 d. buvau supažindintas su 1990-05-22 prokuroro nutarimu dėl mano pripažinimo nukentėjusiuoju kitame ikiteisminiame tyrime Nr.09-2-002-91, šį tyrimą baigus. Tačiau prokuroras D. Raulušaitis patvirtino ir tai, kad šiame ikiteisminiame tyrime Nr.9-2-031-99 prokuroro nutarimas pripažinti nukentėjusiaisiais pagal naują tiriamų nusikaltimų kvalifikaciją, t.y. dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimams, priimtas tik 2014-10-17 d. Su šiuo nutarimu, o tai jau visiškai kitas nutarimas, tikrai nebuvau supažindintas. Tad prokuroras D. Raulušaitis pats patvirtino, kad šie nusikaltimai atitinka nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimams požymius! Yla išlindo iš maišo.

Тad paaiškėjo įdomi aplinkybė – po ilgamečio triūso galų gale 2014-10-17 d. nukentėjusiaisiais pripažįstami konkretūs asmenys, ir netikėtai vos po kelių savaičių ikiteisminis tyrimas dėl jų nutraukiamas! Kas nutiko, kodėl tokiu atveju reikėjo vargti surašant šį nutarimą? Reikėjo tyrimą šiose dalyse nutraukti ir tiek. Sunku patikėti, kad po tiek triūso prokurorai patys sumąstė taip nelogiškai pasielgti – pirmiau nustatyti nukentėjusiuosius ir pripažinti juos byloje civiliniais ieškovais, ir iškart po to nutrаukti ikiteisminį tyrimą! Žinant Prezidentės „nesikišimo“ į teisėsaugos darbą pavyzdžius, pvz. FNTT vadovų atleidimo istorijoje, stebėtis tuo netenka.

Todėl šiandien kreipiuosi į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo simboliu tapusį ir sugebėjusį šią Nepriklausomybę ir padorumo principus bei mūsų Tautą išduoti Vytautą Landsbergį. Kodėl Jūs tylite dėl šios bylos nutraukimo? Buvęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku drauge su Jūsų mums primesta Respublikos Prezidente, išduodate ir šį mūsų krauju aplaistytą Nepriklausomybės simbolį – Sausio 13-ąją? „Neužmirštuolės“ akcijos globėja Prezidentė ir jūsų sukurta konservatorių partija iškeitė ją į masonerijos „Neužmirštuolės“ simbolį! Prieš metus nuoširdžiai susijaudinęs heraldikos specialistas Jonas Bytautas, pamatęs Jus ir Prezidentę, konservatorių ir liberalų „elitą“ Sausio 13-osios proga įsisegusius šį ženklą ir kviečiančius tai daryti visus, priminė, kad Neužmirštuolės žiedas yra plačiai žinomas masonų simbolis, nuo 1926 m. buvęs „Zur Sonne“ Didžiosios ložės simboliu, vėliau tapęs nacistinės Vokietijos Wermacht ginklavimui aukų rinkimo simboliu (http://alkas.lt/2014/01/12/neuzmirstuole-sausio-13-aja-spjuvis-kulturos-darbuotojams-ir-pagarba-masonams/). Jei tuo norite pasakyti, kad renkate aukas, anot Jus gąsdinančios Rusijos propagandos, dabartinei nacistinei Ukrainos oligarchų valdžiai, tai Jūs pasirinkote tinkamą simbolį.

Tačiau nedrįskite šiuo simboliu dangstyti savo veidmainystės dėl Sausio 13-osios! Kur dingo Jūsų rūpestis tikruoju Sausio 13-osios bylos ištyrimu? Ar Jūs, buvęs Pirmininke, ir Jūsų Prezidentė suinteresuoti kolaborantų veiklos tyrimo nutraukimu? Kodėl tylite, it kuolą prariję? Kokias dar veidmainystės aukštumas Jūs norite pasiekti? Jūs išdrįsote, Pirmininke, susitapatinti save su visa Lietuva ir jos Aukščiausiąja Taryba, priglausdamas jai skirtą Norvegijos tautos alternatyviąją Taikos premiją, pasipiktinus tuo, kad Nobelio taikos premijos laureatas Michailas Gorbačiovas savo vadovaujamiems kariškiams įsakė sausio 13-ąją Vilniuje ir Rygoje panaudoti ginklą prieš civilius. Beginklė Lietuva Sausio 13-ąją apgynė Nepriklausomybę, o Jūs „priglobėte“ Lietuvai skirtą apdovanojimą ir metų metus Lietuvos sąskaita vaidinote labdarą! Ar matėte, Pirmininke, Sausio 13-ąją nors vieną mūsų žmogų, kauke slepiantį savo veidą ir ginklu besišvaistantį Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje? Ar už atlygį iš užsienio jie ir mes gynėme paskutiniąją mūsų Nepriklausomybės barikadą – Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą? Ar galima Kijevo Maidaną lyginti Sausio 13-ąja ir Sausio 13-osios memoriale rodyti Maidano pavyzdį? Aš taip kalbu ne apie vargšę, didžiųjų pasaulio šalių intrigų įkaite tapusią Ukrainos Tautą, bet apie jos valdžią, piršto nepajudinančią, kad išsiaiškinti, kas Maidano aikštėje šaudė į abi minios puses, kad siekti taikos?

Ar Jūs, Pirmininke, bent įsivaizduojate, kas būtų buvę Sausio 13-ąją Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje ar Rygoje, jei mes ir broliai latviai būtume pasidavę ginkluotoms provokacijoms? Manau, nujautėte, nes svarstėte ir pabėgimo iš Aukščiausiosios Tarybos variantą, klausimu dėl kurio pribloškėte mane. Tuomet Jums nustebęs dėl klausimo atsakiau: „Ar nesuprantate, kad kai kas to tik ir laukia!?” Jūs nesugebėjote rasti bendro sprendimo su tuometine Ministre Pirmininke Kazimiera Prunskiene, nors abu privalėjote tai padaryti. Nežinau kodėl ji Sausio 13-osios naktį bandė pasukti atviro kolaboravimo su Maskva keliu. Tačiau, kodėl Jūs tai slepiate?

Jūs išsityčiojote iš taikiai ir savo krauju mūsų valstybę apgynusios Tautos noro pasinaudoti referendumo teise, apspjaudėte ją tulžies kupinomis seilėmis, išvadinote paskutiniais kad ir lietuviškais žodžiais. Jūs išdavėte Tautą, jos Atgimimo dvasią ir moralę p. Dalios Grybauskaitės pasirinkimu ir primetimu Tautai, spekuliuojant savo, kaip simbolio, vardu. Drauge su jau Prezidente D. Grybauskaite mūsų Tauta ir valstybė parduodama jau beatodairiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucija Jums abiem neegzistuoja. Tačiau ši Konstitucija egzistuoja mums, Tautai. Todėl nebeturiu teisės vadinti Vytautą Landsbergį mūsų Nepriklausomybės simboliu.

Mes, Sąjūdžio žmonės ir signatarai, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, ilgai tai kentėme, vildamiesi, kad Jūs suprasite savo istorinio vaidmens naštą ir atsakomybę. Bet Jūs neišlaikėte išbandymo valdžia. Jus valdo tik nepamatuotas garbės troškimas, susireikšminimas, pyktis ir pinigai.

Šiandien privalau Jums viešai pasakyti, kad privalote padaryti viską, jog grįžtų iš Aukščiausiosios Tarybos neteisėtai išnešta 1991 m. sausio 8 d. ir 13 d. įvykių tyrimo valstybinių komisijų medžiaga, kad valstybei būtų grąžinti iš KGB rūmų Vilniuje mano komandiruotės į Interpolo konferenciją metu 1991 m. slapta išvežti KGB dokumentai. Mano vadovaujamam VSD beveik susekus šių dingusių KGB dokumentų kelią, buvo pradėtas nuolatinis VSD reorganizavimas. Tai buvo bene vienintelis atkurtos Lietuvos VSD laikotarpis, kai jo vadovas neleido politizuoti VSD veiklos. Jūsų kišimosi prakeiksmas tebelydi Lietuvos VSD iki šiol.

Tiems, kurie kaltins mane, kad peikiu tik V. Landsbergį, bet nieko nesakau apie A. Brazauską, kurių abiejų nemeilę man „turėjau“ pakankamai laimės patirti, atsakysiu tiesiai šviesiai – pagrindinė atkurtos Lietuvos problema yra ta, kad šie du asmenys, abu persunkti asmeninių ambicijų ir kompleksų, taip pat nesugebėjo pakilti aukščiau jų, ir tai ilgam suskaldė Lietuvą į dvi supriešintas dalis. Jie nesuprato savo atsakomybės Tautai ir valstybei dėl jų užimtų pareigų! Tik Algirdas mokėjo kalbėtis su tauta, o Vytautui tam kantrybės pritrūko. Lemtingą 1991 m. sausio 13-osios naktį A. Brazauskas buvo paprasčiausias bailys, net neatvykęs į Aukščiausiąją Tarybą. Tą naktį labai ilgai rinkosi mūsų deputatų kvorumas. Mano akyse vis iškyla Vladimiro Beriozovo, tą naktį vis tik buvusio su mumis, veidas – visiška nežinia, bet jis buvo čia, Kovo 11-osios salėje, su Tauta. Bet ne su bailiu A. Brazausku. Kvorumo, visų pirma, reikėjo dėl įgaliojimų formuoti Lietuvos Vyriausybę užsienyje suteikimo Lenkijos sieną kirtusiam užsienio reikalų ministrui Algirdui Saudargui. Šį Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos sprendimą naktį į Varšuvą A. Saudargui išvežė ir įteikė mūsų senas draugas Estijos Liaudies fronto vienas vadovų ir Estijos Respublikos pirmasis ambasadorius Lietuvoje Martas Tarmakas, puikiai kalbantis lietuviškai. Jis sėkmingai kirto TSRS pasieniečių saugomą sieną.

1991 m. kovo 10-ąją, rinkdami Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Pirmininką, mes rinkomės ne Vytautą ar Algirdą dėl jų pliusų ar minusų, bet kelią – vykdyti rinkiminį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pažadą atkurti Nepriklausomą Lietuvą ar „žingsnis po žingsnio“ eiti A. Brazausko keliu paskui M. Gorbačiovą. V. Landsbergis pasitikėjimą juo suprato kitaip, nei R. Ozolas ir K. Motieka, atsiėmę savo kandidatūras, nes šie suprato, ką reiškia Sąjūdžio balsų suskaldymas. Jiems bendras tikslas buvo aukščiau už asmeninį. Nejučia prisimenu istoriniuose kadruose mirgančią V. Landsbergio kalbą TSRS liaudies deputatų suvažiavime dėl Ribentropo – Molotovo akto – jis aplenkė komisijos šiam klausimui tirti narį Kazimierą Motieką, kuriam Lietuvos delegacija išvakarėse patikėjo kalbėti mūsų vardu. V. Landsbergis jau tada galvojo ne tik apie bendrus reikalus.

Geriausiai šiuos du asmenis ir Lietuvos problemą apibūdina situacija, kurią galiu pagrįsti ir dokumentais. Po sausio 13-osios įvykių Lietuvos Aukščiausioji Taryba V. Landsbergio teikimu priėmė įstatymą dėl „Vyčio“ kryžiaus ordino (tada dar be skirtingų laipsnių) atkūrimo, kad po metų apdovanoti 14 žuvusiųjų. Sutartį dėl šių ordinų gamybos su Prancūzijos įmone pasirašė ją pasirinkęs pats V. Landsbergis. Suma valstybės masteliais nedidelė – apie 90000 USD. Tačiau kažkodėl V. Landsbergis atsisakė priimti pagamintus ordinus, ir Prancūzijos įmonė negavo sutartų lėšų. Į valdžią sugrįžus A. Brazauskui, Prancūzijos atstovai kreipėsi į mane, nes pažinojo mane nuo Lietuvos stojimo į Interpolą istorijos. Aplankiau V. Landsbergį – šis pasakė, kad nieko nebesprendžia. Aplankiau naujai paskirtą Ministrą Pirmininką A. Šleževičių – šis nukreipė mane pas A. Brazauską. A. Brazausko paaiškinimą reikėtų iškalti Respublikos Prezidento rūmų sienoje: „Landsbergis pasirašė, tegu jis ir moka!” Tikriausiai ir liko ši Lietuvos valstybės garbės skola nesumokėta! Neapmokėta Sausio 13-osios Garbės sąskaita Lietuvai! Tikslesnės ir labiau simbolinės iliustracijos apie mūsų Lietuvą valdžiusių ir valdančių žmonių tuštybę, valstybės ir garbės supratimą, nemokšiškumą aš nežinau.

Simboliai tautai ir valstybei reiškia labai daug. Todėl jų keitimas, naikinimas sudaro prielaidas įgyvendinti ES nuo mūsų slėptus tikslus – šeimos ir valstybių panaikinimą. O tai yra Tautos egzistencijos pagrindai.

Po Lietuvos įstojimo į ES buvo numatyta leisti pasirinkti simboliką automobilių valstybiniuose numeriuose – su mūsų trispalve numeriai turėjo būti pigesni, su ES simbolika – brangesni. Bet kažkas nuo pirmos dienos nusprendė nežaisti demokratijos – bus tik ES simbolika. Ar Jums dar nekoktu nuo privalomų mėlynų padėkų ES už tariamai jos paramą mums kiekviename žingsnyje? Ar bent žinome, kad pagrindinės ES biudžeto pajamos yra ne nario mokesčiai, o importo ir kiti mokesčiai, kurių savo biudžetuose nebemato valstybės narės?

Sausio 6 d. spaudos konferencijoje „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai“ pateikiau informaciją apie mūsų Lietuvai V. Landsbergio, A. Brazausko ir V. Adamkaus bendros „dovanos“, kurios nauda iš šios trijulės besinaudoja tik V. Landsbergis, didžiausios Lietuvoje veidmainystės simbolį – Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę. Turėdama šį užnugarį, praėjusiais metais Respublikos Prezidentė baigė pavergti Seimą ir ignoruodama Lietuvos Respublikos Konstituciją faktiškai jau pardavė ar padovanojo Lietuvą viršvalstybinėms institucijoms, nepavaldžioms net ES valstybėms – Europos centriniam bankui, Euro stabilumo mechanizmui. Šiemet lieka tai detalizuoti mūsų įstatymais, bei įgyvendinti Bankų sąjungą ir pajungti Lietuvą draudimo ir vertybinių popierių mechanizmams, be mūsų Tautos pritarimo nusilenkti Europrokuratūrai.

Finansinis Lietuvos pardavimas ir pavertimas įkaitu, dangstantis net energetinės nepriklausomybės šūkiais, šalies stūmimas į karo kelią, teisėsaugos funkcijų perdavimas kariškiams ne karo metu – visa tai vadinama demokratija! Prezidente, prisipažinkite, kodėl Jūs elgiatės kaip provokatorė, besidangstanti Tauta ir jos vardu? Kas Jūs? Kodėl bijote kalbėtis su Tauta, nuolat meluojate ir laikote mus visus kvailiais? Kas Jus valdo?

Jūs vaidinate drąsią, tačiau Jūsų veiksmai patvirtina, kad bijote Tautos. Prisipažinkite, kodėl 1999 m. draugiška JAV pareikalavo, kad Lietuva per 24 valandas Jus atsiimtų iš Vašingtono? Kodėl meluojate, kad JAV Džordžtauno Universiteto kursuose vadovams buvote 1992 m., o ne 1991 m. pirmojoje pusėje? Jei esate drąsi, pasakykite su kokiais dar dviem Lietuvoje žinomais žmonėmis Jus ten siuntė ir kas siuntė? Pasakykite ir pavardes dar trijų žmonių, drauge su Jumis ten siųstų iš Latvijos, ir trijų, drauge su Jumis ten siųstų iš Estijos? Visa tai vyko tuomet, kai Tauta gynė savo Nepriklausomybę ir garbę, gynė Kovo 11-ąją ir Sausio 13-ąją!

Raštu kreipiuosi į Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę – siekite bent Seimo, Tautos atstovybės pagal mūsų Konstituciją, vienybės su Tauta. Priešingu atveju Prezidentė mus visus nuves į pražūtį. Pirmininke, skubiai sušaukite neeilinę Seimo sesiją Seimo nario Petro Gražulio projektams priimti – Seimo nutarimą dėl Lito banknotų ir monetų išsaugojimo, bei referendumo dėl referendumo sušaukimo reikalavimo sumažinimo iki 200000 piliečių balsų. Belikusi tik balsavimo stadija dėl šio referendumo. Jei Seimas dar neturi savyje pakankamai jėgų pradėti Prezidentės Dalios Grybauskaitės apkaltą, bent pradėkite skubos tvarka svarstyti prokuratūros įstatymo keitimą dėl nepriklausomo prokuroro atsiradimo. Įstatymo projektą Seimui pateikiau dar 2012 m. pradžioje, jo nuostatos jau svarstytos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete.

Linkiu visiems stiprybės ir kviečiu jos semtis iš Sausio 13-osios Tiesos. Ir sutiktam tautiečiui paaiškinti, ką reiškia šis simbolis:

Visas pranešimas video:



Atsakymai į klausimus: