Šis tekstas paskelbtas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos tinklalapyje.
Rugsėjo 26 d., praėjus vos kelioms dienoms po tragedijos Panevėžio rajone, Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis kreipėsi į policijos darbuotojus su šiuo pranešimu:
Pasirodo, mūsų Tėvynė yra unikali Europos valstybė, kurioje vis dar egzistuoja nusikalstamumas. „Ar už tokią Lietuvą kovojome?“, „Ar už tokią valstybę guldėme galvas?“ – klykia kai kurie tautiečiai.
Nemažai tėvynainių dar puikiai prisimena „anos valdžios, prie kurios, pasirodo, daugumai buvo gyventi geriau”, pažadus – kai tik pastatysime komunizmą, nusikalstamumas savaime išnyks, policijos (milicijos) nebereikės. O čia nei komunizmo nėra, nei nusikalstamumas kur išnyko... Didelis nusivylimas, o kas dėl to kaltas? Kas kaltas, kad Lietuvoje kasmet nužudoma XXX žmonių, kad per metus registruojama XXX vagysčių, XXX plėšimų, XXX viešosios tvarkos pažeidimų? Aišku, anytai visada ir dėl visko kalta marti, t. y. šiuo atveju policija.
Policija kalta ir dėl to, kad ji pagimdo asocialius asmenis ir iškrypėlius, prievartaujančius ir žudančius moteris... Ji kalta, kad tokių išsigimėlių neauklėjo arba netinkamai auklėjo tėvai, nes patys buvo užsiėmę daug svarbesniais „verslo“ reikalais... Arba degradavo prasigėrę iš vaikams skirtų arba bedarbio pašalpų, tuo pačiu metu garsiai rėkdami, kad jie yra „mokesčių mokėtojai“... Policija taip pat kalta, kad valstybėje atsirado „budulių“, išlaikomų tik socialinių išmokų dėka, ištisas luomas, kuris nenori dirbti, nes tai tiesiog neapsimoka... Policija kalta ir dėl armijos bedarbių „mokesčių mokėtojų“, esant didžiulei bedarbystei valstybėje. Tiesa, dalis jų dirba privačiame versle nelegaliai, už „vokelius“, nes taip jiems ir „darbdaviams“ naudingiau. O tie darbdaviai, savo ruožtu, garsiai šaukia, kad klesti vagystės, vagiama viskas, kas po ranka papuola, žlugdomas jų verslas... O kalta dėl to vėlgi POLICIJA, išlaikoma iš jų mokesčių „nemokėtojų“ kišenės.
Grįžtant prie jaunosios kartos auklėjimo problemų, būtina paminėti dar vieną, tiesa, kiek mažesnį nusidėjėlį nei policija, t. y. MOKYKLĄ. Aš juk savo vaiką leidžiu į mokyklą ir mokykla turi jį ne tik ugdyti, lavinti, bet ir išauklėti doru piliečiu, nes aš juk „mokesčių mokėtojas“ (jeigu neklystu, realybė tokia, kad Lietuvoje darbo vietas kuria ir generuoja pajamas į valstybės biudžetą tik apie 300 000 žmonių). Kas gi vyksta mokyklose? Kaip nemaža dalis mūsų „gerųjų vaikučių“ elgiasi pamokų metu, kokį psichologinį, o neretai ir fizinį smurtą patiria pedagogai, kuomet iš jų tokie „vaikučiai“ išsityčioja pamokoje, o išsityčioję per pertraukas traukia prie mokyklos parūkyti, patraukti sidro ir pasityčioti iš bendramokslių, kurie yra tėvų auklėjami namuose, remiantis visai kitokiomis vertybėmis. Ir mokytojas paliktas visiškas bejėgis, juk jis ne policininkas ir „smurtauti“ tokių būsimųjų liumpenų atžvilgiu negali, nes juos gina konvencijos, įstatymai, kontrolieriai ir t. t. Bet jis yra kaltas, kad yra MOKYTOJAS, dirbantis už grašius ir bandantis ne tik išmokyti, bet ir išugdyti ir suformuoti tam tikras vertybes daliai (bent nedidelei) jaunuolių, kurie arba jau yra, arba artimiausiu metu taps mūsų klientais ir tuomet dėl jų padarytų nusikaltimų bus kalta POLICIJA.
Kodėl niekas nemato ar nenori matyti, kad valstybėje su mūsų genofondu kažkas yra ne taip, kodėl vyrauja prievartos, jėgos kultas, kodėl formuojasi išlaikytinių, nesugebančių dirbti, kurti, prasigėrusi liumpenų visuomenė? Visuomenė, parsidavinėjanti nelegaliems darbdaviams, ramia sąžine perkanti kontrabandines prekes, apvaginėjanti valstybę ir tą dorą, įstatymams ir moralės normoms paklusnią visuomenės didžiąją dalį. Visuomenė, kuri mato daromus nusikaltimus, bet apsimeta, kad tai ne jos reikalas. Visuomenė, kuri būdama kone visiškai beraštė, reiškiasi visais valstybei ir visuomenei aktualiais klausimais bei turi savo „geležinę“ neklystančią nuomonę, kurios nepaveiksi nei argumentais, nei faktais. Visuomenė, kuri turi savo neginčijamą TIESĄ ir jokie teisiniai arba elementarios logikos argumentai ir sprendimai jos neįtikina, kuri niekina valstybės institucijas, teisėsaugą, net tą patį Seimą, kurį pati ir išrenka.
Gal dėl to, kad mato „gerus“ pavyzdžius? Kaip vertinti tokius „piliečius“, kurie savo balsą rinkimuose parduoda už 5 ar 10 litų, arba stiklainį agurkų ar rūkytos dešros gabalą? Bet parsidavę rinkimų metu, vėl kaltina POLICIJĄ, kad rinkimai nebuvo skaidrūs. Kai policija iš esmės vien tik policinėmis priemonėmis (ačiū įstatymų leidėjui už suteiktus efektyvius įrankius), pagal savo kompetenciją užtikrina skaidrius ir sąžiningus rinkimus, pvz., vienoje apygardoje, kurioje daug metų laimėtojas nesikeisdavo ir buvo žinomas iš anksto; tas laimėtojas, pagal sąrašą patekęs į Tautos atstovybę, pradeda nematomą keršto akciją policijai ir esant galimybei, dėl visko, kas Lietuvoje atsitiko blogo, kaltina POLICIJĄ. Kokį pavyzdį mato rinkėjas, kai politinė partija perka balsus iš tų asmenų, kuriuos ta pati kaltoji blogoji POLICIJA patalpino į įkalinimo įstaigas?
Kaip manote, ar tokiai politinei partijai policija bus gerai dirbanti institucija? Vargu ar... Dėl to, kad nusikaltimus šalyje daro elektoratas, kurį jie bandė nupirkti, bus kalta tik POLICIJA. Ar bus gerbiama ir bent jau neniekinama policija politinės partijos, susikūrusios tik rezonansinio kriminalinio nusikaltimo pagrindu? Partijos, skleidžiančios rinkėjams demagoginį melą ir sąmokslo teorijas? Ne, tikrai nebus nei jiems, nei 100 000 jų pasekėjų, ieškančių TIESOS.
Didžioji dalis Lietuvos Respublikos Seimo narių yra tikri politikai, dirbantys svarbiausioje valstybės institucijoje, sąžiningai ir dorai vykdantys savo pareigą, ištikimi duotai priesaikai, dirbantys įstatymų kūrybos ir leidybos procese, kuriantys produktą, be kurio teisinė valstybė negali gyvuoti. Bet ar jie yra girdimi? Dažniau, deja, girdimi tik neadekvačiu elgesiu, išsišokimais, įstatymų niekinimu ir kitų institucijų žeminimu ir naikinimu pasižymintys tautos išrinktieji, nes jie atstovauja ir pataikauja aukščiau minėtai žemiausių instinktų vedamai visuomenės daliai. Ir po kiekvieno rezonansinio nusikaltimo jie matys tik POLICIJOS kaltę, nes jiems svetimas, arba tiksliau, visiškai nežinomas toks mokslas kaip KRIMINOLOGIJA.Tai mokslas apie nusikalstamumą, jo priežastis, padarinius, prevenciją. Tyrinėjami ne tik patys nusikaltimai, bet ir juos darantys asmenys, jų psichinės, psichologinės savybės, socialinė aplinka ir kitos, polinkį į nusikalstamumą nulėmusios savybės. Jeigu tikrai jiems rūpėtų valstybės viešasis saugumas, pasiklaustų specialistų ir mokslininkų nuomonės. Bet kam to reikia, juk populiariau iš karto surasti kaltą POLICIJĄ, dar geriau būtų nukapoti galvą ar kelias ir, jų manymu, problemos neliktų.
Po žiauraus nusikaltimo Panevėžyje prasidėjo eilinė mūsų valstybėje įprasta isterija: greitai surasti kaltą instituciją ir padaryti iš pareigūnų ar tarnautojų atpirkimo ožius. Darnus kaltųjų paieškos choras gieda nematydamas realios problemos – kas darosi su Lietuvos visuomene, kodėl to nematoma arba nenorima matyti? Tik vienas Seimo narys pabandė pasakyti, kad kažkas Lietuvoje negerai, kad gal mes nematome ar kažkada pražiūrėjome, kažko nepadarėme, kad turime tokiomis vertybėmis besivadovaujančią visuomenę? Bet kam skaityti kriminologijos vadovėlius, kam matyti ir suprasti, kas vyksta visuomenėje, ieškoti esminių ilgalaikių ir neatidėliotinų strateginių sprendimų, jeigu paprasčiau yra dergti ant teisėsaugos. Dar geriau viešai pasakyti, esą aš pažeidžiu įstatymus ir ateityje tą darysiu, o pareigūnus, vykdančius pareigą ir besilaikančius vienintelio teisingo principo, kad prieš įstatymus visi turi būti lygūs, patampyti po Seimo koridorius. Bet tokie populistai niekada nesusimąsto (jeigu mąstymas jiems yra iš esmės būdinga savybė), kokią žinią jie siunčia visuomenei? Koks racionaliai mąstantis tėvas, matydamas kaip elgiamasi su policija, leis savo vaikui rinktis policijos pareigūno profesiją? Kad dirbdamas sunkų, pavojingą, labai atsakingą ir deja, kol kas neteisingai atlyginamą darbą, kur jo elgesiui net ne tarnybos metu keliami aukščiausi etikos ir moralės reikalavimai, sulauks ne tinkamo įvertinimo, bet šmeižto, paniekinimo, įžeidinėjimo. Susiduriame su paradoksalia situacija ir sistemos viduje – negalime rasti norinčių kandidatuoti konkursuose užimti policijos komisariatų ar kitokio lygio vadovų pareigas, nors girdėti daug kalbų, koks lengvas, paprastas ir gerai apmokamas vadovo darbas. Pareigūnai, kurie yra mąstantys, išsilavinę darbuotojai, nenori tapti kolektyvo lyderiais, nes žino, kad bet kada be kaltės gali būti apkaltinti ir pasmerkti įvairaus rango politikierių. Matau jau seniai pamirštą tendenciją – atsargius, netiesioginius, siunčiamus per tarpininkus „gerų vyrų“, galinčių būti vadovais, kandidatūrų pasiūlymus. Didžiuojuosi, kad policija yra depolitizuota, nepriklausoma nuo politinių užgaidų, ir taip bus tol, kol vadovausiu šiai svarbiai ir garbingai institucijai. Galiu labai atsakingai pareikšti, kad politinis pareigūno protegavimas yra to pareigūno karjeros pabaiga.
Gerbiami kolegos,
Nebūkime naivūs, vis dar yra norinčių, kad policija būtų neveiksminga, neryžtinga, bijanti priimti teisėtus sprendimus ir nesižvalganti į politinės konjunktūros nuomonę. Turime ir savo viduje kolegų, kurie vadovaujasi tokiomis pat vertybėmis ir turi tokią pačią pasaulėžiūrą, kaip aukščiau parašyta. Vienintelis kelias yra toks – patraukti juos į savo pusę, o aš esu įsitikinęs, kad didžioji jūsų dalis, kuriems man teko didelė garbė bei dar didesnė atsakomybė vadovauti, esate ryžtingi, kūrybiški, dori savo srities profesionalai, nesvarbu, kurioje policijos veiklos srityje darbuojatės. Mums visiems kartu teko didžiulis išbandymas – užtikrinti visuomenės saugumą ir sistemos funkcionavimą krizės sąlygomis. Nepaisant nieko, aš tvirtai sakau, kad mes su tuo iššūkiu susitvarkėme ir tai rodo mūsų veiklos objektyvūs rezultatai, pagrįsti tiek statistika, tiek strateginio veiklos plano rodikliais, tiek visuomenės nuomonės tyrimų rezultatais. Nesiklausykite populistų, demagogų, dergiančių ir kaltinančių POLICIJĄ, dirbkite savo darbą. Nepamirškite, kad yra ir kitokia Lietuva. Ir ta dalis kuriančių, dirbančių žmonių yra tikrai didesnė. Mes tarnaujame tiems, kurie gerbia įstatymą, jo laikosi, gerbia ir didžiuojasi savo nepriklausoma Tėvyne, ir turime užtikrinti, kad jie jaustųsi saugūs, komfortiškai gyventų. Nepamirškite būti tolerantiški tokiems žmonėms, kurie atsitiktinai suklysta. Bet būkite ryžtingi ir be kompromisų su kriminalinės, demagoginės ir populistinės Lietuvos dalimi. Kaip juos atskirti ir nesuklysti, padės jūsų išmintis ir profesionalumas.
Artėja mūsų profesinė šventė. Nebijokime ją paminėti kartu su visuomene, nepamirškime veteranų, savo darbuotojų šeimų, nes tikrai turime darbų, kuriais galime didžiuotis. Tačiau nepamirškime ir to, kad bus norinčių jus pasveikinti tariamų draugų ir bičiulių, kurių tikslas tik pasireklamuoti šalia policijos, padalinti tuščių ir neįgyvendinamų pažadų. Nesuklyskime dėl tokių tariamų draugų, širdyje niekinančių ir nekenčiančių mūsų, bet bandančių apsimesti, kad jiems rūpi mūsų problemos, tiesiančių ranką pasisveikinti, tačiau kitoje rankoje laikančių peilį, ir bet kuriuo kritiniu momentu nepraleisiančių progos smogti į nugarą.
Tai nėra mano sveikinimas Policijos dienos proga – tikiuosi, tai galėsiu padaryti vėliau, kai įvairiuose miestuose ir vietose minėsime savo profesinę šventę. Tikiuosi, kad su daugeliu iš jūsų turėsiu galimybę pabendrauti ir asmeniškai pasveikinti jus. Policija yra depolitizuota, bet ne DEPILIETIZUOTA, todėl turime teisę reikšti savo nuomonę: patinka ji kam nors ar nepatinka. Būkime ne tik pareigūnai, bet pirmiausia savo valstybės piliečiai, tai yra savo žemės, savo šeimos, savo vaikų ir artimųjų gynėjai, Tėvynės gynėjai ir patriotai. Neparsiduokime ir neišduokime savo priesaikos, turėkime tvirtą stuburą, nebūkime bailiai ir mankurtai, netapkime pilka beforme banda, kuri vadovaujasi pačiais žemiausiais instinktais.
P. S. Lietuvos krepšinio rinktinė, pasiaukojamai žaidusi Europos čempionate, neiškovojo aukso...
Kas dėl to kaltas? Tikriausiai, POLICIJA, nes žaidėjai buvo sukrėsti pareigūnų abejingumo, kurie neišgelbėjo merginos Panevėžyje, todėl nusileido prancūzams. Negirdėjote tokios versijos? Nesidomite fantastika? O kas galėtų paneigti tikimybę, kad kitą savaitę to neišgirsime?..
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacija