Dar vienas S. Šedbaro komiteto pasiekimas(27)

Teismų sistemą kritikuojantys ir esminės reformos reikalaujantys visuomenininkai nėra visai vieniši – iš pačios sistemos vidaus taip pat kyla pertvarkos iniciatyvos. Deja, jos atsimuša į tą pačią ekspertai.eu jau ne kartą aprašytą užkardą – konservatoriaus Stasio Šedbaro vadovaujamą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK; kaip buvo marinamas pasiūlymas dėl Ypatingojo prokuroro, galima paskaityti čia: “Niekšai politinės korupcijos sargyboje”).

Spalio 29 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Ričardas Piličiauskas pasiūlė į vieną svarbiausių teismų savivaldos institucijų – Teisėjų tarybą, kurią šiuo metu sudaro tik teisėjai – įtraukti ir visuomenės atstovus.

Tokį pasiūlymą jis pateikė S. Šedbaro vadovaujamo komiteto posėdyje svarstant Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo tikslinama Teisėjų tarybos sudėtis.

LVAT sukritikavo TTK pateiktą projektą kaip “smulkaus techninio pobūdžio”, “parengtą skubotai”, nesiekiant “spręsti esminių visuomenei bei valstybei aktualių klausimų” ir nepaisant “visuotinai pripažintų pažangiausių tarptautinių teismų tarybų sudarymo standartų”, pagal kuriuos sėkmingiausiai veikia teismų tarybos, sudarytos ne tik iš teismų sistemos, bet ir iš akademinės bei civilių visuomenės atstovų, turinčių plačius įgaliojimus.

Anot LVAT, siekiant “ne butaforinės tikrąsias problemas maskuojančios”, o tikros reformos, į išplėstinės sudėties tarybą greta teisėjų turi būti įtraukti ir deleguoti žmonės iš visuomenės.

Kaip ir buvo galima laukti, S. Šedbaras su kolegomis šio pasiūlymo “neišgirdo”.

Todėl lapkričio 8 dieną (ketvirtadienį) Seimas balsuos dėl projekto, kuriame nėra numatytas joks visuomenės atstovavimas (tekstas ČIA).

Pateikiame LVAT pasiūlymo dalį, kurioje išdėstyti valdantiesiems nerūpintys argumentai dėl visuomenės atstovų įtraukimo į Teisėjų tarybą.

*

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-4699 (toliau – Projektas), teikia savo nuomonę ir pastabas dėl šio Projekto, pagrindžiančias, kad esama pagrįstų abejonių dėl šio Projekto nuostatų tikslingumo bei konstitucingumo: 1. DĖL PROJEKTO TIKSLINGUMO

Teisėjų taryba yra viena iš svarbiausių teismų savivaldos institucijų, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei reprezentuojanti visuomenėje visą teismų sistemą, todėl nuo jos sudėties priklauso, į kokias vertybes bus orientuota visa teismų sistema.

Atsižvelgdami į tai, palaikome iniciatyvą keisti Teisėjų tarybos sudarymo principus, tačiau norime pabrėžti, kad tokios tiek teisininkų bendruomenei, tiek visai visuomenei svarbos klausimas turi būti sprendžiamas tokiu būdu, kuris geriausių tarnautų visos valstybės ir visuomenės interesams, bei itin atidžiai įvertinus ir pašalinus visas abejones dėl galimo siūlomo reguliavimo tikslingumo ir prieštaravimo Konstitucijai.

Mūsų nuomone, pateiktas Projektas nesprendžia tikrųjų teismų savivaldos problemų, nedidina teismų atskaitomybės visuomenei, yra smulkaus techninio pobūdžio ir parengtas skubotai, t. y. projektu nesiekiama spręsti esminių visuomenei bei valstybei aktualių klausimų.

Taip pat pažymime, kad Projekto aiškinamajame rašte, išskyrus subjektyvų manymą, jog svarbiausias Teisėjų tarybos sudarymo kriterijus turi būti tam tikra aritmetinė proporcija (vertinant esamą teisėjų skaičių ir esamą bylų kiekį dabartiniu momentu), nėra jokių argumentų, pagrindžiančių reformos būtinumą, ir tai, kokias opias teisines ar socialines problemas Projektu siekiama spręsti. Be to, aiškinamajame rašte pateikiami jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti abstraktūs ir netikslūs teiginiai apie teismų darbo krūvių pokyčius dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teismingumo pakeitimo, net nevertinant, ar manoma, kad tai buvo esminis ir ilgalaikis pasikeitimas; nemotyvuotai teigiama, kad sumažėjo administracinių teismų jurisdikcinės veiklos krūvis ir svoris, nors statistiniai duomenys rodo priešingas tendencijas[1].

Manome, kad savaime klaidingas požiūris yra siūlyti keisti Teismų įstatyme nustatytus Teisėjų tarybos formavimo kriterijus, atsižvelgiant tik į tam tikras aritmetines nuolat kintančių faktinių duomenų apie teisėjų skaičius ir bylų kiekius, proporcijas ir nesiekiant suteikti naujos kokybės teismų savivaldos veiklai ir teismų ir visuomenės bendradarbiavimui bei teismų atskaitomybei visuomenei.

Taip pat norime akcentuoti, kad siūlant vienos iš svarbiausių teisminių institucijų reformą visiškai nepaminėti ir neįvertinti visuotinai pripažinti pažangiausi tarptautiniai teismų tarybų sudarymo standartai bei pasiūlymai dėl efektyviausio teismų tarybų formavimo būdo ir modelio.

Nuo 2004 m. Lietuva yra Europos teismų tarybų tinklo – tarptautinės organizacijos, jungiančios ES valstybių nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios nepriklausomas institucijas, garantuojančias teismų nepriklausomumą,[2] narė.

Europos teismų tarybos 2011 m. pranešime dėl teismų tarybų ir dėl teismų tarybų tinklo nurodoma, kad nors teismų tarybų sudėtis įvairiose šalyse yra skirtinga, tačiau bendrai sutariama, kad tai turi būti plataus atstovavimo institucija, kurioje daugiau nei 50% narių sudarytų teisėjai.

Pranešime akcentuojama, kad labiausiai sėkmingi modeliai yra tie, kai teismų tarybų sudėtis yra kombinuota, t. y.

kai į jų sudėtį įeina renkami ar skiriami nariai iš įvairių sričių: teisinės, akademinės ir civilių visuomenės, turintys plačius įgaliojimus, kurių pakanka užtikrinti tiek teismų nepriklausomumą, tiek atskaitingumą. Būtent toks modelis yra tinkamiausias būdas skatinti ir užtikrinti tikrą teismų sistemos nepriklausomumą, išlaikant teismų tarybą laisvą nuo bet kokios politinės įtakos ir tuo pačiu išsaugant jos autonomiją[3].

Atsižvelgiant į tai, neabejojame, kad Projektas turi būti grąžintas tobulinti. Inicijuojant Teismų įstatymo pakeitimus turi būti siekiama ne butaforinės tikrąsias problemas maskuojančios reformos, o tikrų pokyčių, galinčių suteikti ilgalaikę naudą teismams ir visai visuomenei.

Todėl siūlytume inicijuoti Teismų įstatymo III skirsnio „Teisėjų taryba“ pataisas, svarstant esminę teisėjų tarybos reorganizavimo idėją: keisti Teisėjų tarybos sudarymo tvarką ir veikimo būdą, į išplėstinės sudėties tarybą, greta teisėjų, įtraukiant deleguotus žmones iš visuomenės (dėl konkretaus vieno iš galimų modelių žr. 3 rašto dalį), ir tokiu būdu didinti teismų atvirumą, skatinti pasitikėjimo teismais atkūrimą bei teismų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą.

< ... >

3. PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTO TOBULINIMO

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti idėją pakeisti galiojantį Teisėjų tarybos sudarymo ir funkcijų teisinį reguliavimą taip, kad būtų optimaliai užtikrinta teismų nepriklausomybė bei teismų atskaitingumas visuomenei.

Matome, kad teismų savivaldos darbo srityse pasiteisino visuomenės dalyvavimas. Visuomenės atstovai sėkmingai dalyvauja teisėjų vertinimo ir atrankos procedūrose.

Teisėjų tarybai tenka ypatingai svarbus vaidmuo ne tik atliekant vykdomosios teismų savivaldos institucijos funkcijas, bet ir reprezentuojant visą teismų sistemą. Kadangi viešumoje vis dar neretai kritikuojami šios teismų savivaldos institucijos darbo metodai, manome, kad reforma turėtų būti orientuota į esminį teisėjų tarybos sudėties keitimą ir funkcijų perdalijimą, įtraukiant į šios teismų savivaldos institucijos veiklą visuomenės bei kitus deleguotus asmenis.

Konkrečiai siūlytume inicijuoti esmines Teismų įstatymo III skirsnio „Teisėjų taryba“ pataisas, kuriomis būtų įtvirtinta kokybiškai nauja, dvejopos sudėties vykdomoji teismų savivaldos institucija, kurioje greta vien iš teisėjų sudarytos Teisėjų tarybos, sprendžiančios tik jai pagal Konstituciją pavestus klausimus, veiktų Išplėstinės sudėties taryba, į kurios sudėtį įeitų tiek Teisėjų tarybos nariai, tiek asmenys ne iš teismų sistemos (asmenys, deleguoti Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Prezidento, Teisingumo ir Finansų ministro, Teisėjų asociacijos).

Dvejopos sudėties taryba[5] būtų institucija, kurioje Pagrindinės sudėties taryba, susidedanti tik iš teisėjų, kaip to, siekiant užtikrinti teisėjų ir teismų nepriklausomumą, reikalauja Konstitucija, spręstų klausimus dėl patarimo asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti ar atleisti, t. y.

visus klausimus, susijusius su teisėjų korpuso formavimu ir kitus klausimus, dėl kurių pagal teisės aktus reikalingas specialios TEISĖJŲ institucijos patarimas ar sprendimas.

Visus kitus klausimus, kurių pagal Konstituciją ir konstitucinę jurisprudenciją neprivalo spręsti vien iš teisėjų susidedanti institucija (pvz. , klausimus dėl organizacinio teismų valdymo, teismų jungimo ir skaidymo, teismų techninio aprūpinimo, teismų bendravimo su visuomene, su žiniasklaidos priemonėmis taisyklės, teismų atvirumo visuomenei didinimo iniciatyvų ir kt. ) spręstų Išplėstinės sudėties taryba, į kurios sudėtį įeitų pagrindinės sudėties teisėjų taryba (tik teisėjai) bei kiti deleguoti asmenys. Svarstytina, kad teisė deleguoti asmenis į Išplėstinės tarybos sudėtį galėtų būti suteikta Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Teisingumo ir Finansų ministrams bei teisėjų visuomeninėms organizacijoms (Teisėjų asociacijai).

Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucija, nes Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime tokia galimybė yra aiškiai nurodyta: „įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad į minėtas kitas teismų savivaldos institucijas įeitų ne vien teisėjai, bet ir kiti asmenys. Tai savaime neturėtų būti vertintina kaip teisminės valdžios savavaldiškumo, savarankiškumo, visavertiškumo paneigimas.

Tačiau ir tokiu atveju kiekvienos iš šių kitų Teismo, kaip savarankiškos valstybės valdžios, savivaldos institucijų narių absoliučią daugumą turi sudaryti teisėjai, be to, tokių institucijų vadovai (pirmininkaujantys asmenys) taip pat gali būti tik teisėjai“.

Manome, kad toks platesnio atstovų rato dalyvavimas suderinamu su Konstitucija būdu pakeltų vykdomosios teismų savivaldos institucijos darbo kokybę, užtikrintų didesnį jos veiklos skaidrumą, padarytų teismus atviresnius visuomenei ir didintų jų atskaitomybę.

*

Visą LVAT pasiūlymą ir spalio 31 dieną pateiktą TTK išvadą dėl projekto rasite ČIA.