Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ pasižiūrėjo, ką 2026 m. iki šiol jis konkrečiai veikė, kokioms valstybėms ir problemoms skyrė dėmesį ir ką iš šios veiklos galima tiesiogiai priskirti Lietuvai.
Svarbi pastaba: D. Žalimo svetainės skiltyje „Veiklos ataskaitos“ atskiros 2026 m. metinės ataskaitos šiuo metu nėra pateikta, todėl vertinama jo 2026 m. viešinama veikla ir oficialūs Europos Parlamento duomenys.
Svarbiausias darbas – ataskaita apie ES teisės vykdymą
Vienas svarbiausių D. Žalimo 2026 m. darbų – jo, kaip pagrindinio pranešėjo, parengta Europos Parlamento ataskaita apie Europos Sąjungos teisės taikymą 2023–2025 metais.
Paprastai tariant, tai dokumentas apie tai, kaip ES valstybės laikosi jau galiojančių europinių taisyklių ir kaip Europos Komisija prižiūri jų vykdymą.
Tai nėra naujas Europos Sąjungos įstatymas.
2026 m. balandžio 28 d. pristatydamas šią ataskaitą Europos Parlamente D. Žalimas pirmiausia kalbėjo 4 minutes – 240 sekundžių, o diskusijos pabaigoje dar 2 minutes 11 sekundžių – 131 sekundę.
Iš viso – 371 sekundę, arba 6 minutes 11 sekundžių.
Kitas jo, kaip pagrindinio pranešėjo, darbas buvo Europos Parlamento procedūra dėl Lenkijos europarlamentaro Grzegorzo Brauno parlamentinio imuniteto.
D. Žalimas taip pat dirbo vadinamuoju šešėliniu pranešėju. Paprastai tariant, tai reiškia, kad parlamentaras seka kito pranešėjo rengiamą dokumentą, siūlo pataisas ir dalyvauja derinant galutinį tekstą.
Ką Dainius Žalimas nuveikė būtent Lietuvai?
Vienas aiškiausių jo darbų Lietuvos klausimu – Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybinio transliuotojo: Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT).
D. Žalimas ir Petras Auštrevičius „Renew Europe“ frakcijos vardu pateikė rezoliucijos projektą dėl, oficialaus dokumento formuluote, mėginimo perimti Lietuvos visuomeninio transliuotojo kontrolę ir grėsmės demokratijai Lietuvoje. Vėliau buvo pateikta bendra kelių politinių grupių rezoliucija, kurioje D. Žalimas ir P. Auštrevičius taip pat nurodyti kaip „Renew Europe“ atstovai.
2026 m. sausio 21 d. Europos Parlamento diskusijoje šiuo klausimu D. Žalimas kalbėjo: 1 minutę 46 sekundes – 106 sekundes.
Antras tiesiogiai Lietuvai skirtas jo pasisakymas vyko 2026 m. birželio 17 d.
Diskusija vadinosi „ES piliečių duomenų apsauga nuo hibridinių grėsmių: Lietuvos atvejis“. Europos Parlamento oficialiame D. Žalimo profilyje ji registruota tarp jo plenarinių pasisakymų.
D. Žalimas kalbėjo: 2 minutes 9 sekundes – 129 sekundes.
Taigi dviejose 2026 m. Europos Parlamento diskusijose, kurių pačiuose pavadinimuose tiesiogiai kalbama apie Lietuvą, D. Žalimas iš viso kalbėjo: 106 + 129 = 235 sekundes.
Tai yra: 3 minutės 55 sekundės.
Svarbu pabrėžti: tai nėra visas jo darbas Lietuvai. Tai yra tik tiksliai suskaičiuota dviejų plenarinių diskusijų, tiesiogiai skirtų Lietuvai, jo pasisakymų trukmė.
Dar 2026 m. birželio 16 d. D. Žalimas 1 minutę 11 sekundžių – 71 sekundę kalbėjo diskusijoje apie Rusijos dronų įsibrovimus į Rumuniją, Baltijos valstybes ir Suomiją. Kadangi Lietuva yra viena iš Baltijos valstybių, šis klausimas taip pat susijęs su Lietuvos saugumu, tačiau nėra skirtas vien Lietuvai.
Ukraina – 66 sekundės vienoje iš diskusijų ir rezoliucijos
Ukraina D. Žalimo veikloje užima nemažai vietos.
Jis buvo tarp Europos Parlamento dokumentų dėl nuolatinių Rusijos išpuolių prieš Ukrainos civilius gyventojus rengėjų.
2026 m. vasario 10 d. diskusijoje apie Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą ir humanitarinę krizę D. Žalimas kalbėjo:
1 minutę 6 sekundes – 66 sekundes.
Jis taip pat kėlė Rusijos išvežtų Ukrainos vaikų ir kitus su Ukraina susijusius klausimus.
Gruzija – rezoliucijos, klausimai ir 72 sekundės
Nemažai dėmesio D. Žalimas skyrė ir Gruzijai, kuri Lietuvoje oficialiai vadinama Sakartvelu (o gruzinai vadinami karvelečiais).
Jis buvo tarp rezoliucijos dėl Elenės Choštarijos ir kitų politinių kalinių valdant „Kartvelų svajonės“ režimui rengėjų.
2026 m. kovo 11 d. pasisakymas šia tema truko: 1 minutę 12 sekundžių – 72 sekundes.
D. Žalimas taip pat yra pavaduojantis narys Europos Sąjungos ir Gruzijos parlamentiniame asociacijos komitete.
Baltarusija – rezoliucija ir 69 sekundės
2026 m. birželio 17 d. D. Žalimas pasisakė dėl blogėjančios politinių kalinių padėties Baltarusijoje, visų pirma Aleksandros Pulinovič atvejo.
Pasisakymas truko: 1 minutę 9 sekundes – 69 sekundes.
Jis taip pat prisidėjo prie bendros Europos Parlamento rezoliucijos šiuo klausimu.
Kinija – rezoliucija ir 72 sekundės
D. Žalimas buvo tarp „Renew Europe“ parlamentarų, pateikusių rezoliucijos projektą dėl naujo Kinijos įstatymo apie vadinamąją etninę vienybę ir pažangą bei suintensyvėjusį etninių tapatybių slopinimą.
2026 m. balandžio 29 d. jis šiuo klausimu Europos Parlamente kalbėjo: 1 minutę 12 sekundžių – 72 sekundes.
Iranas – 66 sekundės
2026 m. gegužės 20 d. D. Žalimas kalbėjo diskusijoje dėl protestuotojų, disidentų, politinių kalinių ir religinių mažumų represijų bei egzekucijų Irane.
Pasisakymas truko: 1 minutę 6 sekundes – 66 sekundes.
Darbų geografija plati
Taigi D. Žalimo 2026 m. veikloje galima rasti Ukrainą, Gruziją, Baltarusiją, Kiniją, Iraną, Rusiją ir įvairius bendrus Europos Sąjungos teisės, žmogaus teisių bei demokratijos klausimus.
Lietuvos klausimais ryškiausiai matyti:
rezoliucija dėl LRT;
106 sekundžių pasisakymas diskusijoje apie LRT ir demokratiją Lietuvoje;
129 sekundžių pasisakymas diskusijoje „ES piliečių duomenų apsauga nuo hibridinių grėsmių: Lietuvos atvejis“;
71 sekundės pasisakymas apie Rusijos dronus Baltijos valstybėse, Rumunijoje ir Suomijoje.
Tačiau peržiūrėjus viešai skelbiamą D. Žalimo 2026 m. veiklą gerokai sunkiau rasti tokį rezultatą, kurį būtų galima paprastai ir konkrečiai įvardyti:
D. Žalimo iniciatyva Lietuva gavo konkrečią pinigų sumą;
Lietuvai buvo iškovota konkreti ES išimtis;
buvo pakeista konkreti Lietuvai svarbi ES taisyklė;
arba
buvo išspręsta konkreti Lietuvos gyventojų problema.
Tai nereiškia, kad parama Ukrainai, Rusijos grėsmių mažinimas, žmogaus teisės ar bendri Europos Sąjungos sprendimai nėra svarbūs Lietuvai.
Tačiau konkretaus ir pamatuojamo D. Žalimo darbo rezultato būtent Lietuvai klausimas iš jo viešai skelbiamo darbų sąrašo savaime neatsakomas.
Kiek už tokį darbą mokama?
Čia svarbu nesumaišyti atlyginimo su biuro, darbuotojų ar kelionių finansavimu.
Europos Parlamento oficialiame puslapyje šiuo metu paskutinė konkrečiai nurodyta EP nario atlyginimo suma pažymėta kaip 2025 m. dydis:
11 255,26 euro per mėnesį prieš mokesčius;
po ES mokesčio ir draudimo įmokų:
8 772,70 euro per mėnesį.
Europos Parlamentas taip pat pažymi, kad valstybės narės šį atlyginimą gali papildomai apmokestinti nacionaliniais mokesčiais.
Taigi, jeigu neskaičiuojame biuro, darbuotojų, kelionių, komandiruočių ir kitų išlaidų, mažiausia aiškiai ir oficialiai viešai nurodoma asmeninio atlyginimo suma yra: 8 772,70 euro per mėnesį po ES mokesčio ir draudimo įmokų.
Tačiau tuo mokėjimai parlamentarui nesibaigia.
2026 m. už kiekvieną tinkamai patvirtintą parlamentinės veiklos dieną skiriama dar: 359 eurų dienpinigių išmoka.
Ji mokama, kai parlamentaras patvirtina savo dalyvavimą oficialiame registre; tam tikrais atvejais ši išmoka gali būti sumažinta perpus.
Pavyzdžiui, 20 tokių dienų reikštų: 359 × 20 = 7 180 eurų dienpinigių.
Naudojant paskutinę Europos Parlamento viešai nurodomą neto atlyginimo sumą kaip orientyrą, tai būtų: 8 772,70 + 7 180 = 15 952,70 euro.
Tačiau dienpinigių skaičius priklauso nuo faktinių ir tinkamai patvirtintų parlamentinės veiklos dienų, todėl 15 952,70 euro nėra garantuota kiekvieno mėnesio suma.
Ir čia vis dar neskaičiuojame biuro išlaidų, kelionių bei darbuotojų.
Vien personalui 2026 m. kiekvienam europarlamentarui numatyta iki: 32 072 eurų per mėnesį.
Europos Parlamentas aiškiai nurodo, kad ši suma parlamentarui asmeniškai neišmokama – ji skirta padėjėjų, paslaugų teikėjų atlygiui ir kitoms personalo išlaidoms.
Taigi darbų D. Žalimo sąraše yra nemažai.
Yra ataskaitų, rezoliucijų, klausimų, politinių iniciatyvų ir kalbų apie daugybę pasaulio valstybių.
Tačiau Lietuvos gyventojui lieka labai paprastas klausimas: kokį konkretų ir pamatuojamą rezultatą Dainiaus Žalimo 2026 metų darbas Europos Parlamente davė būtent Lietuvai ir jos žmonėms?
Su visa D. Žalimo ataskaita galima susipažinti ČIA.
Komentarai
Komentarų dar nėra.