Lietuvą jau kelis dešimtmečius valdo gyventojų mažuma, kuri veikia tik savo naudai. Gyventojų dauguma lieka už borto. Todėl šalis ir yra nuolatinėje krizėje. Kaip ją užbaigti?
Minėtą valdančiąją mažumą sudaro keli persipynę socialiniai sluoksniai, jų susivienijimas, kuris nesubyra po jokių rinkimų. Tarp tų sluoksnių svarbiausieji yra penki: 1) užsienio ir vietinio stambiojo kapitalo savininkai, 2) biurokratijos viršūnės, 3) „tradicinių" partijų vadovybė, 4) stambiosios žiniasklaidos savininkai (bei jų samdomi žurnalistai) ir 5) šiems sluoksniams artimi vadybininkai, ekspertai, garsenybės.
Šių penkių socialinių sluoksnių susivienijimą galima pavadinti Mažumos Susivienijimu Už Pinigus. Mažumos, kadangi Susivienijimą sudaro vos keli šimtai, na, tebūnie 1000 žmonių – tačiau tokių, kurie savo naudai valdo esminius įtakos svertus.
Susivienijimu, kadangi jie veikia išvien, organizuotai, ir, kaip matome, iki šiol jokie rinkimai jo neišardo, o tik perstumdo kėdes vietomis. Už Pinigus, nes esminis susivienijimo tikslas yra pasipelnijimas, biudžeto ir nacionalinio turto dalybos.
(Moralė – anot vieno žinomo Lietuvos bankininko – jiems yra „ne šio pasaulio dimensija". )
1) užsienio ir vietinio stambiojo kapitalo savininkai
Tai vienas įtakingiausių sluoksnių, mat jo rankose – strateginės reikšmės nuosavybė. Pastaroji, kaip žinia, yra svarbiausias materialinis resursas, galios pamatas mūsų materialiame pasaulyje.
Tai įvarių korporacijų, bankų, stambiųjų gamyklų, gamtos išteklių savininkai. Daugybė saitų sieja šį sluoksnį Lietuvoje su atitinkamu, „motininiu" sluoksniu užsienyje, pirmiausia – su vadinamuoju transatlantiniu (JAV ir ES) stambiuoju kapitalu.
Kuris, suprantama, yra žymiai galingesnė jėga nei jo dukteriniai filialai Lietuvoje ir kitur.
2) biurokratijos viršūnės
Į jas patenka jėgos struktūrų, ypač spectarnybų, teisėsaugos vadovybė, taip pat kitų strateginių valdžios įstaigų aukščiausieji valdininkai. Šio sluoksnio jėga slypi tame, kad jis stabilus – rinkimai jam nebaisūs.
Pagal realią įtaką biurokratijos viršūnės daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvoje, užima antrąją, o kartais ir pirmąją vietą. Viena iš priežasčių yra ta, kad įtakingieji valdininkai – ypač užsienio reikalų ministerijos bei spectarnybų atstovai – atlieka tarpininkų vaidmenį tarp galios centrų Vakaruose (Vašingtono, Londono, Berlyno, Briuselio) – ir jų provincijos (Lietuvos).
Jie perduoda atitinkamas nuostatas bei „patarimus" Prezidentui, Seimui (per „tradicinių" partijų vadovybę), vyriausybei – ir toliau žemyn pagal hierarchiją.
Antroji šio sluoksnio galingos įtakos priežastis yra ta, kad tai realiai jis, o ne besikaitaliojantieji ministrai ar kiti politiniai vadovai vadovauja visam didžiuliam biurokratijos aparatui. Savo ruožtu, šis aparatas ruošia visus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.
Seimas retokai juos atmeta – o jei ir atmeta, tai projektus „tobulina" vis tas pats biurokratijos aparatas. Trečioji šio sluoksnio galios priežastis – apie Lietuvos piliečius, įskaitant apie patį elitą, kaupiama specialiųjų tarnybų informacija.
Kas valdo informaciją – tas valdo praktiškai viską. Ir ketvirtasis šio sluoksnio įtakos šaltinis – glaudūs darbiniai ryšiai su tarptautine, ypač su Vašingtono ir Briuselio biurokratija bei kitų tarpvalstybinių institucijų viršūnėmis.
3) „tradicinių" partijų vadovybė
Su atsikiromis, retomis ir asmeninėmis išimtimis, kurios tik patvirtina tendenciją, ši vadovybė yra glaudžiais saitais – pažintimis, akcijomis, giminystės ryšiais, kitais interesais – susijusi, suaugusi su pirmais dviem sluoksniais. Tuo galėjome įsitikinti pagal tai, kaip ji balsuoja Seime ar vyriausybėje.
Ši vadovybė yra ganėtinai atitrūkusi nuo partinių apačių, kurios dažnokai ir nežino apie neviešus jų vadovybės sandorius su stambiuoju užsienio ir vietos kapitalu ar su įtakingiausiais valdininkais.
„Tradicinių" partijų vadovybės vaidmuo išauga tuomet, kai reikia mobilizuoti rinkėjus ateiti į rinkimus. Tą vaidmenį ji išmoko atlikti. Perioduose tarp rinkimų šis sluoksnis užsiima kalbomis parlamentuose, taigi kalbyklose (prancūziškas žodis parliament kilęs iš parler – kalbėti). Jis taip pat – per jį aplankančius lobistus – derina Seimo sprendimus su stambiuoju užsienio ir vietos kapitalu – bei su vietinės ir globalios biurokratijos viršūnėmis.
Kaip taisyklė, „tradicinių" partijų vadovybė partijas valdo ne savo politiniu ir moraliniu autoritetu, o biurokratiniu – dalindama partijos atstovams regionuose postus savivaldybėse. Pastarieji, savo ruožtu, parenka savus į postus seniūnijose, mokyklose, kitose vietos insititucijose.
4) stambiosios žiniasklaidos savininkai (bei jų samdomi žurnalistai)
Šiandieninėje sistemoje žiniasklaida yra tiesiog verslas. (Todėl ir žodis žinia-sklaida yra kaip minimus netikslus.
) Didžiausias pajamas šis biznis gauna iš reklamos. Esamoje sistemoje be reklamos žiniaskaida tiesiog neišgyventų.
Reklamą žiniasklaidoje nusiperka daugiausia stambusis kapitalas ir valstybinės institucijos. Tuo pačiu kapitalas ir institucijos nusiperka ir įtaką, kryptį, eterį, informacijos pateikimo tendencijas.
Ydingas ratas užsidaro – stambioji žiniasklaida tampa sistemos apologetu. Ir nebeįsileidžia kitokių nuomonių, nei jai sufleruoja Mažumos Susivienijimas Už Pinigus.
Auginama ištikima Pinigų Karta.
5) šiems sluoksniams artimi vadybininkai, ekspertai, garsenybės
Valdžiai reikalingi jai artimi vadybininkai, specialistai, nuomonės formuotojai. Ne tik tam, kad vykdytų vadybos funkciją.
Mainais už geras valstybines bei privačias algas šis sluoksnis formuoja tokią visuomeninė nuomonę, kuri yra palanki ir naudinga Mažumos Susivienijimui Už Pinigus. Mažumai juk būtina paaiškinti daugumai, kodėl gi valdo mažuma, koks naudingas yra tų minėtų 1000 žmonių valdymas likusiems 2 799 000 šalies gyventojų.
Ir kokia sėkmės istorija tapo mūsų šalis.
Tačiau, nepaisant Mažumos Susivienijimo Už Pinigus sąlyginio tvarumo šiuos 30 metų, jis negali būti amžinas. Kiekvienas elitas turi aukso amžių ir nuopuolio laikus.
Be to, jis gali būti tvarus tik tuo atveju, jeigu ir dauguma gyventojų juo patenkinti. Kita elito ir jo tvarkos laikinumo priežastis yra nuo jo visiškai nepriklausanti įvykių dinamika pasaulyje, pasauliniuose centruose, ypač jeigu elitas nesugeba laiku jos perprasti.
Apie tai – kitame tekste.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
















































































































































































































































































































































































































































































































Komentarai (16)
Megakrizės cunamis sulygins visus.
Dabar aiškiau pasidarė, kuri kolektyvinio intelekto vieta jums įtartina ir pilnai jus galiu suprasti, kodėl taip nepatikliai žiūrite į omnikratiją, kuri pati pastatyta ant kolektyvinio intelekto platformos. Galėčiau net tvirtinti, kad „idiotų eliminavimo“ algoritmo ir neturite suprasti, jei nesate susipažinęs su Lefevro (Vladimir Alexandrovich Lefebvre) autorefleksyvumo teorija. Tik nekalbėkite, prašau, apie dirbtinį intelektą (DI), nes jis neturi nieko bendro su kolektyviniu intelektu (KI). Čia, komentarų formate, nėra taip lengva paaiškinti, kodėl kolektyviniame intelekte neįmanomi kenkėjiški suokalbiai, amoralūs išsišokimai, neapykantos kalba, kaip į KI aplinką nepatenka nekompetentingi dalyviai, o jei patenka, kaip iš jo išeliminuojami ir kt.. Tačiau galiu patikinti, kad KI veikia švariai, greitai ir labai labai kokybiškai. Tai tikrai globalus protas, apie kurį svajojo ne vienas mąstytojas. Tad belieka jus pagirti, kad tą silpną vietą gerai pastebėjote. Tačiau KI kūrėjų esminis know-how ir yra tos silpnos vietos įveikimas. Įveikimas kliūties, kuri atrodė neįveikiama. Sakyčiau, tai epochinis laimėjimas, tik tai bus suprasta ne iškart.
As tai supratau, tik beda tame, kad kol ta "sesta socialine grupe" netaps vieninga, nebus Lietuvoje nieko gero. Be ideologijos, paremta tik bendra neapykanta valdziai, jokia grupe nebus veiksminga. Tai jau parode visi tie marsai, sajudziau, mitingai ir t.t.
paleckis turėjo omeny daugumą, kaip šeštą socialinę grupę jo klasifikacijoje :)) - o pagal kitus kriterijus be abejo - dešimtys ir šimtai visokio dydžio “mažumų“ , pradedant nacionaliniais, politiniais kriterijais, ir baigiant veganais ir baigiant zoofilijos apologetais :))))
na, dėl šviesių perspektyvų, kurias tamsta riebiom spalvom ir vėl nupaišei paskutiniam komentaro trečdaly, aš, kaip jau ne kartą pabrėžiau, neabejoju nė trupučiausio truputėlio :)))))))) - o dėl “achilo kulnų“ išvis nematau prasmės konkretizuotis ir plėstis, jei tamsta nesupranti , kad joks DI ar KI , nėra ir nebus pajėgūs eliminuoti iš sprendimų priėmimo idiotus, prieplaukas ir tiesiog amoralus, kurie kiekvieno atskiro sprendimo anonimiško priėmimo atveju galės padaryti lemiamą įtaką :))) - gaila, jei tamstai dar nežinoma, jog iš 100-to iniciatyvių žmonių, daugiau nei pusė yra, švelniai sakant , ne visai adekvatūs žmonės :))) - tamsta gali pasiteisinti nebent sąlyginai nedideliu gyvenimo metų kraičiu :))))) - todėl tikėtis, kad šimtų ir tūkstančių įstatymų ir potvarkių priėmimo atveju sprendimus nulems tik labai atsakingi ir labai moralūs žmonės, gebantys mąstyti analitiškai , turintys žinias ir norą įsigilinti į visus priimamų sprendimų niuansus, yra tipiškas alchemiko mąstymas - t. y. bukas, fanatiškas tikėjimas ir tiek :) - aš net tamstos atveju stipriai paabejočiau minimaliu adekvatumo lygiu, o ką jau kalbėti apie beveik absoliučią daugumą “iniciatyvios“ ekspertų auditorijos, kurių, realiai, prie rimtų sprendimų priėmimo negalima prileist per balistinės raketos skrydžio trajektoriją :))) - greičiausiai kažkas tą patį gali pasakyti ir apie mane :)))) - o tai kas vertins, kas formuos, kas verifikuos to psichinio ir dalykinio adekvatumo/pakankamumo kriterijus ? - , žo, juokas ir tiek :) - ir tai tik vienas iš daugybės“ achilo kulnų“ , todėl neslėpsiu : mano vertinimu, tamstos adekvatumo deficitas tiesiog užkerta kelią subtilesnių “omnikratijos“ silpnų vietų analizei :) - o ir prasmė kur ? - taip pat sėkmingai galima plepėti apie taip pat greitai tikėtinas masinio humanoidų turizmo perspektyvas vienoje iš planetų , skriejančių aplink žvaigždę T46UOP, galaktikoje LOO9, kuri iš žemės nesimato, nes ją visą šiai dienai užtoja sirijaus “kūnas“ :))))))))
Teisingai Algirdas viska aprase, bet neteisus, kad Lietuvoje yra kazkokia gyventoju dauguma. Lietuvoje yra daug ivairiu gyventoju mazumu.
Labai teisingas šių laikų apibūdinimas. Pagarba Autoriui.
A. Paleckis aprašė lansberginio durnių laivą eksploatuojantį "tautiškai patriotinį elitą", bet nutylėjo svarbiausią dalyką- iš kur šis "patriotinis elitas" atsirado. Kas nori tas žino, kad jis visas atsirado iš Gorbačiovinės perestroijkos pagimdytų ir vakarams perparsidavusių buvusių profesionalių Brazauskinių komunistų, "tautinių" profesionalių KGB-istų ir į jų chebrą priimtų raudonųjų tarybinių direktorių ir kolūkio pirmininkų, na dar kažkiek nusikalstamo pasaulio veikėjų. Šiandiena "stambus verslininkas ar politinis veikėjas" kaip taisyklė yra buvęs kadrinis KGB darbuotojas(miręs didžiausias Marijampolės"verslininkas", kaip parašė po mirties spauda, yra buvęs KGB papulkininkis, o kur dar koks Čekuolis ir visa eilė kitų "žymių" sąjūdžio veikėjų... )ar buvęs profesionalus komunistas(panelė Grybauskaitė, ar neeilinis komunistinio režimo kolaborantas dėstęs mokslinį komunizmą, savo "šlovingu darbu"užsitarnavęs nusipelniusio Tarybų Lietuvos meno veikėjo vardą, "už kitus nuopelnus pasidaręs "tautos patriarchu" V. lansbergis arba jų palikuonys ir paveldėtojai. Stebėtinai greitai milijoninius "verslus išvystęs" tautos anūkas G. Lansbergis ir t. t. Visa ši lansberginį durnių laivą vairuojanti "tautinė"publika tėra vakarų verslo ir politikų klapčiukai nuo kurių niekas nepriklauso ir kurių paskirtis yra uoliai ir nepriekaištingai vykdyti vyresnių "dėdžių" parėdymus. Esant nepakankamam uolumui (Ukrainos pavyzdys), "tautinis politinis ir verslo elitas" sudaromas iš "supratingesnių tautinių patriotų"...
Jūsų paminėtose Šveicarijoje ir Suomijoje (Vengrijos neliečiu, nes jos nesuprantu) demokratija dar ne tokia paliegusi, nes palaikoma istorine atmintimi, ypač ta, kuri atsirado po Antrojo pasaulinio karo. Pvz. , Šveicarija tik 2014 metais išminavo paskutinį tiltą, jungiantį ją su Vokietija. Tačiau pereiti į omnikratiją šioms šalims bus lengva, kaip ir bet kuriai kitai šaliai. Omnikratija yra nepalyginama su demokratija vien todėl, kad omnikratijoje išnyksta visiškai beprasmiai ir net visuomenei žalingi „atstovų“ „rinkimai“, o referendumai pakeičiami permanentiniu aktyviosios visuomenės įsitraukimu į sprendimų priėmimą. Esu jau minėjusi, kad referendumas yra pasenęs politinis institutas, neatitinkantis nūdienos technologinių galimybių. Labai atidžiai skaičiau jūsų ankstesnius komentarus, bet niekur neaptikau, kur būtų nurodytas demokratijos ir net omnikratijos „Achilo kulnas“. Tad vėl turiu prašyti jūsų atskleisti paslaptį, nors esu tikra, kad jokių Achilo kulnų omnikratijoje nėra. Beje, diegiant omnikratiją, niekam nieko implantuoti į smegenis nereikia. Omnikratija prasidės nuo 12 žmonių grupės ir palaipsniui plėsis iki dviejų tūkstančių ir daugiau narių, kurie visi turės vienodas galimybes dalyvauti sprendimų siūlyme ir galutinių sprendimų priėmime. Vėliau tai bus bendruomenė, kuri turės savo fondus, omnikratiškai vedamus verslus ir socialines paslaugas, suteiks savo nariams socialines ir kitokias garantijas, etc.. Omnikratijos įsiliejimas į visuomenę bus laipsniškas ir pergalingas, ir tai nėra jokia alchemija, nors rezultatas maloniai nustebins milijonus.
jau esu ne kartą minėjęs, kad “omnikratijos“ reklama manęs nedomina, kol tamstos vaizdiniuose nėra apčiuopiamų esminio/detonuojančio lūžio kontūrų :) - pasakos apie pergales sekančiuose ar tolimesniose litsovieto rinkimuose tėra pasakomis , o visi kiti “omnikratijos“ “nuleidimo“ ant marijos žemės algoritmai, kuriuos tamsta esi labai eskiziškai aprašiusi , juokingesni dar labiau :) ------------- kas dėl “veikiančios“ demokratijos pavyzdžių, tai nieko panašaus nesu įsipareigojęs, nes esu rašęs tik apie tokius pavyzdžius, kur toji “demokratija“ bent jau labai iš tolo primena tą teorinį modelį, t. y. nėra visiškas surogatas ir pornografija, kaip beveik visuose pindosinio klubo “člienuose“ :))) - tokiais pavyzdžiais galėtų būti šveicarija, galbūt vengrija, galbūt suomija, gal dar kokios kelios šalys, kurios dėl įvairiausių priežasčių yra globalios geopolitikos periferijoje ar turi kiek didesnį atsparumą globalių finansinių - politinių interesų presingui :) - ir jei tamsta būtum atidžiai skaičiusi mano suimprovizuotos rinkimų “reformos“ apmatus, tai būtų paprasta suprasti , kur yra pagrindiniai visų valdymo modelių achilo kulnai, įskaitant ir pačią “omnikratiją“ :)))) - tamsta su savo “omnikratišku“ fanatizmu man primeni viduramžių alchemikus, kurie šventai tikėjo, jog privalo būti formulė aukso akmeniui išgauti iš gerai sumaišytos ingridientų košės :))) - jei tamsta ir bendražygiai turi receptą, kaip tą fanatišką tikėjimą implantuoti bent trečdalio litchūanijos veršių smegenyse, ir sugebėsite jį pajungti “omnikratinės“ idėjos realizacijai, iki aš išeisiu dausosna, sutinku išbartyti sau ant galvos visą mano krosnelės pelenų produkciją už visą tą laiką nuo šian , iki to “laimės žiburio“ oficialaus įjungimo :))))))))))))
siandien girdejau,kad remontuos Gedimino kalna uz europines lesas...vieni liurbiai iskirto medzius,kol pradejo kalnas smukti,o kiti pasidarys bizni,bet kaltu nebus.
Sutinku, kad SISI grupėms priklauso gerokai daugiau nei 1000 mūsų tautiečių. Manau, jų galėtų būti iki 200 tūkstančių — kokie trys „mažo pasaulio“ (žr. Small World theory“) sluoksniai. Tačiau didžioji dauguma iš jų greitai atsisakytų narystės, jei tik atsirastų patraukli socialinė perspektyva. Pvz. , paliekant panašų atlyginimą bazinių išmokų pavidale, kuris priklausytų nuo socialinio aktyvumo (savanoriavimas, savišvieta, savęs tobulinimas ir t. t. ). Todėl liktų apie 10 tūkstančių tų, kurie be valdžios demonstravimo negali gyventi. Tačiau ir juos omnikratija išstumtų natūraliai, jiems leidžiant rodyti savo kompetenciją, kurią nuolatos vertintų kolektyvinis intelektas, t. y. visuomenė. Vargu ar dauguma jų patys norėtų tokios savo ekspozicijos, nors esu tikra, kad dalis jų yra gabūs organizatoriai ir, kas dar svarbiau — projektų vykdytojai. Taigi, įsigalint omnikratijai, SISI grupės netektų pagrindo, užtikrinančio jų egzistenciją, ir savaime subyrėtų. Todėl su jumis nesutinku, kad „tai neišsemiama, amžina, ir praktiškai beviltiška tema“. Beviltiška bus tada, jei išeities ieškosime, įsitvėrę į merdėjančios demokratijos modelį. Demokratija nebeveikia niekur, nei vienoje pasaulio šalyje. Tiesa, anksčiau sakėte, kad turite sektinų pavyzdžių, kur veikia demokratija. Gal galėtumėte atskleisti paslaptį, kokios tai šalys?
Sorry gal jau nelieskit miskiniu. Nei Tamsta ismanai, nei ka. Vieni tarnauja vakarams. o Tamsta Palecki rytams. Bukim biedni bet teisingi. Mano visa gimine kalejo sibire, buvo miskinei ir nei vieno zydo nenuzude.Taip bjAURYBIU visur pasitaiko prisitrynusiu, Smetonos laikais tai toks Paleckis buvo..
straipsnis, be abejonės, geras :) - kaip dar vienas būdas/bandymas padėti avinams bei veršiams susivokti, ir suprasti veršidės bėdų ir problemų šaknis, kad būtų galima bent pradėti judinti litchūaniškojo propindosinio kretinizmo pamatus ... , - bet, deja komentarų “kiekis“ ir “kokybė“ per parą laiko labai puikiai parodys, kokį realų interesą net ekspertų auditorija turi šiai problematikai, ir kokios realios galimybės nuo tuščių plepalų pereiti bent prie mažučiausių , bet realių darbų.......... , --------------o kas dėl straipsnio, tai dar derėtų patikslinti, kad tas “išrinktasis“ 1000-tis realiai yra geokai gausesnis, nes aplink kiekvieną patrydiotinio “klubo“ narį sukasi dešimtys ar net šimtai to nario gimininio ir kitokio “simbiotinio“ kontingento, kuris turi gausybę preferencijų/naudos, dėka to “auksinio tūkstančio“ galimybių, įtakos, galų gale tiesiog už“dirba“mų pinigų, ir iš esmės yra to valstybinio - nepotinio gango ištikimais nariais , kuriuos tokia padėtis visiškai tenkina, nes jie vienaip ar kitaip jaučiasi esą “išrinktųjų klube“ - tiek morališkai, tiek meterialiai :)))) - ir nors daugelis iš jų tą tesuvokia tik nugaros ar sėdmenų smegenimis, jų galimybės ir noras kažką keisti, mažesnės už nulį :)))) - vienžo tai neišsemiama, amžina, ir praktiškai beviltiška tema :)... , - kaip sakoma : “nereikia mums tos dangiškos laimės žemėje ... , - padarykime bent tiek, kad ta žemė nevirstų pragaru“ ...
Gerai išpreparuoti socialiniai sluoksniai, tik aš bijau, kad kitame straipsnyje paaiškės, jog be palankios geopolitinės situacijos reikalai Lietuvoje tik blogės. Panašiai buvo ir su Milda Bartašiūnaite, kuri pasišovė pasakyti, kaip mums toliau gyventi, bet taip ir pamiršo, ką su ltvnews. online buvo pažadėję. Analizuojant patį straipsnį, krenta į akis keistokas tų penkių sluoksnių įvardijimas kaip „Mažumos Susivienijimas Už Pinigus“. Pavadinimas nėra geras. Praktiškai kiekvienas startuolis taip pat yra nedidelės žmonių grupelės susivienijimas, kuris tikisi užsidirbti milijonus ir net užsidirba juos, kartu su angelais įtikinę investuotojus šviesia startuolio ateitimi ir dar paprieskoniavus nuvalkiota teze, jog vienas iš dešimtis startuolių taps sėkmingu, o vienas iš penkiasdešimties — net vienaragiu. Būti mažumoje nėra blogas indikatorius. Taip pat dirbti už pinigus ir net už didelius pinigus nėra nieko gėdingo. Tačiau visai kas kita, jei grupė žmonių parazituoja ant valstybės kūno, siurbia finansiniu ir administracinius valstybės išteklius, o tos grupės interesai yra siauri, nesiekia toliau jų pačių gerbūvio. Todėl tinkamesnis tokių grupių pavadinimas yra „siaurų interesų“ grupė. Svarbu ir tai, kad tokia grupė neturi aiškių kontūrų, galima tik įtarti, kad vienas ar kitas asmuo iš minėtų ir nepaminėtų socialinių sluoksnių priklauso vienai ar kitai siaurų interesų grupei. Taigi, turime reikalą su niekur neregistruotomis grupėmis, kurias sunku identifikuoti ir todėl sunku įvardinti. Juo labiau tokią sunkiai identifikuojamą siaurų interesų (SISI) grupę nepaprastai sunku sunaikinti. Praktiškai neįmanoma. Taip pat p. Algirdas teigia, kad anksčiau ar vėliau ateis tokių grupių nuosmukis. Žinoma, gera turėti viltį, kuri remiasi socialinių sistemų dinamikos dėsningumais. Bet sutikite, kad ne visi nori laukti to meto, kurio gali ir nesulaukti. Be to, autorius apeliuoja į SISI grupių gyvybingumą, jei dauguma gyventojų yra patenkinti gyvenimu valstybėje, kurią tvarko SISI grupės. Na, duodi liaudžiai „opiumo“, įdiegi visiems tik-tok’ą, dar ir per mokyklas paskleidi propagandą su privaloma indoktrinacija, ir dauguma bus patenkinta tuo, ką turi. O turi daug, jei turi mobiliuosius ir nebrangų interneto ryšį. Bet svarbiausia, jog autorius yra fatalistas ir labai stipriai susikabinęs su geopolitine dinamika. Jis tikisi iš elito nuovokos, kad elitas galėtų gi susigaudyti pagaliau, iš kurių galios centrų pučia vėjai. Tad mano manymu, kad p. Algirdo kitOs publikacijos, jei tęsinys apskritai pasirodys, pagrindinė mintis bus apie tai, jog Lietuvos likimas priklauso nuo „aukščiausių“ jėgų. Kitaip sakant, fatalizmas, praskiestas ruošimusi naujiems geopolitiniams vėjams ir ėjimui į valdžią. Dar turės nustatyti, kokiai politinei jėgai save priskirti, prie ko jau esančio prisijungti ir — pirmyn! Jei taip bus, galiu iš anksto pasakyti, kad nieko naujo po šia saule. Nieko naujo, jei taip galvoja viena iš brandžiausių politinių figūrų Lietuvoje.
Koks protingas tas paleckiukas,- beveik leninas!