Pinigai bus skiriami iš valstybės biudžeto ir valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Kitaip tariant, jeigu biudžete pinigų neužtenka, Lietuva dėl Vokietijos karių vaikų mokyklų yra pasirengusi skolintis.
Tuo metu pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad 2026 m. švietimo įstaigų infrastruktūrai iš valstybės biudžeto skyrė beveik 7 mln. eurų. Į šią sumą patenka ne tik mokyklos, bet ir profesinio mokymo įstaigos, bendrabučiai, sporto infrastruktūra bei pastatų pritaikymas žmonėms su negalia.
Lietuvos mokyklas papildomai finansuoja savivaldybės ir ES fondai, tačiau esmės tai nekeičia. Valstybė ką tik praktiškai parodė, kad vienam prioritetiniam švietimo infrastruktūros projektui gali mobilizuoti 56,6 mln. eurų ir tam net pasiskolinti.
Skolintis Lietuvos vaikų mokykloms taip pat niekas nedraudžia.
Todėl čia ne apie pinigų trūkumą. Pinigų yra tada, kai valdžia nusprendžia, kad jų reikia. Vokietijos karių vaikams 56,6 mln. eurų randami ir pasiskolinami, o Lietuvos vaikams tokio pat ryžto nėra. Tai ne finansinė problema – tai politinis prioritetas, ir jis šiuo atveju matomas be jokių paaiškinimų.
Naujausi
Lietuva demonstruoja Rusijos atgrasymo pramonės lyderystę Baisogaloje – finišo tiesioji1
Dabartinė Europos Sąjunga tapo pavojinga savo piliečiams1
Šešiolika dienų po ukrainietiško drono sprogimo Lietuvoje, o atsakymų vis dar nėra
Valdui Adamkui sukako 100 metų, jo prezidentavimą ženklina ir slapto kankinimų kalėjimo istorija6
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje





















































































































Komentarai (3)
O ji kitu kart nevagia milijonų per tą vokiečiu finansavimą?Kaip Anukas lasbergiss milijonus plovė per Tyhanoskaja.
Vasalu dalia...
Natūralu. Nugalėtojams viskas.