Lietuvoje amžiams įsitvirtina Vokietijos karinė bazė – vokiečių karių šeimoms kuriami antri namai, investuojami milijonai(2)

Vis labiau artėjant Rusijos karinei grėsmei NATO ir Europos Sąjungos valstybei Lietuvai, mūsų šalis toliau daro viską, kad čia ilgam dislokuojami Vokietijos kariai atvyktų ne į laikiną tarnybos vietą, o į visavertį ir komfortišką gyvenimą kartu su savo šeimomis. Vyriausybė trečiadienį pritarė naujų Vokietijos brigados personalo vaikams skirtų mokyklų projektams Vilniuje ir Kaune. Valstybė jiems numato skirti net 56,619 mln. eurų.

Tai dar viena didžiulės infrastruktūros dalis, kuriama tam, kad Lietuvoje formuojama Vokietijos karinė bazė būtų ne vien vieta tankams, šarvuočiams, amunicijai ir kariams, bet ir ilgalaikio gyvenimo centras jų šeimoms.

Kuo geriau čia jausis vokiečių kariai ir jų šeimos, tuo natūralesniu ir tvirtesniu taps amžinasis Vokietijos karinės bazės bei pačios brigados buvimas Lietuvoje.

Vilniuje, Drujos g. 11, planuojama pastatyti visiškai naują mokyklą, kurioje galės mokytis apie 500–600 vaikų. Kaune, Verkių g. 30, esamas pastatas bus rekonstruotas ir pritaikytas maždaug 200 mokinių. Vyriausybės dokumentuose tiesiai konstatuojama, kad dabartinės švietimo infrastruktūros nepakanka augančios Vokietijos brigados karių ir jų šeimų poreikiams.

Tačiau Lietuva nelaukė, kol bus pastatyti nuolatiniai pastatai. Vokietijos karių vaikams skirta „Deutsche Schule Vilnius“ jau veikia nuo 2025 m. rugsėjo, kartu įrengtos vokiškai dirbančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokyklos ir darželio infrastruktūra buvo įrengta Lietuvos valstybės lėšomis, o vaikams sudarytos galimybės mokytis jiems įprasta kalba ir pagal vokišką ugdymo modelį.

Dar anksčiau valstybė skyrė beveik 1,9 mln. eurų laikinai infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune – patalpoms remontuoti, įrangai, ugdymo priemonėms, saugumui ir kitoms reikmėms. Kaune vokiečių vaikams taip pat pritaikomos Aleksandro Stulginskio mokyklos patalpos.

Tai tik viena daug didesnio Lietuvos pasirengimo dalis. Iki 2027 m. pabaigos į Lietuvą planuojama perkelti visą Vokietijos brigadą – apie 5 tūkst. karių ir civilio personalo, dalis jų atvyks su šeimomis. Jiems kuriama ne tik milžiniška karinė bazė ir kita karinė infrastruktūra Rūdninkuose, bet ir visa gyvenimo aplinka: švietimas, vaikų priežiūra, paslaugos bei visa tai, kas reikalinga žmogui, kuris su šeima keliems metams persikelia į kitą valstybę.

Kitaip tariant, Lietuvoje statoma ne vien Vokietijos karinė bazė klasikine šio žodžio prasme. Aplink ją palaipsniui kuriama visa vokiečių karių gyvenimo sistema – nuo mokyklų ir darželių iki kasdienėms šeimų reikmėms būtinos infrastruktūros.

Ir tai suprantama. Vokietijos sprendimas nuolat dislokuoti kovinę brigadą Lietuvoje yra viena konkrečiausių sąjungininkų saugumo garantijų, kokias Lietuva kada nors yra gavusi. Vokiečių kariai atvyksta ne trumpoms pratyboms – jie čia gyvens, tarnaus savo karinėje bazėje ir kartu su Lietuvos kariuomene būtų tarp pirmųjų, ginančių šalį krizės ar karo atveju.

Todėl Lietuva savo ruožtu stengiasi pasirūpinti, kad vokiečių kariui nereikėtų rinktis tarp tarnybos Lietuvos teritorijoje esančioje karinėje bazėje ir normalios jo šeimos kasdienybės. Kad jo vaikas turėtų gerą mokyklą, mažesnis vaikas – darželį, o šeima galėtų jaustis ne svečiais, kuriems tenka prisitaikyti, bet žmonėmis, kurių čia laukiama ir kuriais rūpinamasi.

Galima pasakyti ir paprasčiau: Lietuva siekia, kad Vokietijos kariams ir jų šeimoms čia nieko netrūktų, kad jie gyventų komfortiškai ir kuo mažiau jaustų persikėlimo naštą. O jeigu kai kuriais gyvenimo aspektais Lietuvoje jie pasijus net geriau negu namuose – nuo to blogiau tikrai nebus. Kuo geriau čia jausis vokiečių kariai ir jų šeimos, tuo natūralesniu ir tvirtesniu taps amžinasis Vokietijos karinės bazės bei pačios brigados buvimas Lietuvoje.

Tai šiuo atveju nėra vien svetingumo klausimas. Lietuva daro viską, kad Vokietijos karinė bazė čia būtų ne laikina stovykla, o nuolatinė ir pilnavertė sąjungininkų atrama, aplink kurią kurtųsi amžina vokiečių karių bendruomenė. Siekiama, kad jų šeimos Lietuvą ilgainiui galėtų laikyti ne vien tarnybos vieta, o antraisiais namais – tokiais, kuriuose būtų patogu gyventi ir kurių palikti tiesiog nesinorėtų.