Rusijos aktualijas ir gyvenimo būdą kiekvieną dieną be išimties išsamiai nušviečiantis nepriklausomas portalas delfi.lt, kurio skleidžiama informacija pasitiki dar didelė dalis Lietuvos gyventojų, ir valstybinis transliuotojas LRT paskelbė neįtikėtiną naujieną. Tiesa, kurią išsiaiškino kultūros antropologas Virginijus Savukynas, pagaliau atvers akis mūsų šalies žmonėms.
Pasirodo mitą, kad Vakarų valstybės ragino Lietuvos partizanus kovoti su okupantais, žadėdamos greitu metu ateiti į pagalbą pavergtoms Baltijos tautoms, sukūrė sovietinės propagandos meistrai. Jie siekė sukurti įspūdį, jog Vakarai niekingai išdavė partizanus, šaukė juos stoti į pralaimėjimui pasmerktą kovą, o patys jokios realios pagalbos nesuteikė.
1970 metais sukurtame Lietuvos kino studijos filme „Vyrų vasara“ (rež. Marijonas Giedrys) pavaizduota scena, kurios metu bunkeryje sėdintys partizanai klausosi Vakarų radijo transliacijų ir liūdnai konstatuoja, kad Vakarai juos išdavė. Toks lauktos ir nesulauktos Vakarų pagalbos vaizdinys ilgainiui buvo įtvirtintas daugumos lietuvių sąmonėje. Tačiau ar ši iliuzija turėjo kokį nors realų pagrindą? „Po šito klausimo ir po mano atsakymo į mane dažniausiai skrieja pomidorai, nes man tenka sudėtinga misija paneigti šį mitą, kurį suformavo sovietinė propaganda“, - laidai „Istorijos detektyvai“ teigė Inga Zakšauskienė.
Kitaip tariant, KGB, NKVD, Tarybų Sąjungos ir jos kariuomenės vadovai siekė vieno tikslo – kad lietuviai kaip galima ilgiau žaistų slėpynių su juos medžiojusiais šnipais, stribais ir kolaborantais. Jie labai norėjo, kad partizanų širdyje būtų pasėta tikėjimo Vakarų pagalba sėkla, kuri suteiktų jiems jėgų ir ryžto kaip įmanoma ilgiau kovoti su tarybų valdžia. Iki pat 1986-ųjų, kai mirė paskutinis išsislapstęs partizanas Stasys Guiga-Tarzanas.
Pasirodo, tas mitas buvo reikalingas iki pat Nepriklausomybės, iki šių dienų, nes toks vaizdinys yra naudingas ir dabartinei Rusijos propagandai. Sovientinė pokario propaganda numatė, kad tas jos sukurtas mitas leis kalbėti apie tikėtiną precedentą ateityje – esą jeigu Baltijos valstybėms vėl kiltų agresijos grėsmė, Vakarų sąjungininkai ir vėl paliktų šių šalių gyventojus kovoti vienus.
Net jeigu viskas taip įžvalgiai ir pranašiškai buvo numatyta, tai lieka neaišku, ką daryti su mūsų naryste NATO. Kol kas visi yra ramūs, nes NATO privalo ateiti mūsų ginti. Bet jei Rusijos propagandai vis dar iki šių dienų naudingas mitas apie turinčią ateiti, bet niekaip neateinančią Vakarų pagalbą, tai gal jie iš anksto žino, kad niekas nieko neprivalo? Kad ir šį kartą neateis? Antraip, koks tokios 70 metų trunkančios propagandos tikslas?
