Tarpukario Lietuva – aukso amžius tautai ar jos išnaudotojams?

aš gi kalbėjau apie Lietuvos geopolitinę orientaciją 1923-iais metais - “tipo sąjungininkė“ :)) - o kaip detaliai vyko interesų kova , geriausiai susipažinti kad ir iš šios citatos ------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 1922 m. Ambasadorių konferencija Klaipėdos klausimui spręsti paskyrė Jules Laroche, kuris, labiau paveiktas Freistaato idėjos šalininkų, jau 1923 sausio 10 d. buvo pasiruošęs suteikti Klaipėdos kraštui laisvosios valstybės statusą. Lietuva tokioje situacijoje nutarė ryžtingai veikti: Galvanausko vyriausybė, užsitikrinusi Vokietijos ir Sovietų Rusijos paramą, per visuomeninę organizaciją Lietuvos šaulių sąjunga ir Klaipėdoje įkurtą lietuvininkų Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą organizavo karinį Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, vadinamąjį Klaipėdos sukilimą (1923 m. sausio 10-15 d.). Tačiau po diplomatinio Antantės valstybių spaudimo, Lietuva sutiko, kad Klaipėdos prijungimo jėga legalizavimas neįvyktų, o vietoj to kraštas būtų perduotas Lietuvai iš sąjungininkų rankų. Ambasadorių konferencija, atsižvelgdama į Lietuvos nuolaidas, 1923 m. vasario 17 d. sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, bet tik jei sutiktų su sąjungininkų iškeltomis autonomijos sąlygomis. Jos numatė atsižvelgimą ne tik į Lietuvos, bet ir į Lenkijos interesus Klaipėdoje, be to, autonomijos sąlygas reglamentuosiančią konvenciją turėjo parengti pati Ambasadorių konferencija. Galvanausko vyriausybė, kaip tai ir numatė sąjungininkai, kovo 13 d. pripažindama šį sprendimą, turėjo pripažinti ir jame įrašytus saugiklius. Tačiau kovo 24 d. Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl konvencijos Lietuvos diplomatams galiausiai pavyko išvengti daugelio Lenkijos interesus tenkinančių punktų įrašymo į konvenciją (šiai sėkmei buvo palanku tai, kad nuo 1923 m. vidurio vis labiau komplikavosi Prancūzijos ir Britanijos santykiai). Klaipėdos konvencija buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje tarp Lietuvos Respublikos ir Ambasadorių konferencijos valstybių.

Puikus argumentas "pakeles stulpas" jums kaip intelektualui. :)Taip ir neisgirdau atsakymo i klausima kaip ten ta Vokietijos imperija tame kraste atsirado. Jei lietuviai ne baltai ir baltu tame regione nebuvo tai butu idomu is kur tie lietuviai atsirado, gal kaip sakot istikro is Indijos. :) As suprantu, kad "pakeles stulpui" beprasmiska aiskinti, bet cia yra daugybe lietuviu kuriems manau butu idomu suzinoti is kurios planetos jie cia atskrido.:)

Cia nesutiksiu su jumis. Lietuva negalejo buti nei sajungininku, nei priesininku Prancuzijos ir Anglijos. Nebuvo tokios Valstybes , kaip Lietuva, Pirmo pasaulinio karo metu tokios valstybes, kaip Lietuva, nebuvo. Tai viena. Antra - Prancuzija ir Anglija buvo priesininkai perduoti Klaipedos krasta Lietuvos administravimui. Prancuzija ir Anglija siule perduoti Klaipedos krasta Lenkijos administravimui. Istiesu, butent 1923 metu okupacija nuleme tai, kad Tautu lyga prieme sprendima perduoti Klaipedos krasta Lietuvos administravimui, bet su daugybe salygu ir suteikiant Klaipedos krastui pilna nautonomija. Prancuzai, kaip laikini Klaipedos krasto administratoriai, galu gale sutiko su tuo Tautu lygos sprendimu. Lietuviams verta nepamirsti, kad nera pas Lietuva jokiu sajungininku ir geradariu, bent jau Vakaruose. Is vis, vienas protingas ir itakingas zmogus pasake - Didzioje politikoje nera ir negali buti draugu, yra tik laikini partneriai.

neužtenka suvokti vien terminą status quo, nes svarbu kontekstas :) - tiesiog jei teritorinis status quo kažkieno naudai keičiamas ne visapusišku sutarimu, tai rezultate turime anšliusą, okupaciją, nusavinimą ir pan. :) - po vokietijos pralaimėjimo pirmam pasauliniam, susiklostė toks geopolitinis balansas, kad Lietuvai, kaip anglijos ir prancūzijos tipo sąjungininkei, kažkokiu būdu tapusiai nugalėtojų “klubo“ nare, buvo leista pasiimti administravimui tą žemės lopynėlį, kaip pirmo pasaulinio trofėjų :)) - nugalėtojai visada tipo teisūs :) - kol sekančiam kare nugalėtojai kam nors nepralaimi ...

išsiaiškinę, kad viskas pasikartoja maždaug kas 100 metų

Buvo labai tiksliai, ka ir pasakoja K.Voiška, surašyta. Ir visa ta tarpukario LT gyvenima galima lengvai atpazinti, nes dabar vyksta lygiai tas pats. Romanas, parasytas 1944m.,taciau neprarades savo aktualumo., kas, iš kitos puses, labai liūdina: kazkokia neišbrendama pelkė, šita teritorija. Ir nesvarbu kokia santvarka, kas valdzioje, savi ar svetimi.

Istorijoje didžiausias argumentas -įtvirtintos karo pasekmės; dar trapus argumentas -sutartys. Tad suprantama, kad imamasi karo kaip efektingiausio-patikimiausio argumento. Šiandien karas turi įvairiausias formas (informacinis prekybinis-muitai sankcijos perversmai finansinis -teroristų revoliucijų karinių grupuočių rėmimas... pasaulinių finansinių priemonių prievartinis-sutartinis privalėjimas...

Nereikia kraustytis is proto ir rasineti nesamones - Klaipedos krastas niekada nebuvo lietuviu zememis. Nieko negali buti kvailesnio, nei pasakos apie "etnines" zemes. Jus dar pareikalaukite, kad "etninias" zemes lietuviams grazintu Indija. Vyrauja pasakos, kad lietuviai gyveno ir ten, dar ir sanskrita moka. Pilnai turi teise. :))))))))) Baigiu ta beprasmiska pokalbi, nes kalbeti su "pakeles stulpu" gan sudetinga, dar nepasiekiau tokiu technologiju.