Tautininkai auga lėtai, bet užtikrintai

2014 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento rinkimuose Tautininkų Sąjungos ir visuomenininkų sąrašas gavo 22 812 balsus, kas sudaro 1,89% dalyvavusių rinkėjų ir 2% galiojančių biuletenių.

Nors DELFI apklausa žadėjo 5%, o paskutinėmis dienomis prieš rinkimus – 5,4% balsų, solidusis VILMORUS tautininkams pranašavo tik 0,6%. Iš tiesų gauti rezultatai leidžia darytis keletą išvadų.

1. Jei žiūrėsime ne į procentus, bet į grynuosius skaičius, tautininkai surinko daugiausiai per 18 metų – nuo 1996 m. Seimo rinkimų, kuriuose dalyvavo drauge su Demokratų partija.

2. Šiais metais surinkta dvigubai daugiau, nei praeituose Seimo rinkimuose, dalyvaujant keturių partijų koalicijoje.

3. Žvelgiant į praeitus Europos Parlamento rinkimus, pagal juose dalyvavusių rinkėjų skaičių gauti 4%, o tai viršijo minimalius lūkesčius – surinkti 3% ir mažai atsilikta nuo maksimalaus plano – surinkti 5%, peržengiant rinkimų barjerą ir išsiunčiant atstovą į Europos Parlamentą.

Nežiūrint informacinės blokados ir tendencingos, priešiškos, kartais net melagingos informacijos, tautininkai surinko reikiamus rinkėjų parašus ir peržengė dirbtinai sukurtą barjerą į rinkimus, už jo palikdama parlamentinę „Drąsos kelio“ partiją, Liaudies partiją ir Socialistinį liaudies frontą. Maža to – rinkimuose pralenkta įtakinga, savivaldybėse atstovaujama, gausiais finansiniais ir administraciniais ištekliais disponuojanti Liberalų ir centro sąjunga, kurios sąraše dalyvavo sostinės meras Artūras Zuokas.

Susiklosčiusią padėtį, jog tautininkai šįsyk vis dėlto liko už rinkimų barjero, galima aiškinti keliais veiksniais.

1. Tautininkams iš savo biudžeto dar sunku varžytis su turtingomis sisteminėmis partijomis, gaunančiomis finansavimą iš mokesčių mokėtojų kišenių. Juolab kad privati parama ribojama. Dėl to agitacijos apimtys ir administraciniai ištekliai šiose varžybose aiškiai nėra lygiaverčiai.

2. Tautininkai daugiausiai laiko ir jėgų skyrė piliečių referendumui, kai pagrindiniai varžovai šioje plotmėje dirbo tam, kad prisitrauktų šio referendumo šalininkus. Maža to – tautininkai principingai laikėsi pozicijos „Nei Rytams, nei Vakarams“, dėl to atkrito dalis referendumo šalininkų, remiančių Rytus.

3. Atskirus tautininkų akcentus naudojo kitos partijos. Šeimos ir nacionalinio suverenumo akcentus – „Tvarka ir teisingumas“, o žemės ir referendumo akcentus – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tautininkams pritrūko išteklių atskleisti savo pozicijų nuoseklumą, lyginant su kitomis partijomis – ypač „Tvarka ir teisingumu“.

4. Daliai eurokritiškai nusiteikusių rinkėjų pritrūko sąmoningumo, dėl to jie rinkimus boikotavo.

5. Šie Europos Parlamento rinkimai sutapo su antruoju prezidento rinkimų turu, į kurį išsiveržė Dalia Grybauskaitė (dauguma rinkėjų – Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio šalininkai) su Zigmantu Balčyčiu (dauguma rinkėjų – socialdemokratų ir jų koalicinių partnerių šalininkai). Neproporcingai išaugo tiek bendras dalyvavusių rinkėjų skaičius, tiek priešingų politinių partijų rinkėjų skaičius.

6. Žinant ankstesnes Vyriausios rinkimų komisijos manipuliacijas referendumo byloje, o taip pat – sugadintų biuletenių skaičių (net 5,55% pripažinta negaliojančiais) tikėtina, kad apie 1% – 2% tautininkų balsų galėjo tiesiog „dingti“.

Dauguma veiksnių susiveda į tai, jog didelei daliai rinkėjų tiesiog pritrūko informacijos, nors tautininkų idėjoms jie pritaria. Ši problema išsprendžiama, aktyviau bendraujant su giminingomis organizacijomis, bendruomenėmis, interesų grupėmis, o taip pat – stiprinant alternatyviuosius žiniasklaidos išteklius, bet tai reikalauja laiko.

Jau dabar Tautininkų Sąjunga – akivaizdi tautinių jėgų lyderė. 2012 m. Seimo rinkimuose Nacionalinio susivienijimo koalicija ir „Jaunosios Lietuvos“ partija kartu gavo 21 486 balsus (1 326–ais mažiau). 2004 m. Europos Parlamento rinkimuose dvi eurokritinei linijai atstovavusios partijos – Tautos pažangos partija ir Nacionalinė centro partija – bendrai gavo 17 957 balsus (4 855 mažiau), o 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos centro partija ir „Lietuvos kelias“ – 18 572 balsus (4 240 mažiau).

Bendros Europos tendencijos tiesiog stulbina. Prancūzų Tautinis frontas, Danų tautos partija ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija pirmąsyk istorijoje išsikovojo pirmąsias vietas. Prancūzų tautininkams teko 24,95% ir 24 mandatai, danų tautininkams – 26,60% ir 4 mandatai, britų nepriklausomybininkams – 26,77% ir 24 mandatai. Pirmąją vietą užėmė ir vengrų tautinių konservatorių partija Fidesz, gavusi 51,49% ir 12 mandatų.

Atstovus į Europos Parlamentą taip pat siunčia vokiečių euroskeptikų partija „Alternatyva“, Austrijos laisvės partija, latvių Nacionalinis susivienijimas, Tikrieji suomiai, Švedijos demokratai ir kitos tautinės bei euroskeptinės partijos. Nors tarp jų aiškiai skiriasi dvi srovės – radikalesnė (kur lyderiauja prancūzų Tautinis frontas) bei nuosaikesnė (daugiausiai – Vokietijos ir Šiaurės šalių partijos), jau dabar užtenka narių kurti ne vienai, o dviems tautininkiškoms euroskeptinėms frakcijoms. Lietuva kol kas atsilieka nuo europinių procesų, jos rinkėjai dar skiria pirmenybę idėjoms, kurių didžiuma Europos palengva atsisako.

Laikinos ir sąlyginės nesėkmės mus tik užgrūdina. Prancūzų Tautinis frontas į rimtas politines pozicijas veržėsi 12-ą metų, ukrainiečių „Laisvės“ partija – 21-erius metus. Tautininkų Sąjungai nuo atsikūrimo šie rinkimai – tiktai antri ir kartu – pirmi rinkimai, kuriuose dalyvauta be kitų partijų.

Neabejotina, kad su Jūsų pagalba tautininkai pagerins savo rinkimų rezultatus ir principingai stos Jūsų tarnybon. Tautininkų Sąjunga – pagrindinė politinė jėga, nuosekliausiai kovojanti už dorą ir šeimą, tautą ir valstybę, žemę ir litą, kalbą ir kultūrą, dalyvaujamąją demokratiją ir socialinį solidarumą. Dirbkime kartu. Priešakyje – referendumas, savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimai.