Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis išreiškė didelį pasipiktinimą Darbo partijos bylos baigtimi.
„Po tokio dosnaus teismo sprendimo belieka tik galvą krapštyti ar tikrai įmanoma, kad bausmė už valstybės pamatus plaunančius nusikaltimus yra mažiau negu 7000 eurų bauda? Tačiau mojuoti kumščiais dėl teismo sprendimo yra per vėlu. Šiandien galime pasirūpinti, kad teisingumas įsiteisintų ir Seime nuteistieji nesislėptų nuo priteisto nuosprendžio. Todėl Seimo pirmininkė turi nedelsiant sušaukti neeilinę sesiją dėl apkaltos procedūros Vytautui Gapšiui įgyvendinimo“, - veiksmų planą nurodė konservatorius.
Tuo tarpu teisėjas Audrius Cininas klausia, kur tie besipiktinantys buvo visus trejus metus ir savo facebook paskyroje paskelbė pranešimą „Dėl per „švelnių" bausmių“.
„Niekas nuosprendžio nematė, neskaitė ir turbūt niekada ir neskaitys. Tai tie, kurie čia dabar piktinasi, kaip iš obels nukritę. Įdomu, būtų jų paklausti, kur jie buvo visus tris metus, nes tos baudos, dėl kurių čia dabar taip piktinasi jau prieš 3 metus skirtos:)
Pirmosios instancijos teismas 2013-07-12 nuosprendžiu pagal 222 str. 1 d. skyrė baudas:
Uspaskichui 190 MGL;
Vonžutaitei 180 MGL;
Gapšiui 100 MGL.
Šis įstatymas tuo metu, kai buvo padaryti nusikaltimai pagal 222 str. 1 d. numatė maksimalią 200 MGL baudą. Taigi tiek Uspaskichui, tiek Gapšiui teismas skyrė beveik didžiausias, kokias tik įmanoma baudas.
Laisvės atėmimo bausmė, nors ir numatyta LR BK 222 str. 1 d. sankcijoje, bet skiriama pagal Lietuvos įstatymus tik anksčiau teistiems asmenims, o nė vienas iš šios bylos figurantų anksčiau nėra teistas BK 55 str.
Toliau apeliacija. Apeliacija vyksta skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.). Tam kad skirti griežtesnę bausmę, t.y. laisvės atėmimą, o ne baudą pagal BK 222 str. 1 d., to turėjo būti prašoma prokuroro skunde. O buvo prašoma? Nemačiau prokuroro skundo, bet labai abejoju.
Tai gavosi taip, kad išteisinus dėl sukčiavimo išlindo yla (bausmė pagal BK 222 str. 1 d.) iš maišo. Nors ta bauda nieko nepiktino beveik 3 metus“, - paaiškino A. Cininas.
