Translyčių teisės Lietuvoje vis dar nepakankamai apgintos, metas kilti į mūšį

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Martynas Jockus (kairėje).

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kuriam vadovauja Martynas Jockus, skelbia, kad „egzistuoja daug netikslių apibrėžimų apie translyčius asmenis, kurie gali paskatinti neigiamą požiūrį ar elgesį prieš juos“.

„Translytiškumo sąvoka yra plati ir sudėtinga, tačiau gali būti pasitelkiama apibūdinant asmenis, kurių lytinė tapatybė skiriasi nuo lyties, kuri jiems buvo priskirta gimus. Lytinę tapatybę galima apibrėžti kaip kiekvieno asmens pajautimą bei su tuo susijusį savęs (ne)priskyrimą konkrečiai lyčiai. Lytinė tapatybė nebūtinai turi atitikti asmens biologinio lyties“, - skelbiama Žmogaus teisių stebėjimo instituto analitinėje analizėje.

Informuojama, kad „translyčių asmenų teisės pagal ES teisę yra saugomos 4 srityse: galimybė gauti ir tiekti prekes ir paslaugas, galimybė įsidarbinti ir gauti socialinę apsaugą, nusikaltimų aukų teisės ir teisė prašyti prieglobsčio“.

„Visgi, Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų translyčiams asmenims“, - nemaloni realybė konstatuojama analizėje.

Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 2023 metų pabaigoje Lietuva atitiko tik 4 balus iš 30 balų, susijusių su translyčių teisėmis.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Martynas Jockus (kairėje).

„Ši statistika rodo, kokia nerimą kelianti yra translyčių asmenų padėtis šalyje. Apgailėtina matyti, kiek daug pastangų kai kurie visuomenės nariai, įskaitant politikus, skiria klaidinančiai informacijai skleisti ir neigti būtinybę užtikrinti translyčių asmenų teises“, - neslepiama analitinėje analizėje.

Pasak Akvilės Ginioto, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ lytiškumo ugdymo specialisto, visa ši energija ir pastangos galėtų būti nukreiptos į sprendimų ir atsakymų, kaip sukurti tokias socialines struktūras, kad jos padėtų translyčiams asmenims tapti visaverčiais visuomenės nariais, paiešką.

Tai, kad Lietuva surinko 4 balus iš 30 galimų pagal translyčių teisių indeksą rodo, kad translyčių teisinės ir socialinės apsaugos lygis yra itin žemas, o tai gali turėti neigiamos įtakos jų psichinei sveikatai.

„Šie duomenys rodo, jog politinės reformos yra būtinos, kad būtų įtvirtintos ir tokiu būdu apsaugotos translyčių asmenų teisės. Reikalinga sukurti geresnius teisinės apsaugos įgyvendinimo mechanizmus, vykdyti edukacines kampanijas, kurios šviestų visomenę apie translyčių asmenų padėtį Lietuvoje“, - informuojama analitinėje analizėje.

Atkreipiamas dėmesys, jog „taip pat svarbu, kad įstatymų priėmėjai įsiklausytų ir atsižvelgtų į šalyje esančių LGBTQ+ asmenų bei organizacijų rekomendacijas bei užtikrintų šių rekomendacijų taikymą praktikoje“.

Susiję:

Giniota: lytis – karšta tema šių dienų pasaulyje

Gėjų engėjai Lietuvoje vis dar spurda prieš kitoniškumo ir įvairovės vertybes

Moduliai padės mokyklų specialistams įgyvendinti įvairovės politiką mokyklose

Pederastai – tai žmonės, kurie tvinksi meile. Nereikėtų pradėti ikiteisminių tyrimų dėl žodžio „pederastas“ vartojimo 

SOS: homofobinės, bifobinės ir transfobinės patyčios mokyklose tebėra paplitusi problema

Projektas „ĮVAIRI VAIKYSTĖ“ artėja prie finišo