Trumpai apie Kaukazo tautų genocidą: atmintinė Sočio olimpinių žiemos žaidynių dalyviams

Kiekvienas apsilankęs Sočio olimpinėse žiemos žaidynėse, jas stebintis ar kitu būdu susidūręs su šiuo renginiu turėtų žinoti, kad jos surengtos ant masinės kapavietės – Rusijos vykdyto Kaukazo tautų genocido vietovėje, pranešė nosochi2014.com. Beje, šio tinklalapio kaip „kenksmingo“ neatidaro homoseksualus palaikanti naršyklė „Google“.

JAV kongresmenas, demokratas iš Naujojo Džersio Williamas Jamesas Pascrellas jaunesnysis (gim. 1937 m.) sausio 29-ąją laišku kreipėsi į Kongresą, pasiūlęs visiems palaikyti čerkesų tautą, patyrusią Rusijos genocidą.

Viso pasaulio čerkesai protestuoja prieš Sočio olimpines žiemos žaidynes, kurios jiems yra toli gražu ne šventė, o priminimas apie Kaukaze vykdytą genocidą.

Deja, apie šį genocidą, vykdytą Rusijos, kaip ir apie viso Kaukazo etninį valymą, pasaulis beveik nieko nežino, todėl pateiksime trumpą atmintinę Sočio olimpinių žiemos žaidynių dalyviams.

Pasak Los Andželo Rytų koledžo (Occidental College, vadinamas Oxy, veikia nuo 1887 m. ir turi gerą reputaciją kaip Rytų ir Vakarų tarpusavio santykius tyrinėjanti mokslo institucija) profesoriaus adjunkto padėjėjo, istoriko Walterio Richmondo, tyrinėjančio Kaukazo, Rusijos ir Centrinės Azijos istoriją ir kultūrą, čerkesų genocidas – pirmasis šiuolaikinėje Europoje vykdytas genocidas, nusikaltimas žmonijai, tapęs pranašišku XX a. baisumų ženklu. W. Richmondas yra knygos „The Northwest Caucasus: Past, Present, Future“ (2008) – pirmosios išsamios studijos apie Šiaurės Vakarų Kaukazo istoriją – autorius.

Čerkesai, arba kabardinai (save jie vadina adygais), – viena sudėtingiausių pasaulyje kalbų kalbanti tauta, kurios atstovų šiuo metu pasaulyje yra apie 8 mln. Daugiausia adygų (apie 3 mln.) gyvena Turkijoje, Rusijoje (0,9 mln.), Sirijoje (120 000), Jordanijoje (60 000), Vokietijoje (40 000), JAV (25 000).

Etninė adygų religija – habzė (Адыгэ Хабзэ) – praktikuojama iki šiol. Ši filosofinė ir religinė vertybių sistema primena baltiškąją religiją, ji – monoteistinė, garbinanti vieną Dievą, adygų kalba vadinamą Tha. Šiuo metu kas devintas adygas yra habzė išpažinėjas.

IV-VI a. iš Bizantijos į adygų ir kitų Kaukazo tautų žemes atkeliavo krikščionybė, VII a. – islamas.

Rusijai užkariavus Kaukazą 1864 m. ir aneksavus jo žemes, prasidėjo adygų ir kitų Kaukazo tautų genocidas. Rusai naikino čečėnus, dagestaniečius, adygus, abchazus, abazinus, ubychus (jie visiškai išnaikinti; paskutinis ubychas mirė 1992 m.).

Rusų ir čerkesų karas vyko daugiau kaip šimtmetį – 1763–1864 m. Karo metu ir vėliau vykdytas adygų genocidas pasiglemžė 4 mln. jų gyvybių, 3 mln. čerkesų liko be namų. 1994 m. gegužę tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas (1931–2007) pripažino, kad adygų pasipriešinimas carui buvo teisėtas, nors genocido fakto nepripažino.

2010 m. kovo 20 d. Tbilisyje surengtame Čerkesų genocido kongrese buvo patvirtinta rezoliucija, kuria Gruzija pripažino čerkesų genocidą.

Adygai savo tautos genocidą (Шъыгъо-ш1эжь Мафэр) mini kiekvienų metų gegužės 21-ąją. Tą dieną pagerbiami ir bebaimiai Kaukazo vyrai abrekai (čečėnų ir ingušų kalbomis tai reiškia „keršytoją“, čerkesų ir karačajų – „drąsų vyrą“), kovoję prieš okupantus. Kaukazo partizanus abrekus Rusija iki šiol vadina banditais. Abrekai tapo legendų personažais. Jų gyvenimo būdas išties įspūdingas: dažniausiai abrekai gyvena vieni laukinėje gamtoje, senatvėje užsiima bitininkyste. Žymiausias abrekas – čečėnų ir ingušų didvyris Zelimchanas (1872–1913), savotiškas Kaukazo Robinas Hudas.