Turime konstitucinę teisę ir pareigą pasipriešinti Seimui

Lietuvos Visuomenės Taryba kreipėsi į Lietuvos Seimą, kad šis atšauktų nekorektišką 2019 m. gegužės 12 d. referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. pakeitimo. Seimas Tautai pasiūlė balsuoti dėl naujos šio straipsnio dėl pilietybės redakcijos, nustatančios, kad Lietuvos piliečiai, įgiję „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda“, kad kitais atvejais „Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.“ Tačiau šio konstitucinio įstatymo, kuris turėtų nustatyti Lietuvos plietybės įgijimo ir netekimo tvarką, Seimas nusprendė balsuotojams nerodyti. Žodžiu, balsuokite už gražius Seimo žodžius ir tariamą patriotizmą, o konstitucinį įstatymą, kurį Seimas nuo mūsų slepia, Seimas priims po to. Kai jau nebegalėsime referendumu pareikšti dėl jo mūsų valios.

Š.m. gegužės 9 d. Seimas pranešė Lietuvos Visuomenės Tarybai, kad Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis šį prašymą perdavė Seimo valdybai. Seimo Pirmininkas turi teisę ir vienasmeniškai įtraukti klausimą į Seimo plenario posėdžio darbotvarkę, tačiau to nepadarė. To nepadarė ir Seimo Seniūnų sueiga. Tad Seimas nepasinaudojo proga prieš Seimo paskelbtą referendumą dėl LR Konstitucijos 12 str. pakeitimo ištaisytų šią savo klaidą (?) ar sąmoningą patyčią (?) iš Tautos. Š.m. gegužės 9 plenarinio posėdžio pirmąjį pusdienį Seimas skyrė paminėti Lietuvos įstojimo į ES 15-ąsias metines, o po pietų priėmė Seimo narių Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Ramūno Karbauskio, Gedimino Kirkilo, Andriaus Palionio, Juliaus Sabatausko ir Gabrieliaus Landsbergio pasiūlytą rezoliuciją „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo referendumo“. Už balsavo 74 Seimo nariai (ir Naglis Puteikis), prieš – vienas Povilas Urbšys, šeši susilaikė (jų tarpe ir Mindaugas Puidokas). Kiti Seimo nariai - kandidatai į Respublikos Prezidentus – balsavime nedalyvavo.

Referendumą Seimas paskelbė vienokiu pavadinimu, o rezoliuciją priėmė dėl referendumo kitokiu pavadinimu. Tai – jau požymis. Seimas jau nebegali nemeluoti. Tikrai mūsų piliečių dėmesio verta ši Seimo rezoliucija – logikos ir argumentacijos puošmena: „Seimas, neabejodamas, kad gyvybingos valstybės pagrindą sudaro jos gerovę kuriantys piliečiai ir įvertindamas pastarųjų dešimtmečių migracijos mastą ir tendencijas; pažymėdamas Lietuvos Respublikos 15-ąsias įstojimo į Europos Sąjungą metines; įvertindamas, kad ES plėtra buvo vienas iš faktorių sukūrusių prielaidas didelei migracijai kontinento viduje ir pokyčiams pilietybės instituto atžvilgiu; pripažindamas Lietuvos Respublikos pilietybės instituto išsaugojimo išskirtinę reikšmę globalizacijos, sparčiai besivystančių technologijų, kintančios tarptautinių santykių aplinkos ir įvairiapusę transformaciją patiriančios visuomenės sąlygomis; suvokdamas savo, kaip šio referendumo iniciatoriaus atsakomybę (ši frazė man labai patinka – ZV); suprasdamas būtinybę aiškiai išsakyti Seime atstovaujamų Lietuvos politinių partijų pritarimą Lietuvos Respublikos išsaugojimui; ragina visas šalies valstybines institucijas ir visuomenines organizacijas veiksmu ir žodžiu užtikrinti sklandų referendumo dėl „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės“ (matyt, pamiršo savo paskelbto referendumo pavadinimą – ZV) organizavimą; kviečia visus balsavimo teisę turinčius Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai dalyvauti privalomajame referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo; ragina pritarti siūlomam Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui, kurį priėmus Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, išsaugotų Lietuvos Respublikos pilietybę.“

Formaliai referendumo agitacija dar galima. Tačiau Seimas, kaip Tautos, t.y. visų Lietuvos piliečių, atstovas, neturi moralinės, o ir tikros teisės - nurodinėti, kaip Tautai balsuoti Seimo paskelbtame referendume. Tuo Seimas patvirtino, kad nesupranta LR Konstitucijos 2 str., 3 str. ir 4 str. nuostatų, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, kad Suverenitetas priklauso Tautai, kad Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto ir savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių, kad Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo ne tik per savo išrinktus atstovus, bet ir tiesiogiai, t.y. per referendumą. Suteikus Tautai retą progą dalyvauti referendume, Seimas, bijodmas Tautos valios pasireiškimo, iš anksto primetinėja savo, t.y. Seimo valią Tautai. Beje, LR Konstitucija nustato, kad jos 12 str. gali būti keičiamas tik referendumo būdu.

Tad, didžiai gerbiamas ar negerbiamas Seime, gerbkite Konstituciją ir jus išrinkusius Lietuvos piliečius – nesikiškite į Tautos kompetenciją ir Tautos reikalus. Tauta spręs, kaip jai pasielgti. Po tokios Seimo rezoliucijos priėmimo dar bent kiek moralės ir savigarbos likučių turintis Seimas turėtų pats garbingai baigti savo kadenciją anksčiau laiko. Tuo labiau, jei Tauta referendume nuspręs kitaip, nei jai balsuoti vakar nurodė Seimas. Ir padarė tai Seimas referendumo išvakarėse.

Tai priminė 2004 m. referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Balsavome, neturėdami oficialaus stojimo į ES sutarties vertimo į lietuvių kalbą teksto, o 15-os metų proga Tautai pasiūlyta balsuoti referendume už konstitucinį pilietybės įstatymą, kurio Seimas Tautai nerodo. 2004 m. balsavome dvi dienas, specialiai dėl to pakeitus LR referendumo įstatymą. Dabartinis Seimas taip pat nusprendė skelbti referendumą dėl pilietybės, balsuojant jame dvi dienas ir dar net su dviejų savaičių pertrauka! Nepavyko šis primityvus Seimo manevras – po LR Konstitucinio Teismo išaiškinimo balsuosime vieną dieną, gegužės 12-ąją.

Tačiau 2019 m. Seimo agitacija jau priartėjo prie 2004 m. referendumo agitacijos lygio. Po pirmosios 2004 m. referendumo dienos pabaigos, paaiškėjus, kad balsuoti atėjo labai mažai Lietuvos piliečių, Lietuvos televizijos eteryje pasirodė Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, kurie įstatymu draudžiamu metu atvirai agitavo Lietuvos piliečius! Balsavusiems rinkimų komisijos (!) dar dalino „Maximos“ talonėlius, už kuriuos balsavęs tėtis galėjo gauti alaus butelį, balsavusi mama – skalbimo miltelių pakelį, o jų vaikutis – šokoladėlį. Rinkimų komisijos atvirai papirkinėjo balsuotojus!

Tačiau ir to nepakako, kad įstoti į ES. 1991-02-11 LR konstitucinis įstatymas Dėl Lietuvos valstybės, kurio nuostatas LR Konstitucijoje įtvirtino 1992-10-25 referendumas, nustato, kad suvereniteto ar jo dalies praradimui reikia 75% visų rinkėjų sąrašuose įregistruotų rinkėjų balsų „už“. Per dvi dienas varu suvaryti ir atvirai papirkinėjami (ir papirkimą vykdė rinkimų komisijos! – negaliu to nepakartoti!) rinkėjai atidavė tik 57% balsų už stojimą. Tačiau užsimerkė ir viso to nematė ne tik Lietuvos VRK ir valdžia, mūsų įstatymų sergėtojai, bet ir „demokratinė“ ES.

Stebėsime, kaip šiemet, po 15 metų „demokratijos“ pamokų būnant Europos Sąjungoje, Lietuvos valdžia patobulino draudžiamą agitaciją, o svarbiausia – balsų skaičiavimą. Prielaidos „tinkamam“ balsų skaičiavimui jau buvo sukurtos prieš 2016 m. Seimo rinkimus.

Kol dar nedraudžiama referendumo agitacija, po š.m. gegužės 9 d. Seimo akibrokšto – priimtos rezoliucijos, drąsiai agituoju Lietuvos piliečius referendume dėl pilietybės nebalsuoti nei už, nei prieš. Negalima sutikti su Seimo nepagarba mums, Lietuvos piliečiams, kuriems pasiūlyta balsuoti už konstitucinį pilietybės įstatymą, kurio projekto Seimas mums nerodo. Gadinkime balsavimo biuletenius arba neimkime jų, fiksuodami tai biuletenių išdavimo lapuose, kuriuose pasirašinėsime.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnis nustato, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Jei į tai kėsinasi Lietuvos Seimas, turime konstitucinę teisę ir pareigą tam pasipriešinti.