Turkijos autoritarinis režimas patyrė moralinį pralaimėjimą

Nepaisydami Turkijos diktatoriumi praminto šalies premjero Recepo Tayyipo Erdoğano įspėjimų bei itin nehumaniškų jėgos struktūrų veiksmų, protestuotojai ir toliau nesitraukia. Akivaizdu, kad tik laiko klausimas, kada dvigubą žaidimą žaidžiantis ministras pirmininkas bus išverstas iš savo kėdės.

R. T. Erdoğanas, viena vertus, pataikauja Vakarų valstybėms, NATO, nori šalį atvesti į byrančią Europos Sąjungą, puola Siriją, leidžia JAV armijai laikyti „Patriotus“ savo teritorijoje, kita vertus, save vadina karštai tikinčiu musulmonu sunitu. Dviveidiškumas islamo religijoje – itin smerkiamas, sakoma, kad geriau būti garbingu priešu nei dviveide chimera. Tačiau turkiškajam Janusui tai – nė motais, nors jis greičiausiai jau suvokia, kad jo dienos valdžioje suskaičiuotos.

Turkų pilietiškumas – neregėtas: tūkstančiai žmonių nė minutės nepalieka Taksimo aikštės Stambule, nors riaušių malšinimo pareigūnų yra nuolat „vaišinami“ ašarinėmis dujomis.

Birželio 12-osios rytą Gezi parkas, kur gegužės 28-ąją prasidėjo protestai, vėl buvo pilnas žmonių (daugelis jų nesitraukė ir naktį), pranešė BBC. Auštant premjero paliepimu protestuotojus, pasistačiusius palapines, barikadas, bandyta išvaikyti buldozeriais.

15 dienų vykstantys protestai vyksta ne tik Stambule, bet ir Ankaroje, Izmire, Bursoje, Trabzone, Samsune, Edirnėje, Kaiseryje, Ispartoje, Burdure, Adanoje, Sivase, Eskišehire, Antalijoje, Giresune – iš viso maždaug 90-yje Turkijos miestų bei keliasdešimtyje pasaulio miestų, kur yra turkų diasporos.

Protestuotojų tikslas – apsaugoti Gezi parką, apginti žodžio ir susirinkimo laisvę, pasiekti, kad atsistatydintų dviveidiškojo R. T. Erdoğano vyriausybė.

Protestai nėra centralizuoti, neturi vieno lyderio. Manoma, kad juose dalyvauja daugiau kaip milijonas žmonių, taip pat labai daug palaikančiųjų Turkijos protestuotojus yra internete – įvairiuose socialiniuose tinkluose. Per dvi protestų savaites žuvo penki žmonės, 4 177 sužeisti (iš jų 43 – kritinės būklės) – daugiausia ašarinėmis dujomis, bent 3 300 suimta (tarp jų – Irano pilietis). Nusižudė šeši policininkai (http://www.hurriyetdailynews.com/turkish-police-admits-suicides-denies-link-to-gezi-park-protests.aspx?pageID=238&nID=48534&NewsCatID=341).

Naktį iš antradienio į trečiadienį tūkstančiai žmonių buvo „vaišinami“ ašarinėmis dujomis ir stipria šalto vandens srove, taip pat – guminėmis kulkomis. Visi šie riaušių malšinimo metodai yra ir fiziškai, ir morališkai skausmingi, nors protestuotojai nėra absoliučiai taikūs – pareigūnų link skriejo buteliai, akmenys ir savadarbės padegamosios bombos, Molotovo kokteiliai.

Policija ginasi nenorėjusi eiti į Gezi parką malšinti „riaušių“, ją apgynė R. T. Erdoğanas, teigdamas, kad protestuotojai „nori pakenkti Turkijai“. Kalbėdamas per televiziją, premjeras sakė: „Tų, kurie yra Taksime ar dar kur nors ir dalyvauja demonstracijose su nuoširdžiais jausmais, prašau palikti šias vietas. Siunčiu jums savo meilę.“ Kiek anksčiau televizijoje pasirodęs ministras pirmininkas apie meilę nekalbėjo, o grasino, jog protestuotojams „vyriausybė daugiau neberodys jokios tolerancijos“.

R. T. Erdoğanas pareiškė: „Sako, kad premjeras šiurkštus. O ką daryti? Atsiklaupti prieš tuos žmones? Atsiprašau, bet Tayyipas Erdoğanas to nedarys. Mes sustabdysime demonstracijas, seksime provokatorius ir teroristus, niekas nepaspruks.“