Ukraina nebepirks rusiškų dujų. Ekonomika ir politika

Ukrainos įmonė „Naftogaz“ iki metų pabaigos nepirks Rusijos dujų. Ar toks sprendimas susijęs su pastarosiomis Ukrainos ir Rusijos lyderių derybomis? Jie ir vėl aptarinėjo galimas pasekmes, jei lapkričio pabaigoje „Rytų partnerystės“ vadovų susitikime Vilniuje bus pasirašyta asociacijos sutartis.

Praėjusį savaitgalį Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius jau trečią kartą per pastarąsias savaites buvo susitikęs su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Apie šių derybų rezultatus iki šiol nieko nėra žinoma. Artimas Ukrainos valdžiai laikraštis „Sevodnia“ Maskvos susitikimo išvakarėse tvirtino, kad V. Janukovičiaus atsisakymo kurti laisvą prekybos zoną su ES kaina gali būti 15 milijardų dolerių kreditas ir nauja dujų sutartis, kurio bazinė kaina būtų 270 dolerių vietoj dabartinių 450.

Įtampa dujų srityje tarp dviejų šalių sustiprėjo prieš kelis mėnesius. Ukraina gerokai sumažino rusiškų dujų vartojimą, metalurgams ir cemento gamintojams pereinant prie anglies. Be to, buvo imtasi diversifikacijos, importuojant kurą iš Lenkijos ir Vengrijos, o prieš kelias dienas Ukrainos „Naftogaz“ visiškai nustojo pirkti Rusijos dujas. Tačiau absoliučiai jų atisakyti Ukraina kol kas negali, pažymi ekonomikos klausimų ekspertas Andrejus Blynovas:

– Aišku, kad Ukraina, nepriklausomai nuo to, kas įvyks Vilniuje vadovų susitikime ir po jo, tęs dialogą su Maskva. Ukraina negali nepirkti rusiškų dujų. Jei po penkerių metų Ukrainos vyriausybė planuoja jų beveik neįsivežti (tam turi prasidėti didžiulė skalūnų ir šelfų dujų gavyba, vykdoma kompanijų „Shell“, „Chevron“, „Exxon Mobil“), tai šiuo metu vis dėlto neįmanoma to padaryti. Situaciją, be viso kito, lemia ir dujų pardavimas atskiroms dujomis prekiaujančioms kompanijoms Ukrainoje. Sprendžiant iš visko, kompanijos, susijusios su dideliais Ukrainos verslininkais, dabar bus pagrindiniai rusiškų dujų pirkėjai.

Priežastis, dėl kurios „Naftogazas“ nutarė atsisakyti brangaus rusiško kuro, susijusi su dideliu Ukrainos įsiskolinimu „Gazpromui“, – apie 800 milijonų dolerių už rugpjūtį tiektas dujas. Kalba aljanso „Naujoji Ukrainos energija“ valdybos pirmininkas Valerijus Borovikas:

– Faktiškai tai reiškia, kad „Gazpromui“ įsiskolinusi Ukraina, net ir mokėdama už potencialiai gaunamas dujas, dengtų rugpjūčio mėnesio sumą. Tačiau Ukraina turi užtektinai dujų atsargų požeminėse saugyklose (apie 19 milijardų kubinių metrų). Šios atsargos, jei nebus stiprių šalčių, leistų išgyventi rudenį ir žiemą. Dujų kainos formavimo principas – tai klausimas, kurį nuolat kelia Ukrainos valdžia derybose su Rusija. Ir tai, kad šalys negali susitarti šiuo klausimu, lemia štai tokias pirkimo pauzes. Tačiau tos pauzės nebus ilgalaikės. Šiuo metu Kijevui svarbiausia atsiskaityti už jau suteiktas dujas. Tai svarbu, nes baudos už nesavalaikį mokėjimą suma sudaro apie 6 milijonus litų.

Neseniai valdančios Regionų partijos lyderis Aleksandras Jefremovas pareiškė, kad „Gazpromas“ per tarptautinį teismą Stokholme reikalaus iš Ukrainos iki 10 milijardų dolerių pagal kontraktus, pasirašytus 2009 metais tuometės premjerės Julijos Timošenko ir numatančius principą „Imk ir mokėk“. V. Borovikas tęsia:

– Valdžia kalba apie tai, kad jai bus pateiktos baudos. Kodėl? Apie tai turėtų kalbėti Rusija: tai ji turėtų gąsdinti Ukrainą. Tų baudų nebus. Jei Rusija turėtų tokias galimybes, tai ant Stokholmo arbitražo stalo jau seniai būtų gulėję dokumentai dėl finansinių pretenzijų Kijevui. Šiandien jų ten nėra, nes nėra šimtaprocentinės garantijos, kad Maskva gali tuos 8 ar 10 milijardų gauti. Charkovo susitarimai, prieš kelerius metus pasirašyti Ukrainos ir Rusijos, sakyčiau, nepakeitė principo „Imk ir mokėk“, tačiau iš esmės pasikeitė dujų sutartis, ir teisiniu keliu Rusija negali uždėti Ukrainai baudų.

Kaip pabrėžia ekspertai, Rusija galėtų kreiptis į tarptautinį teismą, reikalaudama, kad Ukraina sumokėtų baudas, tik tuo atveju, jei būtų nutraukta dviejų valstybių 2010 metų balandžio mėnesį pasirašyta sutartis. Kremliui tai nepriimtina. Ši sutartis numato, kad mainais už 100 dolerių nuolaidą dujoms Ukraina 25 metams pratęsia Juodosios jūros laivyno buvimą Krymo pakrantėse.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: svoboda.org