Ukrainos krizė artėja prie naujos kulminacijos. Sekmadienį Krymo pusiasalio gyventojai referendume balsuos dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.
Vakarai balsavimą vadina neteisėtu ir grasina griežtinti sankcijas Rusijai. Agentūra „Reuters“ vardija, kaip įvykiai klostysis toliau.
Iki sekmadienio visais lygiais vyks konsultacijos, greičiausiai ir su Rusija, kad vis dėlto būtų užkirstas kelias sekmadienį planuojamam referendumui dėl Krymo atsiskyrimo. Tikslas yra kuo plačiau paaiškinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis privalės sumokėti kainą už pusiasalio aneksiją.
Sekmadienį Kryme vyks referendumas. Prognozuojama, kad didelė gyventojų dalis pasirinks prisijungimą prie Rusijos – ne tik todėl, kad čia gyvena dauguma etninių rusų. Prorusiškos jėgos jau ir taip yra iš esmės perėmusios Krymą.
Pirmadienį Briuselyje į posėdį renkasi Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai, aptarsiantys referendumo padarinius. Jei Maskva nenusileis, bus sudarytas asmenų Kryme ir Rusijoje sąrašas, kuriems bus paskelbtas draudimas atvykti į Bendrijos šalis ir įšaldytas čia esantis jų turtas. Tai būtų antroji sankcijų pakopa. Tačiau naujos sankcijos formaliai siejamos ne su referendumu, bet su Rusijos atsisakymu sudaryti kontaktinę grupę su Ukrainos atstovais.
Rusija yra paskelbusi, kad į Vakarų sankcijas reaguos savo sankcijomis, tačiau jų pobūdis neaiškus.
Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje į eilinį pavasario viršūnių susitikimą susirinks ES šalių lyderiai. Oficiali pokalbių tema yra energetika ir klimatas. Tačiau čia gali būti paskelbtos naujos sankcijos Rusijai. Be to, turėtų būti diskutuojama, kaip ES šalys galėtų tapti mažiau priklausomos nuo rusiškų dujų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra pareiškusi, kad šiame susitikime taip pat turėtų būti pasirašyta bent jau politinė Asociacijos sutarties su Ukraina dalis.
Pradžioje buvo planuota, kad ES tam palauks gruodžio 25-ąją Ukrainoje vyksiančių pirmalaikių prezidento rinkimų.
Eltos inf.