Ukrainos pasidalinimas tęsiamas

Įžanga. Kai ko ieškodamas susiradau tokio Zigmo Vaišvilos 2014 m. rugsėjo 17 d. straipsnį „Pirmasis Ukrainos pasidalinimas įvyko“. Kviečiu ir Jus, gerbiami skaitytojai, šį straipsnį paskaityti dar kartą. Gal padės mūsų valdžios ujamiems Lietuvos žmonėms geriau susivokti, kas šiandien vyksta Ukrainoje, Lietuvoje ir ne tik jose. Aprašomi kai kurie 2014 metų įvykiai po Maidano perversmo Ukrainoje. Kai ką pakomentuosiu, nes visgi jau devinti metai įsibėgėjo po šių įvykių.

Šiandieniniai komentarai – paryškinti ir įrašyti laužtiniuose skliausteliuose.

Ukrainos prezidentas prezidentas Vladimiras Zelenskis ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė – žmonės, didžiausią dėmesį skiriantys Ukrainos laisvei ir nepriklausomybei, labiausiai prisideda prie Ukrainos naikinimo. Štai toks paradoksas.

Kol Lietuva žaidė „ura-patriotinius“ ir karo žaidimus, o Ukraina liejo tikrą kraują, visas pasaulis dėl šios temos staiga ėmė ir nutilo (aišku, tik ne Lietuvos Prezidentė [Dalia Grybauskaitė] ir jos užsienio reikalų ministras [Linas Linkevičius]). Tyla būna prieš audrą. B. Obama [tuometinis JAV Prezidentas] tyliai pasakė, kad Rusija nekelia didelės grėsmės, Europos Sąjunga pritilo, ir... Lietuvos propagandos [ir net Vytauto Landsbergio garsioji kalba Maidano aikštėje nepadėjo] sutriuškinti Ukrainos separatistai ir Rusija, JAV ir Vakarai, Ukrainos oligarchai ėmė ir per keletą dienų įvykdė Pirmąjį Ukrainos pasidalinimą. Net be audros. Lietuvos šaukštelis pasirodė mažokas šiai audrai stiklinėje sukelti. Žečpospolita buvo pasidalinta tris kartus – kiek prireiks Ukrainos padalinimų? [Šiandien jau mąstome ir apie tai, kur po dar vieno Europos perdalinimo atsidurs ir Lietuva.] Manau, viskas vyks daug greičiau, ir mūsų karta sulauks šios istorijos pabaigos [Tai jau ir aiškėja po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios antrosios Ukrainos pasidalinimo karštojo etapo]. Visi dalyviai turi savo interesus ir juos suderino [derina ir dabar, tik mums, „žemės kirminams“, informacija apie tai dozuojama porcijomis, praskiestomis melu ir pusiau tiesa]. Manau, kad nulėmė ne tik ekonominiai ir visiems žinomi geopolitiniai interesai, ir ne tik Ukrainoje. Manau, kad Rusija žino, kas [2014 m. liepos 17 d.] numušė Ukrainoje Malaizijos keleivinį lėktuvą [žuvo 295 žmonės], bet įrodymus pateikė ne viešai, o tik JAV ir Ukrainos Prezidentams, didžiųjų ES šalių vadovams. Šia tema pasaulis ėmė ir „netikėtai“ nutilo – išvadas skelbs kitų metų vasarą. Gal? O gal išvis nepaskelbs... [Kaltininkų paskelbimas buvo atidėtas iki 2017 m., nežinia kur buvo išsiųsti Kijevo aviadispečeriai, kontroliavę šio „Boeing“ skrydį, Rusijai buvo perduotas liudytojas Cemak ir dargi su sąlyga, kad jis nebus apklaustas...].

Prieš 1991 m. sausio 13-ąją ir tuometinį JAV karą prieš Iraką du pasaulio žandarai TSRS ir JAV taip pat suderino laiką savo veiksmams Persų įlankoje ir Vilniuje, Rygoje. Tik Lietuvos ir Latvijos Tautų ryžtas ir neginkluotas pasipriešinimas pravėrė pasauliui akis į šiokią tokią jo sąžinę. Ukrainai, P. Porošenkos [tuometinio Ukrainos Prezidento] prisipažinimu, per porą Antiteroristinės operacijos [Ukrainos kariuomenė buvo pasiųsta prieš Donecko srities gyventojus, nesutikusius su Maidano aikštėje Kijeve įvykdytu ginkluotu perversmu Ukrainoje, kurios Prezidentui Viktorui Janukovičiui impičmentas taip ir nebuvo paskelbtas] mėnesių [Ukrainai] praradusiai 60% savo sunkiosios kovai tinkamos ginkluotės, dar nežinia kiek savanorių, šaukiamųjų ir civilių, milijoną pabėgėlių, ginkluota kova nepadėjo.

Kas gi įvyko Ukrainoje, kol [Lietuvos] konservatorių ir Prezidentės bei jų tarnų lūpomis Lietuvoje „džiaugėmės“ ES ir Ukrainos Asociacijos ratifikavimu [Ukrainos] Prezidento [Petro Porošenkos] paleistoje Ukrainos Aukščiausioje Radoje? H. Kisindžeris šiandien taikliai apibūdino situaciją: „Rusija žaidžia šachmatais, o mes pokerį“. Šiuos H. Kisindžerio žodžius reikėtų pakabinti Lietuvos Prezidento [Dalios Grybauskaitės] kabinete – Vakarai, kaip kortuotojai, savanaudiškai ir sąmoningai, bet avantiūriškai įstūmė Ukrainą į šią krizę, o Rusija, vadovaujama V. Putino, laimėjo šią šachmatų partiją. Lietuva, vadovaujama Prezidentės, pasirodo, ne tik šachmatais nemoka žaisti, bet ir kortų žaidimo „Durnius“ lygio dar nepasiekė.

Grįžkime į Ukrainą. Ukrainos ir ES asociacijos sutartis sumažina muitų tarifus prekėms judėti iš ES į Ukrainą ir atvirkščiai, įpareigoja Ukrainą keisti savo įstatymus pagal ES primestus reikalavimus, net negaunant taip vadinamų ES išmokų. Būsimas EK vadovas J. C. Junckeris jau pareiškė, kad penkerius metus ES naujų narių nepriiminės, tik įvedinės tvarką viduje. Kad nesugriūtų ES. [Mat veiksmas vyko po 2015 metų didžiojo neteisėto nelegalų importavimo į ES, kuriam Europoje diktavo tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o Lietuvoje tai įgyvendino Prezidentė D. Grybauskaitė, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius ir vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis]. Duok, Dieve, kad jam nepavyktų tai padaryti, nes netruksime sulaukti lemiamos ES federalizavimo atakos - ES vadovai viešai įsipareigojo iki 2022 m. panaikinti ES tautas ir valstybes. Sujungus J.C. Junkerio ir D. Grybauskaitės pastangas, greitai ir staugti išmoksime. (Kol kas tam i6 dalies sutrukdė COVID-19 afera ir 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjusi karštoji karo fazė).

Ką reiškia laisva prekyba, susiliejant nelygiasvorėms ekonomikoms, jau spėjome patirti ir mes per savo sudėtingus 10 metų narystės ES, o teisingiau tarnystės šiai sąjungai. [Šlovingąją gegužės 1 d. šiemet „švęsime“ 30-ąsias “Tėvynės Sąjungos-Lietuvos konservatorių“ įkūrimo ir 19-asias neteisėtos Lietuvos narystės Europos Sąjungoje narystės metines. Už Lietuvos narystę ES balsavo tik 57% Lietuvos Respublikos balsavimo teisę turinčių piliečių, nors suvereniteto atidavimui mūsų Konstitucija reikalavo ir tebereikalauja 75% visų balso teisę turinčių piliečių pritarimo]. Todėl nuspėti greitą Ukrainos ekonomikos prarijimą Vakarų naudai tikrai nesunku net mums [Paspartintas Ukrainos žemės ir valstybės įmonių išparceliavimas karo metu pasiekė beatodairišką mastą]. JAV, atstovaujama Ukrainos oligarcho I. Kolomoiskio [išreklamavusio ir į Ukrainos Prezidentus prastūmusio Vladimirą Zelenskį] naftos ir dujos bendrovės paskirto direktoriaus ir [tuometinio] JAV viceprezidento J. Bideno sūnaus [Hanterio Baideno], matyt, savo [asmeninių tikslų] pasiekė ne tik naftos ir dujų reikaluose. [Ten, kur dabar vyksta karščiausi mūšiai Ukrainos Juzefo regione (Iziume, Bachmute, Severodonecke, Lisičanske, Krematorske, Slovianske) yra milžiniški skalūninių dujų (300 mlrd. m³ galima išgauti per metus) ir naftos telkiniai, kuriuos eksploatuoti ir per Rusijos vamzdynus Ukrainoje skalūnines dujas Europai tiekti turėjo Shell ir H. Baideno, buvusio Lenkijos Prezidento Aleksandro Kvašnevskio bei JAV CŽV antiteroristinių operacijų centro buvusio vadovo Džozefo Kaferbleiko vadovaujama ukrainietiška naftos ir dujų įmonė „Barisma“. Tik štai J. Bidenas ir V. Janukovičius kažko nesusitarė dėl šio „verslo“, o gal ir masiniai Donbaso srities žmonių, susirūpinusių dėl gėlo vandens likimo, pradėjus eksploatuoti skalūnines dujas, protestai tam sutrukdė). Skausmingai griūva Irako ir Sirijos avantiūros. [Ir jos pradėtos JAV iniciatyva be JTO Saugumo Tarybos sprendimo šioms karinėms intervencijoms.]

Beje, Rusijos reikalavimu įvykęs palaisvintos Ukrainos ir ES prekybos atidėjimas iki 2016 m. pradžios vėlgi naudingas ir Rusijai, kuri po Kipro bankų sektoriaus perėmimo su ES struktūrų pagalba, rado dar vieną landą savo prekėms į ES – per Ukrainą. Ukrainos oligarchams tai taip pat naudinga. Pvz. oligarchas ir Ukrainos Prezidentas P. Porošenko galės bent iki 2016 m. savo šokolado ir kitą produkciją pardavinėti toliau ir Rusijoje, ir jau laisviau ES. [Matyt neatsitiktinai P. Porošenko įsigijo ir karamelės fabriką Klaipėdoje, o ukrainietiški „Roshen“ saldainiai ir šokoladas su „nuolaidomis“ brukami mums Lietuvos parduotuvėse].

Trečiadienį uždarame posėdyje Ukrainos parlamentas [neteisėtas, nes prieš tai Prezidento P. Porošenkos jau buvo paleistas dėl pirmalaikių Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimų], šantažuojamas Prezidento P. Porošenko, priėmė specialų įstatymą, pateiktą kitos oligarchės ir buvusios „Gazprom“ atstovės Ukrainoje (geriausios, anot V. Putino, galimos Ukrainos Prezidentės) Julijos Timošenko partijos „Tėvynės partija“, kuriai priklauso ir Ukrainos Aukščiausios Rados [tuometis] Pirmininkas A. Turčinovas, ir [tuometis] premjeras A. Jaceniukas, dėl Donecko ir Luhansko sričių autonomijos statuso, t.y. separatistų ir Rusijos kariuomenės kontroliuojamai teritorijai, bei amnestijos karo nusikaltimus vykdžiusiems asmenims [Maidano aikštėje šaudžiusiems ir tai organizavusiems „didvyriams“. Lietuvoje registruota politinė partija „Tėvynės sąjunga“ privalo Lietuvos piliečiams, ne tik balsuojatiems už šios partijos kandidatus, paskelbti išsamią informaciją ir savo sutartis apie bendradarbiavimą su Ukrainos „Tėvynės partija“ – „Batkovščina“. Ne tik apie šios partijos vadovę J. Timošenko (beje, ne ukrainietę, o armenę pagal tėvą) „išlaisvinimą“ iš kalėjimo, kuriame šią kalinę fotosesijai su ja aplankė ir Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė, bet ir apie Ukrainos interneto serverių pastato statybą Kaune, daug kitų įdomybių. Ne šiaip sau V. Landsbergiui buvo patikėta misija mitinge Maidano aikštėje paskelbti savižudišką Ukrainai šūkį „Sukurkime Maidaną visoje Ukrainoje!]. Donecko [srities] gubernatorius S. Taruta viešai tai pavadino išdavyste ir kapituliacija, dalis parlamentarų, pasibaigus Prezidento [P. Porošenko] šantažui, jau reikalauja šį įstatymą atšaukti. Įstatymą Ukrainos parlamentarai priėmė, kaip skelbia ne Lietuvos, o Ukrainos žiniasklaida, Prezidentui P. Porošenko pateikus ultimatumą, kad negalima keisti nė vieno šio įstatymo straipsnio, nes jis suderintas su Rusija. Prezidentas [P. Porošenko] apkaltino parlamentą būsimu karu su Rusija, galimu Mariupolio praradimu ir Rusijos kariuomenės žygiu iki Krymo, jei jie nepriims šio įstatymo. [Vis dar be atsako daug panašių klausimų atsiranda ir dėl pernai metų įvykių, pvz. kodėl prieš 2022 m. vasario 24 d. Ukrainos kariuomenė išminavo Krymo pusiasalio prieigas ir laisvai leido įeiti Rusijos kariuomenei, praktiškai be šūvių jai užimti Chersono sritį ir didžiulį Chersono miestą, didžiąją dalį Zaporožės srities? Mąstant apie tai, svarbu įvertinti ir Reuters paskelbtą informaciją, kad CŽV vadovas Williams Berns Ukrainos Prezidentui Vladimirui Zelenskiui dar 2022 m. sausio viduryje atvežė Rusijos karinio puolimo prieš Ukrainą planą, kuriame buvo nurodytos trys netrukusios pasitvirtinti puolimo kryptys].

Dar ne visos naujienos. [Paleista Ukrainos] Aukščiausioji Rada antradienį priėmė liustracijos įstatymą, spaudžiama lobistinių grupių, atstovaujančių protestuotojus, kurie š.m. [2014 m.] vasarį privertė atsistatydinti [teisingiau pasakius, pabėgti iš Ukrainos] Prezidentą V. Janukovyčių Premjeras A. Jaceniukas šiandien pranešė, kad artimiausiu metu maždaug milijonas valstybės tarnautojų, įskaitant vyriausybės narius, bus patikrinti dėl lojalumo pagal naują įstatymą, kuriuo siekiama išrauti su šaknimis korupcinę praktiką, paliktą ankstesnės valdžios [Anot Wall Street Journal, 2022 m. liepos mėn. JAV Kongreso narė respublikonė Viktoria Spartz kreipėsi į JAV Prezidentą J. Bideną, prašydama Kongresui uždarame posėdyje pateikti duomenis apie Ukrainos Prezidento V. Zelenskio administracijos vadovo Andrejaus Jermako, įtariamo bendradarbiavimu su Rusijos Federalinio saugumo tarnyba, patikimumo patikrinimo (due diligence) rezultatus!. Tai viešas patvirtinimas, kad JAV tikrina, ką „nepriklausoma“ Ukraina priima į atsakingas Ukrainos valstybės pareigas! A. Jermakas prieš paskyrimą pagal įtaką Ukrainoje pirmuoju žmogumi po Prezidento V. Zelenskio buvo Prezidento V. Janukovičiaus „Regionų partijos“ Ukrainos Aukščiausios Rados deputato patarėjas. Lietuvos piliečiams labai sveika būtų susipažinti ir su JAV atlikto Dalios Grybauskaitės, kuri iki šiol tebėra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, patikrinimo rezultatais].

Taigi, pasinaudojus nuoširdžiu patriotiškai nusiteikusių Ukrainos piliečių (iš visos Ukrainos!) noru, net nesulaukus naujo parlamento rinkimų, vienų oligarchų ir jų statytinių valdžioje atstovai bus skubiai pakeisti į kitų oligarchų ir jų statytinių atstovus.

Kaip visa tai vertinti, ko pasimokyti iš skaudžios Ukrainos piliečių tragedijos?

Pirmoji pamoka - nerinkti į valdžią oligarchų ir jų statytinių. [Prisiminkime Eligijaus Masiulio ir kitų politikų baudžiamąją bylą su kaltinimais visai Liberalų partijai, kurios pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, išrinkta net Lietuvos Seimo Pirmininke (!), dengia Lietuvos valstybės atkūrimo, apgynimo ir net kruvinųjų sausio 13-osios įvykių tyrimo dingimo iš Seimo rūmų dokumentų pasisavintojus. Prisiminkime Prezidentės D. Grybauskaitės „tulpių paštu“ E. Masiuliui išsiųstą jos prašymą suderinti su „MG Baltic“ jos pasirinkto kandidato į Lietuvos Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prastūmimą į šį vieną svarbiausių mūsų valstybės postų LR Seime!]. Negi nebuvo aišku, kad P. Porošenko, parduodantis šokoladą ir Rusijai, netruks sulaukti Rusijos ultimatumo? Аrba tavo verslas, Prezidente, žlunga, arba štai toks taikos variantas! Ir per kelias dienas! Prezidentas pasirinko. Kuo geresnė J. Tymošenko, kuriai tapus premjere, Rusija iškart iškėlė baudžiamąją bylą už jos „verslo“ su Rusija peripetijas? Tai baigėsi irgi kompromisu – baudžiamoji byla [Rusijoje] pasibaigė, premjerė galėjo vykti ir į Rusiją, bet pasirašė rekordinės kainos sutartį su „Gazprom“, už ką teko pasėdėti [Ukrainos] įkalinimo įstaigoje. [Vis dar neatskleistas Lietuvos „šlepečių“ Prezidento vaidmuo „Mažeikių naftos“ atidavime JAV kompanijai „Williams“, neužsiimančiai naftos verslu].

Gal dabar bent pradėsime galvoti, kodėl Krymas buvo perleistas Rusijai be šūvio, nors ten buvo per 20000 Ukrainos kariškių, taip ir nesulaukę jokio naujos oligarchinės – pomaidaniškos – valdžios įsakymo, kaip jiems elgtis. Tik pasibaigus Krymo spektakliui, [Ukrainos kariai] sulaukė naujos valdžios įsakymo pasitraukti iš Krymo, paliekant ginkluotės didžiumą atėjūnams. [Kokia demoralizuota turėjo būti po tokio „vadovavimo“ visa Ukrainos kariuomenė, kuri po TSRS iširimo buvo ketvirta didžiausia armija pasaulyje!]

Antroji pamoka - nerinkti į valdžią žmonių, kurie buvo ir gali būti tebeįtakojami užsienio valstybių ir jų spec. tarnybų. Jei kam nors, mąstančiam be emocijų, neaišku, kad Rusija negalėjo pasirinkti Ukrainoje „Gazprom“ atstovu asmens, kurio negalėtų valdyti [J. Tymošenkos], belieka tik apgailestauti dėl tokio trumparegiškumo. Maidano išdavoje valdžią Ukrainoje paėmusi buvusios „Gazprom“ atstovės J. Tymošenko vadovaujama „Tėvynės partija“, pvz. Dnepropetrovsko, t.y. J. Tymošenko tėvonijos, gubernatoriumi paskyrė oligarchą I. Kolomoiskį. Ukrainos valstybės fondo buvusi vadovė Valentina Semeniuk – Samsonenko buvo nužudyta namuose po kelių dienų, kai viešai papasakojo apie buvusios Ukrainos valdžios ir J. Tymošenko bei I. Kolomoiskio planus dėl likusio neprivatizuoto valstybės turto.



[Šiuo metu jau viešinami I. Kolomoiskio, kurio įtakon buvo perduotas Ukrainos „Naftogaz“ milijardų išplovomo iš šios Ukrainos valstybinės įmonės aferos. Lietuvos valdžia, prisdengdama tokiomis provokacijomis, kaip „Belkalij“ trąšų tranzito nutarukimas ar net tranzito į Kaliningradą nutraukimas, akivaizdžiai stumia į vėžes kitų monopolinių įmonių („Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos uosto įmonių, energetikos įmonių) privatizavimą ar išvalstybinimą kitokiomis formomis. Mes tylime. Tuo tarpu Latvijos piliečiai 2005 m. referendumu, kurį beje, inicijavo Latvijos socialdemokratai, nutarė, kad “Latvenergo” turi likti Latvijos valstybės įmone. O mes, Lietuvos piliečiai, net bijome referendumo teisės! Ir Lietuvos socdemai nepanašūs į socdemus].

Pirmąją ir antrąją šias pamokas mokantis Lietuvoje, geriausias pavyzdys – nepaaiškinamas V. Landsbergio pasirinkimas D. Grybauskaitę įstumti į Respublikos Prezidentus. Nenarpliosiu ir taip aiškios jos slepiamos ir nuolat kaitaliojamos biografijos, kurią perskaityti nenori tik tie, kurie nenori to daryti ir mąstyti. Strutis, įkišęs galvą į smėlį, taip pat mano, kad jam jau saugu. Priminsiu tik, kad kolaborantų, tarnavusių Kremliui, vadovo LKP/TSKP CK pirmojo sekretoriaus M. Burokevičiaus už TSKP CK lėšas samdomų tarnų pagal Sausio 13-osios bylos medžiagą buvo per 800. Viena jų – D. Grybauskaitė. Po LKP atsiskyrimo nuo TSKP 1989 m. gruodyje ji ne tik nepaliko TSKP gretų, bet ir po kelių dienų, pasirinkusi kitą barikadų pusę, buvo paaukštinta – tapo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos viena vadovių – moksline sekretore su 30% darbo užmokesčio priedu. Jei manote, kad tai mano pramanai – nueikite į Vilniaus apygardos teismą ir susipažinkite su jau išnagrinėta Sausio 13-osios byla. Jei ji dar nesunaikinta, tai su ja laisvai gali susipažinti bet kas. Ten ir rasite aibę duomenų, kad Vilniaus aukštoji partinė mokykla buvo perversmininkų štabas, kuriame mūsų būsima Prezidentė dirbo iki paskutinio skambučio. [2015 metais gavau Rusijos Federacijos užsienio rekalų ministerijos atsakymą į mano paklausimą, kokiose pareigose ir nuo kada iki kada 1991 metais TSRS ambasadoje JAV dirbo Dalia Grybauskaitė? Rusijos URM ir ambasadorius Lietuvoje atsakė, kad šios informacijos man nepateiks, nes tam reikia pačios Dalios Grybauskaitės sutikimo, o be to, ši informacija yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis. Aiškesnio patvirtinimo ir nereikia dėl šios dvigubo veikimo veikėjos, nes tokiu raštu patvirtinta, kad Lietuvai kruvinaisiais 1991 metais D. Grybauskaitė dirbo TSRS ambasadoje Vašingtone. Tačiau mums, Lietuvos piliečiams. Rusijos nevalia. Rusijos, kurios propagandiniai portalai regnum.ru, rubaltic.ru ir kiti 2009 m. skelbė – lietuviai, išrinkite Lietuvos Prezidentu Dalią Grybauskaitę, ir viskas Lietuvos santykiuose su Rusija bus gerai].

Todėl nesistebėkite, kai vieną dieną pradėję mąstyti be emocijų, visi suprasime, kad mus visus, Lietuvos mokesčių mokėtojus ir dujų vartotojus, Respublikos Prezidentė ir konservatorių Vyriausybė išdūrė su taip vadinama dujų terminalo kaina ir energetine nepriklausomybe. [Viešai paskelbta, kad 2022 m. lietuviškas „Independence“ iš „Novatek“, t.y. iš Rusijos, nupirko net 85% skystų dujų]. Trumpai priminsiu š.m. [2014 m.] rugsėjo 2 d. savo spaudos konferencijos Seime mintis. Už laivą, kainuojantį apie 0,6 mlrd. Lt, Lietuva įsipareigojo sumokėti 1,8 mlrd. Lt už dešimties metų jo nuomą, o dar už pusę jo kainos, pasibaigus nuomai, galėsime jį ir nupirkti. Lietuvai pasirašius sutartį su valstybine Norvegijos įmone „Statoil“, už jų dujas mokėsime brangiau nei „Gazpromui“. Prezidentės rinkimų štabo vadas R. Švedas paskelbė, kad nesvarbu, jog iš norvegų pirksime brangiau, bet turėsime alternatyvą Rusijos dujoms. Tačiau Rusijai nebereikės mažinti Lietuvai parduodamų dujų kainos, jei jas pirksime brangiau iš Norvegijos ir dar primokėsime iš vartotojų kišenės už terminalo 10 metų nuomą? „Energetinės nepriklausomybės“ bendra kaina tokiu būdu bus mažiausiai 1,5 karto didesnė, nei rusiškų dujų! Klausimas, kam dirba (Lietuvos ar Rusijos ir Norvegijos, o gal dar ir Izraelio, jei ir iš ten dujas pirksime brangiau) šios „energetinės nepriklausomybės“ kalviai, manau, yra retorinis. [Ramūno Karbauskio 2016-2020 m. vadeliotas Lietuvos Seimas šią atvirai vykdomą aferą pratęsė. Ar ir šis veikėjas įjungtas į lošėjų Lietuvos žmonių likimu „pulką“?]

Belieka tik dar įkinkyti Lietuvą į Visagino AE projektą, ir Rusija galės tęsti AE statybą Karaliaučiaus srityje. Prisiminkime ir „Gazprom“ akcininko bei pagrindinio partnerio Vakaruose E.ON Rur Gas pareiškimą mūsų Vyriausybei, kad šis Vokietijos koncernas traukiasi iš Rytų Europos rinkų. Be abejo, suderintas Vokietijos ir Rusijos valdžių bendras sprendimas. O tas, kas kontroliuos norvegų off-shore nusėdantį kainų skirtumą už dujų terminalą (1,2 mlrd. Lt), jis ir sukinės apie savo pirštą mūsų valdžią, kaip norės ir kiek kartų norės. [Ačiū Dievui, „Tėvynės Sąjungos“ vadeliojamo Seimo paskelbtame referendume mūsų tauta nepritarė atominių elektrinių statyboms Lietuvoje. Priminsiu, kad „sovietiniai“ Lietuvos geologai nederino Ignalinos AE statybos, visų pirma, dėl labai aukšto didžiulių gruntinių vandenų lygio. Šią statybą suderino TSRS Geologijos ministerijos atsiųsti pavaldiniai. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės energetikos ministras Leonas Ašmontas buvo suderinęs ES spaudimu Ministro Pirmininko A. Brazasuko vadovaujamos Vyriausybės uždarytos Ignalinos AE radioaktyvių atliekų perdavimą Rusijai. Tačiau visos Lietuvos Vyriausybės to taip ir nepadarė. Pradėjo „verslus“ su šių atliekų saugojimu konteineriuose, o Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė pradėjo projektą radioaktyvias Ignalinos AE atliekas laidoti tam netinkamuose Lietuvos gruntuose. Šiandieniniai „nepriklausomos“ Lietuvos „nepriklausomi“ geologai tai „suderino“. Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė ieško finansų šiai mūsų ekologinei savižudybei įgyvendinti.]

Todėl mūsų valdžiai, t.y. Prezidentei [D. Grybauskaitei] ir jos „kovų“ bendražygiams konservatoriams, akivaizdžiai išsigandusiems savo baudžiamosios atsakomybės po valdžios pasikeitimo ar nepriklausomo prokuroro atsiradimo, belieka vienintelis išsigelbėjimas – karas. Tik bėda – nesiseka. [Deja, Lietuvą administruojantiems jau „pasisekė“ – 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjo tai, kas vadinama karu ir leidžia Ukrainos bei Lietuvos valdžioms tapti „svarbiomis ir nepakeičiamomis“ žmonių akyse, gasdinti mus ir įžūliai atvirai apiplėšinėti, visų pirma, elektros ir dujų kainomis, o Ukrainoje – net jos žmonėms skirta labdara, ginkluote]. Todėl ir tokia isterija. Man, kaip Sąjūdžio bendražygiui, gėda prieš mūsų žmones dėl V. Landsbergio nesivaldymo – [Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metais] jo kantrybė ir gebėjimas rasti kompromisus, neretai padėdavo priimti bendrus Sąjūdžio sprendimus, kuriais pasitikėjo didžiuma Lietuvos žmonių. [Lietuvos žmonės patikėjo Sąjūdžiu, visų pirma, dėl taikaus kelio į Nepriklausomybės atkūrimą.] Rimtos bėdos artėja – gali tekti atsakyti. Nepavyks prisidengti Seimo daugumos sprendimais, kaip tai pavyko „Williams“ atveju. O dėl Visagino AE ir Tauta dar iki referendumų uždraudimo spėjo pasakyti savo NE! Baimė dėl Snoro banko švaistomų lėšų, tai dėl dujų terminalo ir kitų energetinės nepriklausomybės pretekstu iššvaistytų lėšų, suskaičiuotų jau ir Seimo komisijos, baimė dėl D. Ulbinaitės, krūtine ir tiesiogine paraiška į kalėjimą pridengusios Prezidentę [D. Grybauskaitę] nuo Rusijos „provokacijos“ paskelbti D. Grybauskaitės biografiją – visa tai lėtai, bet artėja į atomazgą. [Paskutinioji D. Grybauskaitei antrinančio V. Landsbergio provokacija – pasiųsti oficialiai Lietuvos karius kariauti į Ukrainą. Bent jau buvusi Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaitė žino, kad po tokios provokacijos Lietuvos narystė NATO mažų mažiausiai būtų suspenduota. Tačiau D. Grybauskaitė tyli ir to mums, Lietuvos „žemės kirminams“ neaiškina. Pats Lietuvos „valdovas“ iš savo Siaubiamiškio taip ir neparašytų pasakų tai pasakė – pirmyn į Ukrainą! Kiek mes tokių V. Landsbergio provokacijų sustabdėme 1990 – 1992 metais!..].

Paskutinis retorinis klausimas – kodėl Rusijos valdžia, disponuojanti visa reikiama informacija apie D. Grybauskaitę, jos nedemaskavo prieš Lietuvos Prezidento rinkimus, nežiūrint į D. Ulbinaitės „auką“? Gi mūsų Rusijai „priešiška“ Prezidentė [ir dabar ji skatina NATO ir Rusijos karą] vis bando jai paskelbti karą! Argi neakivaizdu, kad toks Prezidentės D. Grybauskaitės elgesys naudingas Rusijos valdžiai? Jei ji tikrai veiktų prieš Rusijos interesus, nedelsiant būtų demaskuota [ir V. Landsbergis – taip pat]. Tačiau, matyt, kaip ir Malaizijos avialainerio katastrofos atveju, geriau valdymo pultelį laikyti kišenėje ir ten jį spaudyti. Ištraukus valdymo pultelį ir padėjus jį ant stalo, bus tik skandalas, bet įtakojamas asmuo bus sudegintas – praras pačias įtakingiausias Lietuvoje pareigas. Kodėl D. Grybauskaitė užmiršo Sausio 13-osios galvažudžių vado M. Golovatovo neišdavimo Lietuvai Austrijoje istoriją ir toleruoja M. Golovatovo ir A. Paleckio bendrą veiklą prieš Sausio 13-osios bylą? Kodėl Sausio 13-osios byloje, D. Grybauskaitei tapus Lietuvos Prezidente, panaikinti įtarimai kolaborantams dėl to, kad jie patys nešaudė mūsų žmonių? Kodėl mūsų prokuratūra nereikalauja Vilniaus aukštosios partinės mokyklos rektoriaus ir LKP/TSKP CK sekretoriaus V. Lazutkos nei iš Baltarusijos, nei iš dukart atsisakiusios jį išduoti Vokietijos. [Paaiškėjo, kad ir TSRS vidaus kariuomenės 42-os divizijos vado generolo Aleksandro Žitnikovo, kurio spec. kuopos kariai 1990 m. balandžio 20 d. mus talžė ir žalojo spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje ir kurio neišduoda šlovingoji Ukraina, savo laiku paskelbusi D. Grybauskaitę Ukrainos metų moterimi, bet neišdavusi Lietuvai A. Žitnikovo.]

Ar mums negėda dėl mūsų pačių? Gal pirmiau pažiūrėkime veidrodyje į save, o tada mokykime demokratijos Ukrainą? [Dabar vykstantis šioks toks aukščiausio lygio korupcijos Ukrainoje uždangėlės praskleidimas – pačio amoraliausio įmonomo dalyko aisbergo viršūnėlė. Viešpats Dievas, ko gero dar nėra matęs tokios šių laikų velnio apraiškos – tavo tėvynainiai žūva fronte, Prezidente Vladimirai Zelenski, Lietuvos Seimo ką tik apdovanotas Laisvės premija, o Ukrainos valdžia pelnosi milijardais iš karo prieš Ukrainą! Ir V. Zelenskis dar drįsta būti tokios Ukrainos Prezidentu!] Priminsiu dar kartą - Baltijos kelias buvo prieš melą ir karą, Sausio 13-osios negalima lyginti su Maidanu, nes mes neatsakėme ginklu į ginklą, ir mums niekas už Sausio 13-ąją nemokėjo. [Toks buvo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kelias ir įsipareigojimas rinkėjams – taiki ir neutrali Lietuvos valstybė].

O vertindami įvykius ir priežastis, atskirkime sąvokas – valstybes ir jų piliečius nuo valdžios.