S. Tomas nuo Elbruso apie LT ​žulikus: jie meluoja, jie meluoja

Buvęs jaunuolis, Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, ekspertai.eu laidos „Aktualus skambutis“ vedėjas Audrius Nakas ir advokatas, profesorius Stanislovas Tomas.

URM savo pranešime besigirdama pasiekimais galantiškai pamiršo paminėti, ką JTŽTK pasakė apie R. Paksą ir ne tik

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas liepos 26 dieną paskelbė savo baigiamąsias išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos ketvirtojo periodinio pranešimo pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Lietuvos užsienio reikalų viceministro Nerio Germano vadovaujama vyriausybinė delegacija pristatė liepos 10–11 dienomis Ženevoje vykusioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 123-iojoje sesijoje.

Apie tai skelbiama Lietuvos užsienio reikalų komiteto pranešime „Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas įvertino Lietuvos pasiektą pažangą užtikrinant pilietines ir politines teises“.

„Žmogaus teisių komiteto baigiamosiose išvadose teigiamai įvertintos Lietuvos pastangos 2012-2018 metų laikotarpyje stiprinti žmogaus teisių apsaugą, valstybės institucijų veiklą, skirtą užtikrinti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą. Šiame kontekste pozityviai įvertinti sprendimai dėl Nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir Tautinių mažumų departamento sukūrimo.

Atskirai pažymėti Lietuvos veiksmai užtikrinant vaikų teisių apsaugą, migrantų, pabėgėlių ir nacionalinių mažumų teises ir lyčių lygybę. Taip pat įvertintos pastangos kovoje su kankinimais, smurtu artimoje aplinkoje ir diskriminacija. Lietuvai rekomenduota aktyviau kovoti su neapykantos nusikaltimais, užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir gerinti įkalinimo sąlygas, stiprinti romų ir asmenų su psichosocialine negalia teises, užtikrinti žmogaus teises kovos su terorizmu ir smurtu prieš moteris srityje, ratifikuoti Stambulo konvenciją bei kovoti su diskriminacija lyties ir seksualinės orientacijos pagrindu.  

Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas apima teisės į gyvybę, teisingą teismą, asociacijos teisės, kankinimų draudimo ir kitus klausimus. Iš Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų kylantis pranešimo rengimas ir interaktyvus dialogas su Žmogaus teisių komitetu yra labai svarbus procesas, kuris parengia gaires Lietuvai dėl tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų įgyvendinimo Lietuvoje stiprinimo.

Lietuva prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto prisijungė 1991 metų kovo 12 dieną. Pakto nuostatų įgyvendinimą valstybėse – pakto narėse stebi ir rekomendacijas joms teikia JT Žmogaus teisių komitetas. Prie jo prisijungusios valstybės privalo periodiškai teikti pranešimus Jungtinėms Tautoms apie pakto nuostatų įgyvendinimą ir dalyvauti šių pranešimų svarstyme Žmogaus teisių komitete. Lietuva penktąjį periodinį pranešimą pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą turės parengti iki 2024 metų“, - skelbiama ministerijos pranešime.

Visą informaciją, susijusią su Lietuvos ketvirtojo periodinio pranešimo pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktu, nelietuvių kalbomis galima rasti ČIA (o URM'as siūlo žiūrėti ČIA).

Šaltinis: urm.lt

Ekspertai.eu komentaras bus artimiausiu metu.

PAPILDYTA



Pranešimas spaudai apie tai, kas iš tiesų vyko JTŽTK:

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK), išnagrinėjęs advokato prof. Stanislovo Tomo skundus, paskelbė 2018 metų Baigiamąsias pastabas Nr. CCPR/C/LTU/CO/4 dėl žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Tokios išvados skelbiamos kartą per šešerius metus.

JTŽTK pareiškė susirūpinimą, kad Lietuva taip ilgai įgyvendina 2014-03-25 Konstatavimus byloje Paksas prieš Lietuvą, kad iki šiol jam atgaline data nuo 2004 m. negrąžinta teisė būti Prezidentu ir Ministru pirmininku. Ypatingai JTŽTK susirūpino 2016 m. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti R. Paksui jo teises Konstitucijos išaiškinimo būdu, kas prieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams (§ 5).

Profesorius Stanislovas Tomas prašė JTŽTK rekomenduoti atleisti iš darbo Vyriausybės atstovę Karoliną Bubnytę už tai, kad ji neigia Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto (Paktas), Konstatavimų ir Baigiamųjų pastabų privalomąjį pobūdį. Atsakant į advokato prašymą JTŽTK nurodė Lietuvai “suintensyvinti jos pastangas šviesti visuomenę, teisininkus, prokurorus ir teisėjus” (§ 6), kadangi tikroji problema yra prastas išsilavinimas.

Advokatas Stanislovas Tomas apskundė Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymą panaikinti sprendimą išsiųsti iš Lietuvos apie 30 arabų, kurie buvo kankinami Violetiniame slaptajame kalėjime. Pagal EŽTT nutarimą Abu Zubaydah ir Pakto reikalavimus, Lietuva turi išreikalauti kankintus arabus iš Guantanamo įlankos lagerio atgal į Lietuvą ir apginti jų teises. Ponia Grybauskaitė atsisako tai padaryti.

JTŽTK susirūpino dėl to, kad Karolina Bubnytė viešai svarsto kaip neįvykdyti EŽTT nutarimo byloje Abu Zubaydah. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos delegacija tikino, kad Lietuva būtinai įgyvendins šį nutarimą. Advokatas Stanislovas Tomas abejoja ar Lietuvos URM žodžiais verta taip lengvai pasitikėti.

JTŽTK nurodė Lietuvai kuo skubiau rasti kaltus lietuvius dėl Violetinio slaptojo kalėjimo steigimo ir administravimo (§§ 23 – 24). Primintina, kad kiek anksčiau advokatas Stanislovas Tomas kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorę su prašymu apkaltinti dėl slaptojo kalėjimo Valdą Adamkų ir Arvydą Pocių, kadangi Lietuvos Generalinis prokuroras faktiškai atsisako tirti. Jungtinių Tautų Priverstinių dingimų komitetas nustatė Lietuvos Generaliniam prokurorui terminą iki 2018-09-15 užbaigti tyrimą kaltinamuoju aktu.

Primintina, kad po to, kai prof. S. Tomas kreipėsi į TBT prokurorę su prašymu apkaltinti V. Adamkų, V. Adamkaus rėmėjai pradėjo grasinti jį nužudyti ir advokatas turėjo bėgti į Monako Kunigaikštystę.

Pagal advokato Stanislovo Tomo skundą dėl rašytojų R. Vanagaitės ir V. Pocevičiaus (jo vaikų) persekiojimo dėl to, kad jie atskleidžia faktus apie Lietuvos valstybės vykdytą Holokaustą, JTŽTK susirūpino ir pasmerkė Lietuvą (§ 27).

Pagal prof. S. Tomo skundą, JTŽTK paskelbė Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą prieštaraujančiu minties laisvei ir įpareigojo jį panaikinti.

JTŽTK taip pat pareiškė susirūpinimą dėl LGBTI diskriminacijos, moterų ir vaikų teisių pažeidimų.

Lietuvos pilietinei visuomenei JTŽTK posėdžiuose atstovavo profesorius, advokatas Stanislovas Tomas, kurį paskyrė Monako Kunigaikštystės žmogaus teisių gynimo asociacija EgLex.

P. S. Ekspertai.eu reikalaus, kad visi JTŽTK dokumentai skubiai būtų išversti į valstybinę lietuvių kalbą. Su Užsienio reikalų ministerijos atstovais šiandien susisiekti nepavyko.