V. Bacevičius: konservatorių programoje - neegzistuojantis dalykas

Praėjus beveik mėnesiui, ekspertai.eu sulaukė trečiojo Seimo nario atsakymo į klausimus apie atominę elektrinę.

Prašėme paaiškinti, kodėl konservatoriai balsavo už projektą, kuriuo numatoma statyti 1350 MW galingumo reaktorių, nors prieš 2008-ųjų rinkimus žadėjo „tvirtai ir be išlygų“ reikalauti, kad būtų statomi ne galingesni nei 800 MW blokai, nes didesnio galingumo blokas pririštų Lietuvą prie Rusijos energetikos sistemos, o tai prilygtų valstybės interesų išdavystei (apie tai ČIA ir ČIA, Evaldo Jurkevičiaus ir Kęstučio Masiulio atsakymai ČIA).

Skelbiame konservatoriaus Vaidoto Bacevičiaus atsakymus:

- Kokios priežastys privertė konservatorius taip drastiškai pakeisti požiūrį į optimalų galingumą ir valstybės interesų išdavystę?

- 2009 m. atlikus tarptautinį poveikio aplinkai vertinimą (PAV) buvo nustatyta, kad aplinkosauginiu požiūriu gali būti statoma atominė elektrinė, kurios suminė galia yra iki 3400 MW. Poveikio aplinkai vertinimo studiją rengė konsorciumas, kurį sudarė Suomijos kompanijos „Poyry Energy Oy“ specialistai ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai.

- Ar pasikeitė tarptautinės atominės energijos agentūros IAEA nustatyta maksimalaus galingumo sąlyga?

- Tarptautinė atominės energijos agentūra niekada nėra nustačiusi maksimalaus galingumo sąlygų.

- Kokie ekspertai tada įvertino „sistemos stabilumo sąlygas“? Kokie ekspertai konsultavo dabar? (Prašytume nurodyti ir vienų, ir kitų pavardes). Kuo dabartiniai ekspertai geresni už ankstesnius?

- 2009 metais Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai atliko studiją, kuria siekė apskaičiuoti didžiausią galimą būsimo atominio reaktoriaus galingumą įvairiais Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo scenarijais. Studijoje modeliuojama perspektyvinė situacija 2020 metais, joje detaliai aprašytos Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemos, įvertintos esamos ir planuojamos tarptautinės elektros jungtys su Rusijos, Baltarusijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybių elektros energetikos sistemomis. Studijoje teigiama: „Baltijos elektros energetikos sistemai dirbant sinchroniškai su UCTE (arba Kontinentinės Europos tinklu (KET) per 1000 MW ryšį ir sujungtai su „Nordel“ per 350 MW ryšį „Estlink“ ir 1000 MW ryšį „SwedLit“ (dabar – „NordBalt“), didžiausia vienetinė galia yra 1306-1397 MW pagal rezervavimo sąlygas ir 1600 MW pagal dinaminio stabilumo sąlygas“.

Susidūrėme su reto keistumo reiškiniu: konservatorius V. Bacevičius neigia tai, kas juodu ant balto parašyta 2008-2012 metų konservatorių rinkimų programoje.

Seimo narys drąsiai teigia: „Tarptautinė atominės energijos agentūra niekada nėra nustačiusi maksimalaus galingumo sąlygų“.

Bet programoje, su kuria jo partija kandidatavo į Seimą, teigiama visiškai atvirkščiai:

„Lietuvos elektros energetikos sistema į Europos UCTE sistemą galės būtivisavertiškai integruota tik tokiu atveju, jeigu jos atskiro reaktoriaus (gene-ravimo bloko) galingumas bus optimalus ir proporcingas palyginus nedidelei Baltijos elektros energijos perdavimo sistemai. Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatytas naujos atominės elektrinės atskiro bloko optimalus, apie 800 MW, galingumas atitinka tarptautinės atominės energijos agentūros IAEA nustatytą maksimalaus galingumo sąlygą, yra pagrįstas ekspertų atliktais Baltijos elektros perdavimo sistemos stabilumo sąlygų įvertinimais.“

Kad parašyta būtent taip, galima įsitikinti ČIA, reikia žiūrėti 119 puslapį.

Tagi, arba V. Bacevičius kažko nežino, arba konservatorių programoje parašyta nesąmonė. Pirmu atveju abejonė kyla dėl vieno Seimo nario, antru – dėl visos partijos kompetencijos spręsti atominės energetikos klausimus. Baisu pagalvoti, kad nuostatos tokiu svarbiu klausimu gali būti kurpiamos pasižiūrėjus į lubas.

Esama painiavos ir V. Bacevičiaus atsakyme į pirmąjį klausimą: nors klausta apie atskiro bloko galingumą, jis atsako apie suminį. Žodžiu – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.

Tikimės, kad ką nors aiškesnio atsakys likę 38 parlamentarai, kurie vis dar paslaptingai tyli:

A. Bilotaitė, V. Stundys, R. Žilinskas, Č. V. Stankevičius, S. Šedbaras, A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, A. Vidžiūnas, V. V. Margevičienė, P. Žeimys, N. Puteikis, I. Degutienė, A. Matulas, K. Starkevičius, A. Kubilius, P. Saudargas, L. Sabutis, E. Pupinis, J. Razma, K. Kuzminskas, E. Zingeris, A. Kazulėnas, V. M. Čigriejienė, A. Ažubalis, M. Adomėnas, V. Matuzas, D. Jankauskas, J. Urbanavičius, R. Juknevičienė, A. Anušauskas, E. Vareikis, P. Luomanas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Rutkelytė, A. Dumčius, S. Pečeliūnas, D. Bekintienė, J. Dautartas, R. J. Dagys.