Valstybės atidavimas (interviu su Zigmu Vaišvila)

Tęsiasi psichologinė drama, – Zigmo Vaišvilos, patyrusio sunkias traumas, sveikatos, – ir teismų požiūrio į šią žmogišką tragediją akistata.

Pateikiame teismai.lt duomenis apie šiais metais dar likusius Z. Vaišvilos teismų posėdžius:

1. 2016-10-24 d. c.b. Nr.2-15495-592/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme

2. 2016-10-25 d. c.b. Nr.2A-774-178/2016 Lietuvos apeliaciniame teisme

3. 2016-10-25 d. c.b. Nr.2S-895-252/2016 Panevėžio apygardos teisme

4. 2016-11-02 d. c.b. Nr.2-866-567/2016 Vilniaus apygardos teisme

5. 2016-11-02 d. c.b. Nr.2-116-779/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme

6. 2016-11-08 d. c.b. Nr.e2-32135-155/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme

7. 2016-11-09 d. c.b. Nr.2-1280-235/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme

8. 2016-11-10 d. c.b. Nr.2-866-567/2016 Vilniaus apygardos teisme

9. 2016-11-10 d. c.b. Nr.e2-16766-432/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme

10. 2016-11-10 d. c.b. Nr.e2-17121-912/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme

11. 2016-11-14 d. c.b. Nr.2-2656-656/2016 Vilniaus apygardos teisme

12. 2016-11-18 d. c.b. Nr.2-866-567/2016 Vilniaus apygardos teisme

13. 2016-11-18 d. c.b. Nr. B2-866-413/2016 Kauno apygardos teisme

14. 2016-11-25 d. c.b. Nr.2-866-567/2016 Vilniaus apygardos teisme

15. 2016-11-28 d. c.b. Nr.e2-11241-779/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme

16. 2016-12-01 d. c.b. Nr.A2-5806-577/2016 Vilniaus apygardos teisme

17. 2016-12-07 d. c.b. Nr.e2-32136-807/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme

18. 2016-12-22 d. c.b. Nr.2-553-466/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme

- Zigmai, ar išleido medikai patį į teismus? Kaip sekasi reabilitacinėje ligoninėje?

- Ir neprašiausi išleidžiamas. Pasirinkau gydymą. Reabilitacijos prasmę jau supratau. Medikai ir gydymo procedūros „iščiupinėja“ tave, ir pamatai išlendančias konkrečias patirtų traumų pasekmes, apie kurias nebuvau ir pagalvojęs. Namie būčiau „užsikonservavęs“ savo supratimo apie mediciną lygyje.

- Pakalbėkime apie supratimą – kaip teismai supranta tavo sveikatos būklę, situaciją dėl bylų skaičiaus? Atrodytų, kas gi nesuprantama – kaukolės lūžis ir smegenų sumušimas, lūžis stuburo antrojo ir pirmojo slankstelio sandūroje, visiškai sulaužyti abu riešai, aiškėja, kad reikės dar vienos chirurginės operacijos... Ko dar trūksta, kad teismai nenagrinėtų šių gausių bylų be tavęs?

- Šiandien pabandžiau plaukti baseine. Po minutės kitos labai ramaus plaukimo (tikrai ne R. Meilutytės greičiu) abu riešus nuovargis ir skausmas visiškai „išjungė“. Taip ir pajunti problemų mąstą ir jautrumą, nors po riešų operacijų jau praėjo 3,5 mėnesio. Aiškėja šio kompleksinio smūgio į galvą problemos ir stubure, ir kitur.

Ko reikia, kad teismai suprastų padėtį? Visų pirma, noro gilintis į situaciją. Civilinis procesas riboja parengiamųjų teismo posėdžių skaičių (teoriškai jų gali būti du), tačiau suteikia teisę teismui stabdyti bylos nagrinėjimą. Tai ne privalomas stabdymas, bet teismas turi teisę savo nuožiūra stabdyti bylą, o bylos dalyviai – teisę skųsti teismo nutartį dėl bylos sustabdymo.

- Bet oponentai, matyt, teismui primena formalumus. Matome, kad teismai trumpam pradėjo atidėti bylų nagrinėjimus. Žinome, kad tavo dukra stebi teismo posėdžius. Gal kas naujo nutiko?

- Spalio 21 d. turėjo būti nagrinėjamos dvi bylos Kauno ir Vilniaus apygardos teismuose. Kaune turėjo būti nagrinėjamas „iš gatvės“ į UAB „FF Lizingas“ bylą (c.b. Nr.B2-866-413/2016) atėjusio jaunuolio prašymas teismui panaikinti beveik visą mano neišmokėto darbo užmokesčio kreditorinį reikalavimą. Jaunuolis iš Nemenčinės plento pirko 717 EUR trečios eilės reikalavimą, sumokėjo už jį, o advokatams - dar daugiau, ir jam „parūpo“, kad reikėtų sumažinti ar net visai panaikinti mano ir dar keturių darbuotojų kreditorinius reikalavimus. Bankroto administratorius UAB „Admivita“ jam pateikė visus mūsų dokumentus, nors teismas dar jo net nebuvo patvirtinęs kreditoriumi. Teisėjas G. Koriaginas sustabdė šiuos mokėjimus mums. Jis „nepastebėjo“, kad byloje yra teismo nutartis, kuria man, teismo patvirtintam kreditoriui, nebuvo leista susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu UAB „Admivita“ „prigamino“ naujų kreditorių. Matyt, reikia būti jaunuoliu iš Nemenčinės plento, kad tau leistų susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais. Kol kas nežinau, kaip baigėsi teismo posėdis Kaune.

Dukra stebėjo teismo posėdį Vilniaus apygardos teismo byloje (c.b. Nr.2-46-881/2016), kurioje teismas pritaikė man didžiuosius apribojimus ir atmetė mano prašymus leisti šioje sudėtingoje mano situacijoje gauti nors kiek daugiau nei mėnesinį MMA. Teisėja V. Mikuckienė, susipažinusi su mano pakartotiniu prašymu išreikalauti iš bankroto administratoriaus antstolių videomedžiagą, kurioje fiksuota, kaip man net po teismo įpareigojimo bankroto administratorius neleido susipažinti su UAB „FF Lizingas“ dokumentais, kurių man reikia gynybai ir šioje byloje, teisėja pati nusišalino nuo bylos nagrinėjimo.

- Matyt, neatsilaikė psichologiškai.

- Įdomiausia, kad oponentų advokatas V. Barkauskas teismui pateikė raštišką atsiliepimą į šį mano prašymą, teismui spėtą atvežti tik prieš posėdį.

- Bet gi tai jau girdėjome. Dėl tavo naudojamos internetinės ar elektroninės erdvės ir kitų dalykų neteisėtos kontrolės, berods, 2013 metais Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

- Taip. Buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas G. Kryževičius persiuntė medžiagą įvertinimui Generalinei prokuratūrai, kuri po dviejų atsisakymų, kuriuos panaikino teismai, šį ikiteisminį tyrimą buvo pradėjusi. Net vienoje apklausoje liudytoju dalyvavau. Tyrėja paaiškino, kad iškvies mane dar vienai apklausai ne tik dėl stebuklų teismuose, bet ir dėl mano naudojamos elektroninės erdvės ir kitokios mano kontrolės faktų. Tačiau netikėtai prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą. Istorija kartojasi – ir tada advokatas V. Barkauskas teismui teikė raštiškus atsiliepimus į mano procesinius dokumentus, kuriuos buvau paruošęs išvakarėse ir teismui pateikęs tik teismo posėdžiuose.

- Tai taika ir ramybe nekvepia.

- Mūsų pasiūlymas taikai oponentams perduotas. Laukiame atsakymo. Advokatas V. Barkauskas samprotauja apie mano teismui pateiktus dokumentus po patirtų traumų. Taip, ruošiau juos, pirmuosius jų man diktuojant kompiuteryje surinkinėjo dukra. Ruošiau, nors tai neišpasakytai sunku, iš skausmo plyštančia galva. Kai teismui ir anstoliui reikia aiškinti, kas nutiko, jautiesi lyg kalbėtum su kurčnebyliu. Tačiau kurčnebylys nekaltas, kad jis toks. Šiuo atveju darosi koktu. Šeimai – tai ne tik stresinė situacija, bet ir didžiulė įtampa, išbandymas. Tokia oponentų taktika – palaužti mus visapusiškai.

- Sunku. Pakalbėkime apie ką nors lenviau. Ryt vėl Seimo rinkimai. Ar ir vėl balsavai paštu?

- Šį kartą nebereikėjo, nes Antakalnio apygardoje jau išrinkta Ingrida Šimonytė.

- Žodį „išrinkta“ reikėtų naudoti kabutėse, nes po Snoro banko lėšų pasisavinimo valstybės vardu ir per administratorių veiklą, neįmanoma patikėti, kad rinkėjai „vieningai“ į Seimą išrinktų vieną pagrindinių šios aferos vykdytojų. Ir patys Seimo rinkimai turėtų būti nepripažinti, nes paaiškėjo, kad balsus skaičiuoja ne VRK, o neaiškus švediškos kilmės UAB-as, apie kurį nieko nežino VRK pirmininkas, o prie šio „skaičiuotojo“ duomenų prisijungti gali, kas tik netingi.

- Seimo rinkimų pripažinimui neteisėtais šiemet faktų ir pagrindų yra tiek daug, kad to neįmanoma nepastebėti. Vis laukiu drąsių vyrų, kurie piktinosi Lietuvos užvaldymo sistema, konkrečių veiksmų. Visų pirma, rinkimų dalyviai turi neginčijamą teisę skųsti VRK sprendimus dėl rinkimų rezultatų patvirtinimo. Kviečiu ir VRK, ir jos pirmininką Z. Vaigauską priimti sąžiningą ir principingą VRK sprendimą dėl šių Seimo rinkimų rezultatų. Z. Vaigauskas ne tik garbingai baigtų savo kadenciją, bet ir patektų į garbingą Lietuvos istoriją.

- Lietuvos valstybė savo funkcijas atiduoda ne tik Briuseliui, bet ir antstoliams, notarams, o prieš šiuos Seimo rinkimus atidavė dar ir pagrindinę funkciją - tautos, kaip šios žemės suvereno, valios skaičiavimą, t.y. labai svarbios valstybės institucijos VRK esmines funkcijas bei neteisėtą šios valios galimą keitimą ar net klastojimą atidavė velniažin kam!..

- Velnias gal ir nežino, kam atidavė, bet kai kas žino. Dabar jau matosi, kad šiems, labai svarbiems, Seimo rinkimams, tie, kas iš tikrųjų sprendžia, ruošėsi visapusiškai ir iš anksto. Gal ir VRK pirmininkas nežino to, ko nereikia žinoti. Bet jis savo veikimu ar neveikimu palaimino šių valstybės valdymo svarbių instrumentų atidavimą į privačias nežinia kieno rankas. Iki šiol tai darė Seimo kompiuterinė sistema, t.y. valstybė.

Paaiškėjo tokios problemos, o VRK nesiima jokių žingsnių, kad užkirsti kelią atvirai vykdomam valstybės išdavimui. Net nepraneša apie tai teisėsaugai, kuri jau turėjo į tai sureaguoti ir pagal viešai paskelbtą informaciją. Ne tik Šilutės rajone.

Priminsiu apie VRK pranešimus prokuratūrai po Žemės referendumo dėl taip vadinamo parašų klastojimo.

Įtartinai ir neramiai tylu. Taip dar nebuvo po rinkimų.

Tie, kas tai darė, supranta, kad susimovė. Tie, kas tariamai išrinkti, dėl šio klausimo tyli ir viešai kalba tik įvairius niekniekius. Mokytojus atleidinės, STT korupcijos žemėlapį sudarinės... Gal ir viešai skelbs, kas ir kur korumpuotas? Ar padarys valstybės paslaptimi? Nenustebsiu, kad dabar gali būti skubama VRK funkcijas perėmusį „švedišką kompiuterį“ padaryti valstybės paslaptimi. Klausimas net toks – kuri valstybė nori tai nuslėpti?

Jei Švedija, kurią dėl per didelės įtakos Lietuvai dar 2008 m. Lietuvos Seimas paskelbė strateginiu pavojumi mūsų valstybei, tai dar neaišku, kuri valstybė iš tikro mus valdo. Per Švediją mus valdo ne tik skandinaviški bankai, per švediškus uab-us perkame ir rusišką elektros energiją.

Nenustebsiu, jei ir Lietuvos Prezidentė netruks pasakyti, kad su Rusija reikia bendrauti. Jau puse lūpų tai ir padarė.

- Valstybę ne tik parduodame, bet ir atiduodame. Bet, kas bus su tavo teismų bylomis ir tavo sveikata, Zigmai?

- Sveikatos klausimus patikėjau medikams, ir dėl to nesigailiu. Esu labai dėkingas jiems.

Kalbant valstybės funkcijų atidavimą, priminsiu Maximos parduotuvės stogo įgriuvimą Rygoje, po kurio iškart 2013 m. gruodžio 27 d. atsistatydino Latvijos Ministras Pirmininkas Valdis Dombrovskis. Ar žinote, kodėl jis atsistatydino?

- Gal dėl kokių nors sąsajų su Maxima?

- Ne. Atsistatydino dėl to, kad ankstesnės kadencijos Latvijos Saimoje jis ir jo vadovaujamos partijos frakcija balsavo už valstybės funkcijos – statybos priežiūros – atidavimą privačioms įmonėms.

2014 m. lapkrityje V. Dombrovskis paskirtas Europos Komisijos vienu viceprimininkų.

- O kas bus su tavo bylomis teismuose? Teismai dar kol kas neatiduoti į privačias rankas.

- Bet jau ruošiamasi į privačias rankas perduoti, pvz. kalėjimus. Prasidės kaip Anglijoje klausimai, ar reikia teismams vykdyti „planą“, kiek asmenų pasiųsti į kalėjimus, nes nuo kalinių skaičiaus priklauso privačių kalėjimų finansavimas. Tokiu principu Lietuvoje finansuojamos gydymo ir švietimo įstaigos – valstybė skiria lėšas pagal „klientų“ (pacientų, moksleivių, studentų) ir jiems suteiktų paslaugų skaičių.

- Pernai kažkurioje spaudos konferencijoje Seime minėjai, kad pagal Pasaulio banko Lietuvos pažangos vertinimą viena trijų pagrindinių problemų, trukdančių Lietuvos pažangai, yra blogos bankroto procedūros. Ar pajutai tai UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje?

- Nesikartosiu dėl dirbtinio šios bankroto bylos suorganizavimo. To niekas nenori tirti. Tačiau jei kalbame apie valstybės funkcijų atidavimą į privačias rankas, tai bankroto administratorių veikla Lietuvoje yra dar vienas toks pavyzdys. Įmonės bankroto administratorius turi ginti viešajį interesą – užtikrinti teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Tačiau ne tik UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos eiga parodo, kad šia valstybės veikla bankroto administratorius (tiek fizinis asmuo, tiek pelno siekianti UAB) gali tai paversti savo privačių (ir ne tik savo, o dar ir užsakovų) interesų tenkinimo instrumentu.

UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos pavyzdys pamokantis dar ir tuo, kad šio bankroto įsiteisėjimo ir pirmąją bankroto administratoriaus veiklos dieną (2013-11-13 d.) bankroto administratorius UAB „Admivita“ pasirašė dvi sutartis su tokia UAB „Finvita“, kuriai be teismo žinios perdavė esmines bankroto administratoriaus veiklos funkcijas – UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos ir korespondencijos tvarkymą. Jei bankroto administratorius deklaruoja savo visapusišką pasiruošimą šiam dalykui, tai turi mokėti ir tvarkyti buhalterinę bankrutuojančios įmonės apskaitą. UAB „Admivita“ teisme prisipažino, kad neturi darbuotojų buhalterinės apskaitos tvarkymui, o UAB „Finvita“, veikianti toje pačioje buveinėje kaip ir UAB „Admivita“, net neturi leidimo administruoti įmonės bankrotą. O teisėjui G. Koriaginui šių aplinkybių vertinimas „nesusijęs su bankroto administratoriaus veikla“.

- Belieka pačiam ir tavo šeimai palinkėti sveikatos ir stiprybės. Bet paskutinis klausimas. Už ką ryt balsuoti?

- Matant, kad į valdžią ateinantieji nekalba apie esminius valstybės egzistencinius klausimus ir tikrąsias Lietuvos žmonių nuskurdinimo ir išvarynmo iš Lietuvos priežastis, o drauge su rinkimų reklama matant gausėjančių į Lietuvą perkeliamų imigrantų, pavadinkime, socialinę reklamą, belieka rinkėjams prisiminti mūsų neseną patirtį. Jei mūsų lūkesčiai yra, kad Seimo priimami įstatymai bent kiek atitiktų rinkėjų lūkesčius, būtų šaunu, kad jokia partija negautų balsų daugumos. Konstitucinė dauguma mūsų išbalansuotoje valstybėje, nepriklausomai nuo to, kas valdžioje (prisiminkime 1992 m. ir 1996 m. Seimo rinkimų rezultatus), į Seimą išrinktiems leisdavo pasijusti visažiniais teisuoliais. Pasekmes žinome.

- Dėkojame už šį trumpą pokalbį. Dar kartą, Zigmai, linkime sveikatos.