Vasario 15-ąją bus minima Afganistano karo pabaigos 25 metų sukaktis

Vasario 15-ąją sukaks 25 metai, kai baigėsi daugiau kaip 9 metus trukęs Tarybų Sąjungos–Afganistano karas. Ta proga šalyje bus surengta nemažai įvairių renginių.

Paskutinis Tarybų Sąjungos (TSRS) karys Afganistaną paliko 1989 m. vasario 15 d. 10 val. 30 min. Taip buvo baigtas TSRS kariuomenės išvedimas. Karas prasidėjo 1979 m. gruodžio 24 d. ir truko 9 metus 1 mėnesį ir 22 dienas.

„Minint 25-ąsias armijos išvedimo iš Afganistano metines, visus Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjungos narius, kitų miestų afganistaniečius bei kitus neabejingus asmenis kviečiame rinktis vasario 15 d. 11 val. prie paminklo žuvusiesiems Afganistano kare, Žygio–Žukausko g. sankirtoje, padėti vainiką ir uždegti atminimo žvakutes. Renginyje taip pat žadėjo dalyvauti Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano karo atašė, Karo Afganistane invalidų Lietuvos labdaros fondo nariai, kiti svečiai. Po renginio norintys galės pabendrauti mūsų būstinėje Aguonų g. 5 prie arbatos puodelio. Papildoma informacija („dėl arbatos“) bus vietoje arba telefonu. Atsakingas – Sergej Ivanov (tel. 8 688 42923)“, – pranešė Afganistano karo dalyvių organizacijos ir Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjungos tinklalapis afganai.lt.

Lietuvoje egzistuoja ir dar viena organizacija, vienijanti buvusius „afganus“, – Respublikinė Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacija.

Pasak Afganistano karo veterano Audriaus Kuodžio, „prieš 25 metus Afganistano žemę paliko paskutinis TSRS okupacinės armijos karys. Tarp jų buvome ir mes, lietuviai, dalyvavę beprasmiame „internacionalinės pareigos“ kare, kuriame palikome 100 gyvybių. Vėliau griuvo Sovietų Sąjunga, atsikūrė Lietuvos Respublika, mes kiekvienas savaip ir griuvom, ir kilom, neišlaikę naštos daug mūsų išėjo. Atsikūręs Lietuvos valstybingumas pasmerkė sovietų okupaciją, įvertino jos padarytas žalas. Mus, „sovietinius“ karius, 2005 m. Lietuvos Respublikos Seimas pataisomis pripažino asmenimis , „nukentėjusiais nuo 1939–1990 metų okupacijos“. Pagal tokią logiką, nukentėjome nuo okupacijos, nes buvome okupantais. Oficialioji valdžia niekaip nesiryžta mūsų pripažinti karo veteranais, nors karą Afganistane pripažino. Gal todėl, kad lietuviai 2002 m. vėl grįžo okupantais į Afganistaną, dabar kaip „taikdariai“, tik su NATO pajėgomis. „Taikos palaikymo misija“ irgi baigėsi, liko dar „Aitvaro“ kariai, logistai, pilotai. Mes, „sovietinės Afganistano okupacijos“ kariai, baigiam išnykt neįvardintais veteranais, bet kuo taps jie? Nuo kokios okupacijos nukentėjusiais gal bus pripažinti „taikos palaikymo misionieriai Afganistane“? Gal jie kada nors taps tikrais karo veteranais? Laukiame tęsinio...“

Apie Lietuvos „afganus“ parašytos kelios knygos: Afganistano karo veterano Zigmo Stankaus grožinės publicistikos knygos „Kaip tampama albinosais“ ir „Miražas“, Mindaugo Peleckio sudaryta prisiminimų ir analizės knyga „Lietuva Afganistano kare“, Mindaugo Milinio dviejų dalių prisiminimų knyga „Afganistano kariai“, Mido Urbonavičiaus ir Audriaus Bitino „Afganistano mazgas“ ir kt.