Vilniuje pagerbiamas paskutinis okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinęs Lietuvos partizanas – Antanas Kraujelis-Siaubūnas

Spalio 25–26 d. Vilniuje atsisveikinama su paskutiniuoju okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinusiu Lietuvos partizanu, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriumi, kariu savanoriu, dim. vyr. ltn. Antanu Kraujeliu-Siaubūnu. Penktadienį, spalio 25 d., atiduoti pagarbą A. Kraujeliui-Siaubūnui kviečiame į Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo kriptą. Šeštadienį, spalio 26 d. po atsisveikinimo ir šv. mišių Šv. Ignoto bažnyčioje velionio palaikai amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.

Po daugelį dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų š. m. birželio mėnesį Vilniuje, Našlaičių kapinėse, buvo aptikti A. Kraujelio-Siaubūno palaikai, kurių tapatybę patvirtino ir genetiniai duomenys.

„Antaną Kraujelį galima laikyti pavyzdžiu žmogaus, kuris ir žlugus pasipriešinimui, nepasidavė ir dar beveik du dešimtmečius veikdamas pogrindyje drąsiai kovojo su Lietuvą okupavusia valdžia“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Velionio artimųjų pageidavimu prašytume partizano atminimą pagerbti baltos gėlės žiedu.

A. Kraujelis-Siaubūnas gimė 1928 m. spalio 25 d. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime. 1946–1947 m. buvo partizanų ryšininkas, 1948 m. rudenį tapo Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrio kovotoju. 1950 m. rudenį A. Kraujelis-Siaubūnas perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje, ir buvo paskirtas Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.

Okupacinės valdžios institucijos ilgus metus, net ir silpstant ginkluotam partizanų pasipriešinimui, itin nuožmiai persekiojo A. Kraujelį. Nesibaigiantys tardymai ir persekiojimai lydėjo visus partizano šeimos narius. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1965 m. kovo 17 d. KGB ir ginkluoti kareiviai apsupo sodybą Utenos rajone, Papiškių kaime, kur Siaubūnas turėjo įsirengęs slėptuvę. Nepaklusęs sovietų saugumiečių raginimams, A. Kraujelis-Siaubūnas gyvas nepasidavė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas 1998 m. gegužės 19 d. dekretu Nr. 72 apdovanojo A. Kraujelį-Siaubūną Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Partizano sesuo Janina Šyvokienė yra sakiusi: „Antanas Kraujelis-Siaubūnas žuvo eidamas trisdešimt septintuosius metus. Septyniolika metų saugumo darbuotojai jį gaudė, sekė, bet Antanas nepasidavė ir neišdavė Lietuvos. Dvidešimties metų išėjęs į mišką, kovai jis paaukojo savo jaunystę, atidavė visą savo gyvenimą ir nugalėjo, nes saugumiečiai nesugebėjo jo suimti ir nužudyti, nors jie akiplėšiškai melavo, kad Antaną Kraujelį nukovė.“

Laidotuvių ceremonijos programa:

Spalio 25 d., penktadienis

13.00 val. – velionio palaikų išvežimas iš Vilniaus universiteto į Šv. Ignoto bažnyčią (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius).

13.30 val. – velionio palaikų atvežimas į Šv. Ignoto bažnyčios vidinį kiemą.

14.00–20.00 val. – visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo kriptoje.

Spalio 26 d., šeštadienis

10.00–12.00 val. – visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje.

11.00–12.00 val. – Garbės sargyboje prie karsto stovi Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

12.00 val. – šv. mišios Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje. Mišias aukoja Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius J. E. arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

13.00 val. – karsto išnešimas iš Šv. Ignoto bažnyčios.

13.30 val. – laidotuvės Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.

Biografija – partizanas, karys savanoris Antanas Kraujelis-Siaubūnas (1928–1965)

Antanas Kraujelis-Siaubūnas – paskutinis kovojęs partizanas. Ilgiausiai – 17 metų – sovietų okupacijai priešinęsis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis.

Gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos apskrities Molėtų valsčiaus Kaniūkų kaime ūkininkų šeimoje. Iš gausios dešimties vaikų šeimos užaugo Antanas ir šešios jo seserys.

1946 m. A. Kraujelis baigė Alantos progimnaziją, 1947 m. dirbo Kaniūkų kaimo klubo-skaityklos vedėju.

1946–1948 m. veikė kaip partizanų ryšininkas. Sulaukęs 20-ies A. Kraujelis įstojo į partizanų gretas. Nuo 1948 m. rudens priklausė Mykolo Urbono-Liepos būriui, nuo 1950 m. liepos mėn. – Henriko Ruškulio-Liūto vadovaujamiems koviniams daliniams. Kaip Rytų Aukštaitijos atstovas buvo siunčiamas į pasitarimą su Dzūkijos partizanais.

1951 m. A. Kraujelis tapo Vytauto apygardos Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Ši pareigybė, be kitų funkcijų, įpareigojo rinkti žinias apie SSRS okupacinio režimo kolaborantus: NKVD-MGB informatorius, sovietinius pareigūnus ir aktyvistus, kitus prieš partizanus, jų rėmėjus ir gyventojus priešiškas veikas vykdžiusius asmenis. Vėliau paskirtas Žėručio rajono štabo viršininku.

1951 m. sovietų valdžia atkeršijo ištremdama visą Kraujelių šeimą į Sibirą – 15 metų tremties Irkutsko ir Novosibirsko srityse, Krasnojarsko krašte.

1952 m. A. Kraujelio-Siaubūno būrys buvo sunaikintas. KGB ėmėsi asmeninės A. Kraujelio-Siaubūno paieškos: dešimtys stribų ir agentų rengė pasalas, buvo verbuojami jo ryšininkai, giminės, tardomi net tremtyje esantys šeimos nariai.

A. Kraujelis ne kartą dalyvavo ginkluotuose susirėmimuose su sovietinio okupacinio režimo karinėmis struktūromis. 1953 m. jį sunkiai sužeidė KGB pareigūnų užverbuotas jaunystės bičiulis.

Nuo 1954 m. A. Kraujelis-Siaubūnas pakeitė veiklos taktiką – sovietų aktyvistams rašė įspėjamojo turinio laiškus, reikalaudamas neskriausti ūkininkų nepakeliamomis prievolėmis.

Žmonių pasakojimai apie A. Kraujelį-Siaubūną virto legendomis. Buvo kalbama, kad Siaubūnas, persirengęs Raudonosios armijos karininko uniforma, priversdavo stribus atiduoti jam pagarbą; KGB-istai tikėjo, kad Siaubūnas turi akvalangą ir slapstosi ežere po vandeniu.

Dešimtmetį nesugaunamo A. Kraujelio-Siaubūno paieškomis susirūpino Maskva.

1965 m. kovo 17-osios rytą KGB pareigūnams ir kariuomenei pavyko apsupti sodybą, kur slapstėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Susišaudymo metu sužeistas, negalėdamas prasiveržti, A. Kraujelis-Siaubūnas pasirinko įprastą partizanams išeitį – ne pasidavė, o nusišovė.

1997 m. gruodžio 22 d. A. Kraujeliui (po mirties) pripažintas kario savanorio statusas. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu Nr. 72 už pasiaukojimą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 10 d. įsakymu jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 2010 m. kovo 18 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-272 jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija

Šaltinis: KAM