Nors Lietuvos valdžia nevykdo įsipareigojimo skirti 2 proc. BVP krašto gynybai, tačiau sau išsikėlė naują uždavinį – skirti 2.5. proc BVP.
Tokį susitarimą rugsėjo 10 d. pasirašė Lietuvos Seime atstovaujančios partijos. Susitarimas vadinasi „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“.
„Susitarimo pasirašymas yra svarbus politinio sutarimo gynybos ir saugumo klausimais įrodymas, užtikrinsiantis tolimesnį krašto apsaugos stiprinimą ir kariuomenės modernizavimą“, - pasakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pranešama, kad susitarimu įsipareigojama nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiais metais.
„Pripažįstant tarnybos kariuomenėje pridėtinę vertę visuomenės atsparumo ir gynybos potencialo stiprinimui ir įvertinus bendrą Lietuvos kariuomenės komplektavimo, modernizacijos, infrastruktūros plėtros galimybių ir poreikių situaciją, sutariama, kad 2022 m. bus sprendžiama dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę“, - skelbiama pranešime visuomenei.
Informuojama, kad ypatingas dėmesys susitarime skiriamas hibridinių grėsmių užkardymui: įvertinant nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kylančias grėsmes ir rizikos veiksnius susitarime numatoma parengti valstybės apsaugos nuo hibridinių Rusijos grėsmių strategiją.
Šaltinis: kam.lt