V. Landsbergio vykdoma politika – tai patologinis kerštas lietuvių Tautai už tai, kad jis taip ir netapo Lietuvos Prezidentu

Kaip žinia, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė atsistatydinti pastaruoju metu su „auksinių šaukštų“ skandalu siejamam krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, viešai pareiškusi, kad ministras meluoja žmonėms, sakydamas, jog dėl neįprasto virtuvės įrankių pirkimo kreipėsi į prokurorus. Esą buvo kreiptasi visai ne dėl išpūstos kainos, todėl dar kartą paragino ministrą pasitraukti, atseit, toks krašto apsaugos ministras kompromituoja valstybę ir dirbti toliau tiesiog negali. Pradžioje J. Olekas teigė, kad Prezidentės raginimo pasitraukti negirdėjęs, o išgirdęs – apsvarstytų.

Rugsėjo 6 d. Seimo valdyboje nuskambėjusį reikalavimą patraukti krašto apsaugos ministrą iš posto šalies vadovė pakartojo ir vėliau, žurnalistų paklausta, kodėl J.Olekas turėtų trauktis: „Tokia situacija kompromituoja ir mūsų politines pastangas apsaugoti valstybę, skirti didesnį finansavimą, kompromituoja mūsų sprendimus žmonių akyse, todėl politinę atsakomybę turi prisiimti ministras, kad nekompromituotų ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir valstybės, ir Socialdemokratų partijos. Kreipiuosi tiek į ministrą, tiek į socialdemokratų vadovybę: prisiimti politinę atsakomybę – vadinasi, nustoti daryti gėdą valstybei ir krašto apsaugos sistemai. Tai reiškia, kad toks ministras negali dirbti ir dar išėjęs meluoti ir aiškinti, jog kreipėsi į prokuratūrą“, - dar kartą iš peties kirto Prezidentė.

Vis tiktai socdemų deleguotas ministras J.Olekas, pripažinęs, kad D.Grybauskaitės žodžiai jį žeidžia, trauktis iš pareigų neketina. Juolab, kad to nereikalauja ir partijos kolega, premjeras Algirdas Butkevičius, paraginęs Prezidentę baigti politikuoti.

„Prezidentės vykdoma politika ne pirmą kartą prieštarauja jos pačios  garsiai išsakomiems moraliniams reikalavimams. Reikalaudama Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atsakomybės dėl jo paties sukontroliuoto ir teisėsaugai perduoto pernelyg brangaus viešojo pirkimo, Prezidentė šioje istorijoje nemato savo atsakomybės dėl visiškai neatsakingo prokurorų darbo. Dvejus metus vilkinusi ir nutraukusi tyrimą prokuratūra Prezidentei įtiko leisdama paviešinti medžiagą kaip viešą kaltinimą. Kodėl įtarimai nebuvo pateikti teisėtu keliu?..”, -- teigiama socialdemokratų partijos tarybos išplatintame pareiškime.

Tuo tarpu mūsų „šauniosios“ teisėsaugos faktiškai neliečiama konservatorių (TS-LKD) partija, tampriai susijusi su skandalingai išgarsėjusia firma „Nota bene“, kurios paslaugų po „auksinių šaukštų“ pirkimo kratosi Krašto apsaugos ministerija, ir toliau nerimsta. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis socialiniuose tinkluose piktinasi: „Žiūrėkite, gerbiamieji, nors gyvenimo skuba tikrai beprotiška, bet Olekas vis dar ministras ir jo atsakomybė už auksinius šaukštus niekur nedingo. Prezidentė vakar tarė savo žodį, ne tik kaip Prezidentė, bet ir kaip vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė. Iš to kyla daug pasekmių, kurių viena – kad Prezidentė Oleku nepasitiki ir nemano, kad jis gali ginti valstybę, jei kiltų tokia būtinybė“, – pranešė G. Landsbergis, pridurdamas, jog „nešvarius Oleko darbelius dangstantis Butkevičius už juos taip pat atsakingas“. „Tiesą sakant, ne tik už Oleko darbelius, bet ir už Milių, Baltraitienę, Trečioką bei visą šešėlinį šleifą, lydintį šią koaliciją“, – teigia žymiausias Lietuvos anūkas, iš savo senelio „Dėdulės“ V.Landsbergio „paveldėjimo keliu“ perėmęs konservatorių partijos vairą.

Negi jaunasis politikas G.Landsbergis „užmiršo“ -- kuo susiję „auksiniai šaukštai“, dėl kurių pirkimo KAM vadovo karjera pakibo ant plauko, jo žmona Austėja Landsbergienė, Lina Jazgevičienė, Andrius Jazgevičius ir bendrovė „Nota bene“, organizavusi šių „auksinių“ virtuvės įrankių pirkimą Lietuvos kariuomenei? L.Jazgevičienė yra A.Landsbergienės įsteigtos Karalienės Mortos mokyklos direktorė, o jos vyras A. Jazgevičius yra UAB „Nota Bene“ bendrovės, registruotos adresu Vilkpėdės g. 22, Vilnius, direktorius.

Konservatorės Rasos Juknevičienės emocingas pasisakymas rugsėjo 10 dieną, Seimo plenarinio posėdžio metu, apie su firma „Nota bene“ susijusį skandalą tuoj pat susilaukė premjero A. Butkevičiaus bei valdančiosios koalicijos atstovų Petro Gražulio ir Artūro Skardžiaus griežto atkirčio.

Teisingumo dėlei vertėtų priminti, jog konservatorių pučiamas „auksinių šaukštų“ skandalas tėra smulkmena, palyginus kokį biznelį su valstybės pagalba prasuko G. Landsbergio šeima, kurios nešvaraus verslo sandėrius nagrinėjo Seimo Antikorupcijos komisija!.. Ir nors konservatoriai jau seniai murkdosi korupcijos mėšle, tačiau nesiliauja moralizuoti kitų, prieš rinkimus begėdiškai žadėdami bet ką, kad tik būtų išrinkti į Seimą. „Didės atlyginimai ir pensijos, išvykusieji sugrįš, eksportas augs, suklestės regionai, Lietuva eis sėkmingų valstybių keliu, nebenyks kaimai ir miesteliai, kiekvienas norintis gaus gerą išsilavinimą, bus sukurta galimybė dirbti ir užsidirbti visoje Lietuvoje, bus užtikrintas ekonomikos augimas, bus sukurta europietiška gerovė“ — spalvotus burbulus rinkėjams kasdien pučia daugiau negu du dešimtmečius Lietuvą „gelbėjanti“ konservatorių partija.

Regis, šį kartą „auksinių šaukštų“ skandalu pavadintas pernelyg brangių virtuvės įrankių pardavimas Lietuvos kariuomenei atsisuko prieš prokuratūrą ir prezidentūrą, kurie ir kaltino Krašto apsaugos ministeriją bei jai vadovaujantį ministrą J. Oleką. Prezidentūros spaudimas atsistatydinti socialdemokratų deleguotam ministrui ne tik nepagrįstas, bet rodo ir Prezidentės neatliktas pareigas – pro pirštus žiūrima į prokurorų aplaidumą, prieš rinkimus viešumoje manipuliuojama jų pateikta medžiaga. Teismuose aiškėja, jog būtent prokurorai prieš porą metų neatliko savo darbo – nepakankamai ištyrė Krašto apsaugos ministerijos apskųstus įrankių pirkimus.

Kaip vertina priešrinkiminiu laikotarpiu Lietuvoje kilusį „auksinių šaukštų“ skandalą Europos Parlamento narys, „tvarkiečių“ lyderis, Prezidentas Rolandas PAKSAS – apie tai skaitykite išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“.

- Pastaruoju metu plačiai nuskambėjęs virtuvės reikmenų, „auksinių šaukštų ir šakučių“ skandalas – kas gi tai yra iš tikrųjų? Kažkieno išprovokuotas priešrinkiminis šou ar rimta problema, kompromituojanti Lietuvos kariuomenę ir Krašto apsaugos ministeriją? Regis, bet kuriuo atveju, tai puiki proga pasireikšti „neklystantiems“, „dorybingiesiems“ konservatoriams? Jūsų nuomone, kam visa tai naudinga?

- Kiek aprimus skandalui dėl „Judex“ koldūnų, dabar linksniuojami „auksiniai“ šaukštai, samčiai, šakutės, peiliai, pjaustimo lentelės... Aptariant šią problemą, manau, nesunku rasti apibendrinančius žodžius: garuojanti priešrinkiminė putra.

Neseniai mes kalbėjome apie tai, jog mūsų šalyje kur kas išsamiau nušviečiami Amerikos prezidento, o ne būsimi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Žmonėms yra tiesiog brukama tendencinga nuomonė apie Donaldą Trampą ar Hilari Klinton. Įdomiausia tai, ką mes kalbėjome praeitame interviu „Laisvam laikraščiui“, pasirodo, yra skaitoma bei atkartojama portalo delfi.lt vos ne vedamajame straipsnyje.

Aptariant šią išties kritišką situaciją mūsų valstybėje, manau, vertėtų prisiminti gerai žinomą prancūzų posakį: „Norėdamas rasti atsakymą, ieškok moters!..“. Tiesą sakant, man šiek tiek apmaudu už Lietuvos politikus ir už tuos žmones, kurie dabar nuo ryto iki vakaro viešai reiškia savo nuomonę. Tiesiog apmaudu ir absurdiška, kai tendencinga, niekuo nepagrįsta nuomonė be jokios atvangos brukama visuomenei.

Aiškiai persistengta dvejus metus varant karinę propagandą bei gąsdinant Lietuvos žmonės, kad tuoj mes būsime užpulti ir prasidės karas. O dabar atsirado skandalas dėl peilių ir šakučių, įsigytų už 4 tūkst. eurų. Atrodo, tik apie tai ir tekalbama. Reikalaujama krašto apsaugos ministro atsistatydinimo, Lietuvos kariuomenės vadas kaip mažas vaikas kviečiamas „ant kilimo“... Ar kam nors dar nėra aišku, jog tai pasiruošimas būsimiems Seimo rinkimams? Bet negi mūsų politikai tokie kvaili ir mano, jog paprasti žmonės to nesupranta?..

Pastaruoju metu daug kam pabodusi Lietuvoje karo propaganda buvo paįvairinta kalbomis apie JAV prezidento rinkimus ir apie tai, kad paprasti amerikiečiai klysta, jeigu palaiko respublikonų kandidatą Trampą ir jų nuomonė skiriasi nuo globalistų arba liberalkomunistų, kurie valdo arba įsivaizduoja valdantys pasaulį. Lygiai taip pat „klydo“ 17 milijonų britų, referendume prabalsavusių už „Brexit“...

O ką mes matome ir girdime Lietuvoje dabar? Kaip jau sakiau, neseniai buvo daug kalbama apie „Judex“ koldūnus, mat STT staiga labai parūpo Lietuvos maisto pramonės įmonės, kurios eksportuoja didelę dalį savo produkcijos. Belieka tik gūžčioti pečiais, visa tai matant priešrinkiminiu laikotarpiu. Ir net jei kažkuri maisto pramonės įmonė padarė prasižengimą, tokiu atveju paprastai surašomas pažeidimų protokolas, atsakingos institucijos skiria baudas bei išsiaiškinami tikrieji kaltininkai. O dabar net ir menkiausias pažeidimas dirbtinai išpučiamas vos ne iki valstybės nacionalinio saugumo lygmens!.. Tokiu būdu bandoma sukompromituoti pavienius Seimo narius, naikinamos mūsų įmonės, eksportuojančios savo produkciją. Pasiunčiamas negatyvus signalas užsienio šalims, perkančioms Lietuvoje pagamintą produkciją.

Visa tai stebint nejučiomis pradedi galvoti: o kam iš tikrųjų tai yra naudinga? Argi ne tiems, kurie nori, kad Lietuva neeksportuotų savo gaminių ir neturėtų iš eksporto gaunamų pajamų?.. Juk ne tik Vyriausybė, bet ir Lietuvos verslininkai savo pagamintai produkcijai realizuoti ieško naujų rinkų visame pasaulyje, Kinijoje, Amerikoje, Brazilijoje. Tai kodėl gi dabar paleidžiamas negatyvus signalas nepirkti lietuviškų prekių?!..

Neseniai sukeltas didžiausias skandalas, siekiant sukompromituoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių ir Lietuvos žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę. Pasirodo, ministrė labai „nusikalto“, kadangi iš asmeninių lėšų sumokėjo 202 eurus už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus suorganizuotą neformalią vakarienę prieš medžioklę Panevėžio rajone, kurioje dalyvavo ir jos kolega - Latvijos žemės ūkio ministras Janis Dūklavas bei verslininkai.

O juk panašūs susitikimai dažnai vyksta visame pasaulyje: vieni politikai atvyksta pas kitus neformaliam pabendravimui, rengiami draugiški susitikimai, kažkas lipa į kalnus, kažkas žvejoja ar medžioja. Tiktai pas mus išpučiamas didžiausias skandalas. Kodėl? Ar kas nors buvo pavogta iš mūsų valstybės? Kokie padaryti nuostoliai?.. Nusiritama netgi iki tokio lygio, kai klausiama, kas sumokėjo už vakarienę, o ministrė lyg mažas vaikas ima teisintis ir aiškinti, kad mes ten „susimetėme“, tai mums nieko nekainavo arba mes atsivežėme savo produktus.

Betgi tai visiškas absurdas, apie ką mes šnekame?!.. O kas sumoka tada, kai Prezidentė pasikviečia į prezidentūrą būrį svečių? Arba kas sumoka už vaišes Vyriausybėje, Seime arba kokios nors ministerijos prezentaciniame renginyje, kai pakviečiami užsieniečiai ar šiaip garbingi žmonės, įvairių sričių specialistai?.. Tai nejau kiekvienas su savo sumuštiniais ir gėrimais atvyksta į tokius renginius?.. O gal kviečiančiosios pusės, tarkim, premjero žmona turėtų nieko nevalgyti ir negerti?..

Aš čia matau tos pačios rankos lygiai tokį patį braižą, koks buvo naudojamas prasidėjus apkaltai prieš Respublikos Prezidentą. 2004 metų pradžioje aš važinėdavau vos ne kiekvieną dieną ir susitikinėdavau su Lietuvos žmonėmis. Vieną šaltą vakarą man teko lankytis Biržų rajone ir Biržų meras pakvietė Lietuvos Prezidentą vakarienės. Kiekvienam normaliam žmogui savaime suprantamas dalykas – pakviesti svečią vakarienei. Šiuo atveju reikėtų būti paskutiniu niekšu, kad nepriimtum savo šalies vadovo. Bet ir tada kažkam labai parūpo – o kas sumojo už Prezidento vakarienę?.. Šis klausimas tada nuskambėjo per visus laikraščius ir televizijas.

Panašus scenarijus taikomas ir dabar, siekiant žūtbūt sukompromituoti stumiamą iš posto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių ir žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę. Kalbama apie medžioklę, apie tai, kas užmokėjo už vakarienę, ir panašius niekus.

Vėliau sukeliamas didžiausias skandalas, metamas šešėlis Lietuvos kariuomenei dėl virtuvės reikmenų pirkimo. Aš žiūriu į kariuomenės vadą generolą leitenantą Joną Vytautą Žuką, kuris atsiprašinėdamas tarytum vaikas lemena, atseit, jeigu kilęs skandalas dėl samčių, šaukštų ir šakučių pakerta armijos prestižą, tai jis galįs pasitraukti iš pareigų. O jeigu Lietuvai priešiškos šalies dezinformatoriai surengtų panašią provokaciją, ar ir tada mūsų armijos vadas bėgtų į krūmus?!.. Visiška kvailystė.

Juk dėl „auksinių šakučių“ skandalo turėjo būti nubausti juos vykdę pareigūnai, o ne reikalaujama krašto apsaugos ministro Juozo Olekos atsistatydinimo. Mano supratimu, čia reikėjo išformuoti kažkokį intendantūros skyrių, atleisti kokį nors jefreitorių ar viršilą, ir per tris valandas pabaigti šią istoriją. O jeigu mes nesugebame to padaryti, tai visiems reikia atsistatydinti, pradedant sausumos kariuomene, tada kariuomenės vadas, krašto apsaugos ministras, ir, galų gale, Vyriausias ginkluotų pajėgų vadas!.. Ir taip pabaigti gėdingą virtuvės reikmenų istoriją.

Betgi dabar mes matome, kad nuo ryto iki vakaro Lietuvoje vyksta tikrų tikriausias cirkas, surengtas dešiniųjų, palaikomas Prezidentės ir centrinės - globalistinės žiniasklaidos!.. Jokiu būdu nepateisinu, kai aštuonis kart brangiau sumokama už kariuomenei skirtus peilius, šakutes ar kitokius gaminius. Be abejo, tai šiurkštus pažeidimas. Bet jeigu dabar kalbama, jog dėl to turėtų prisiimti atsakomybę krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas, tai kodėl jokios atsakomybės nejaučia Vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė? Ar kas nors dabar galėtų argumentuotai atsakyti į šį klausimą?..

Pastaruoju metu mes matome visišką diskreditavimą Lietuvos nacionalinės politikos. Viena po kitos rengiamos spaudos konferencijos, politikai platina skandalingus pareiškimus spaudai, konservatoriai išvien su liberalais rengia interpeliacijas žemės ūkio ir krašto apsaugos ministrams, remiamas prie sienos kariuomenės vadas. Tuo pat metu garsiausiai šaukiama apie tariamas grėsmes iš Rytų, esą todėl būtina visiems konsoliduotis, telkti pajėgas valstybės gynybai. Deja, sukeltame priešrinkiminiame šou aš pasigendu rimtų komentarų apie Lietuvos nacionalinę politiką!..

Kalbame visokius niekus, kai tuo tarpu patys svarbiausi dalykai nutylimi. Kodėl niekas nekalba, kaip mes gyvensime po 2020 metų, kai Lietuva nebegaus ES paramos? Nekalbame, kokios bus „Brexit“ pasekmės. Nekalbame, kodėl esame vos ne patys didžiausi skurdžiai Europos Sąjungoje, kodėl mokesčiai Lietuvoje didžiausi? Kodėl milijonas tautiečių emigravo? Kaip tvarkyti savo ekonomiką? Kodėl iki šiol nenutiesta „Rail Baltica“, kodėl dėl to nesusitariame su savo kaimynais? Kodėl koncernui „Gazprom“ pralaimėjome ieškinį, kiek mums tai kainuos ir t. t.

Atsakymų į esminius, mūsų valstybei išties aktualius klausimus aš negirdžiu, deja. Vien tiktai „auksinių šaukštų“ politikų priešrinkiminės kalbos apie antraeilius dalykus. Jeigu tokias kalbas lemtų mėnulio fazė - dar suprasčiau, tačiau visa tai tęsiasi gerokai per ilgai.

- Akivaizdu, jog „auksinių samčių“ skandale pirmu smuiku grojantys konservatoriai puikiausiai sutaria su Prezidente Dalia Grybauskaite, kuri ragina atsistatydinti krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką. Apie interpeliaciją krašto apsaugos ministrui pirmieji prakalbo irgi konservatoriai, opozicijos lyderis Andrius Kubilius, naujasis Tėvynės sąjungos vadovas Gabrielius Landsbergis. Ar ne per toli nueita smūgiuojant į vienus vartus bei keliant į padanges vienintelę „neklystančią“ Tėvynės sąjungą? Juolab, kai tokia „politika“ iš tikrųjų diskredituoja mūsų valstybę!..

- Sakyčiau, konservatorių partijai iš tikrųjų vadovauja net ne Andrius Kubilius ir ne Gabrielius, o Vytautas Landsbergis. Gerai pažindamas šį žmogų aš kartais pagalvoju, jog V. Landsbergio vykdoma politika – tai patologinis kerštas lietuvių Tautai už tai, kad jis taip ir netapo Lietuvos Prezidentu.

Pastaruoju metu mūsų nacionalinėje politikoje pasireiškiantis „šachmatų stumdymas“, pajungiant specialiąsias tarnybas, man suponuoja įspūdį, kad žmogus paprasčiausiai keršija Tautai, kuri deramai neįvertino jo nuopelnų ir neišrinko Prezidentu. Kitaip man labai sunku suvokti tokią „auksinių šaukštų“ politiką, kuri iš tikrųjų padaro daug žalos mūsų valstybei.

Iš vienos pusės Lietuvos žmonėms nuolat kalama karinė grėsmė iš Rusijos, o iš kitos pusės mūsų šalyje diskredituojama viskas, net ir tai, ko jokiu būdu niekam nevalia diskredituoti.

Aišku, labai blogai kai paaiškėja vis nauji faktai, sietini su korupcija, labai blogai, kai kažkas lobsta kariuomenės sąskaita. Tačiau kur kas blogiau, kai pamatai, jog Lietuvos kariuomenės vadas, neatlaikęs jam daromo „auksinių šaukštų“ spaudimo, yra pasiruošęs nerti į krūmus!..

O tai kas būtų tada, jeigu kiltų realus pavojus, atsirastų rimtas spaudimas, neduok Dieve, karinio konflikto atveju?! Nejau kas nors mano, kad bus kaunamasi kaip senais laikais, keliese su kulkosvaidžiais šaudysis mūšio lauke?.. Juk dabar vyksta visai kitoks karas, visai kitomis priemonėmis, informacinėmis ir dezinformacinėmis. Todėl man labai apmaudu dėl tokio Lietuvos kariuomenės diskreditavimo.

Dar apmaudžiau, kad visa tai, kas buvo bandyta puoselėti per pastaruosius 26 metus, Lietuvos kariuomenei skiriamos lėšos, pasirodo, buvo švaistomos. Ir jeigu įsigyti „auksiniai šaukštai“ aštuonis kart brangesni buvo, tai gal toks pat mechanizmas suveiks dešimt kart brangiau perkant haubicas, stringerius arba priešlėktuvinės - prieštankinės gynybos raketas?!.. O gal mūsų kariuomenė neturi kur jai skiriamų lėšų dėti, jeigu vykdomi tokie neskaidrūs pirkimai?.. Manau, dirbtinai išpūstas skandalas ne vien tik man suponuoja tokias mintis. Ir tai jau yra tikroji grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui!..

Prisiminkime, prezidentaujant Antanui Smetonai net 26 procentai nuo Lietuvos biudžeto buvo skiriama krašto apsaugai. O ką dabar žmonės kalba? Mūsų armijos karininkams buvo mokami didžiausi atlyginimai, teikiamos didžiausios lengvatos ir pagarba, bet kai reikėjo pasipriešinti sovietų armijai, iššauti nors vieną šūvį, visi kaip mat dėjo į krūmus. Galbūt čia armija niekuo dėta, galbūt prieškarinės Lietuvos politikai nedavė tokios komandos priešintis, tačiau kartėlis dėl to neiššauto nė vieno šūvio žmonėse liko...

Grįžtant prie mūsų paliestos temos, normalioje demokratiškoje šalyje niekas nekeltų „auksinių šaukštų“ skandalo ir nekviestų kariuomenės vado „ant kilimo“ aiškintis dėl virtuvės reikmenų.

Man baisu už tokią valstybę. Lietuva dabar remiasi „geriausia“ autoritarinių režimų praktika - naikina žmogų ir verslą. Jei verslininkas nespėja laiku įsiteikti, „pabučiuoti rankos“, jis sunaikinamas. O kiti bijo ir dreba. Gyvename totalinės baimės sąlygomis, kai sėjamas nepasitikėjimas valstybe.

Vos kilus „auksinių šakučių“ skandalui, tuojau pat galėjo būti atleisti kalti tarnautojai. Ko gero, viskas tuo ir pasibaigtų. Betgi ne, pasėtas nepasitikėjimas visa krašto apsaugos sistema! Dabar visuomenėje pasėtos abejonės, kad ir su įsigytomis haubicomis, „Boxer“ ir kitais pirkiniais Lietuvos kariuomenei kažkas gali būti neskaidru.

Nesuprantu, kodėl krašto apsaugos ministras Juozas Olekas turėtų atsistatydinti? Jeigu „auksiniai šaukšteliai“ yra proga ministrui atsistatydinti, tai gal tada, vadovaujantis tokia pat logika, visi vadovai, tame tarpe ir Vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė, turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti?.. Man atrodo, Lietuvoje prieš rinkimus paprasčiausiai yra kariaujamas nešvarus propagandinis karas.

Bet ar kas nors galėtų žmonėms aiškiai pasakyti – kodėl neieškome kaltų dėl dviejų bankų subankrotinimo Lietuvoje? Kodėl neieškome kaltų dėl mūsų valstybei per brangaus suskystintų gamtinių dujų terminalo „Independence“, dėl Ignalinos AE uždarymo keistų projektų, numarinto taip vadinamo „LeoLT“, ir t. t. Kur dursime - ten kiaura! O dabar pučiami didžiausi skandalai kaip ir iš niekur. Tokius pavyzdžius galėčiau vardyti ir vardyti.

- Turbūt net ir apolitiški žmonės supranta, kas čia dabar vyksta, ir kodėl visa tai daroma? Belieka viltis, jog perlenkus lazdą bus išprovokuotas priešingas efektas, nes Lietuvos piliečiai, potencialūs rinkėjai, nepasiduos taip lengvai mulkinami?

- Esu kažkada sakęs, jog mūsų gyvenime nieko šiaip sau nebūna. Na, o šiuo konkrečiu atveju, kas man gali uždrausti galvoti, kad tokiais išpūstais skandalais siekiama diskredituoti visus politikus. Uždavus esminį klausimą – o kam tai yra naudinga? – vėl galime prisiminti šmaikštųjį prancūzų posakį apie moteris.

- Ir vis tiktai, kodėl tokiai valdingai moteriai, kaip Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tai gali būti naudinga?..

- Mes jau esame matę taikant panašų scenarijų Rusijoje, kuomet buvo sutelkti valdžios svertai vienose rankose. Paskui buvo penkerių metų pertrauka, išrinkus kitą Rusijos prezidentą, o po to sugrįžta prie to paties, buvusio ir esamo valstybės vadovo. Ir kas dabar man galėtų uždrausti galvoti, jog ir Lietuvoje viskas nebus kreipiama panašia linkme?..

Tikrai nemanau, kad galima lengvai pakeisti Lietuvos Konstituciją ir taip pratęsti Respublikos Prezidento kadencijų terminus. Ko gero, net ir globalistams tai būtų per sudėtinga padaryti. Nors ką gali žinoti, jeigu dabar visi politikai diskredituojami galimai todėl, kad kažkas ir toliau „gelbėtų“ Tautą?! Šiam kilniam tikslui tereikia surengti referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo, o jau tada mūsų valstybė ir Tauta bus ilgam „išgelbėta“...

Kartoju, nieko šiaip sau mūsų gyvenime nebūna. Kas pirmiausia atsako už saugumą mūsų valstybėje? Premjeras ir Vyriausybė, visas ministrų kabinetas. Bet jeigu generalinis prokuroras Evaldas Pašilis gali neateiti į valdančiosios partijos, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, tarybos posėdį, manau, jau vien tai labai daug ką pasako.

Normalia praktika, toli gražu, tokio prokuroro akibrokšto pavadinti negalima. Kai valdančiosios daugumos dalis, kuriai priklauso septyni ministrų postai ir vieno iš Seimo vadovų postas, kviečia atsakyti į klausimus, atsakingas pareigūnas, kad ir kas jis bebūtų, privalo šnekėti, diskutuoti. Šįkart peržengtos bet kokios politinio padorumo ribos. Nors, teisybę sakant, elementaraus padorumo ribos Lietuvoje jau seniai peržengtos, deja, ne vien tik iš generalinio prokuroro pusės!..

-- Dėkoju už pokalbį.

Post Scriptum

Bendrovė „Nota bene“ grąžins kariuomenei pinigus už vadinamuosius „auksinius šaukštus“ ir atsiims juos iš sandėlių

„Bendrovė, suvokdama, kad šita tema kenkia pačiai Lietuvos kariuomenei ir nėra naudinga bendrovei, tiesiog sutinka neeskaluoti šio klausimo“, – rugsėjo 13 d. žurnalistams Vilniuje pareiškė „Nota bene“ atstovaujantis advokatas Marius Rindinas. Jis patvirtino, kad įmonė sutinka grąžinti apie 4 tūkst. eurų už kariuomenės įsigytus virtuvės įrankius.

Vokiečių įmonė, kuri turėjo „Nota bene“ kompanijai teikti Lietuvos kariuomenės nupirktus virtuvės įrankius, teigė nežinojusi apie sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.

„Šiandien kreipėmės į kariuomenę, kviesdami situaciją spręsti dialogo būdu ir įtraukiant Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus. Esame verslo organizacija, tad kartu ir labiausiai suinteresuoti išspręsti susiklosčiusią situaciją. Tikimės, kad čia dalyvaus ir Viešųjų pirkimų tarnyba bei Lietuvos kariuomenė. Tikime, kad su šiomis įstaigomis galime padaryti pokyčių visoje pirkimų sistemoje. Esame suinteresuoti su valstybe dirbti atvirai ir sąžiningai“, – BNS sakė „Nota bene“ direktorius Andrius JAZGEVIČIUS.

Skelbiama, jog 2014 metais Lietuvos kariuomenė su „Nota bene“ pasirašė iš viso 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį. Jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties sumą, ji buvo numatyta 724 tūkst. eurų. 2015 metais „Nota bene“ įmonės apyvarta siekė 7,3 mln. eurų, o 2014 m. – apie 6 mln. eurų. --- Štai taip plaunamos biudžeto lėšos, skirtos gynybai nuo Lietuvą „puolančių rusų“!..