Europos Sąjungos vadovų derybose išryškėjo nauja dinamika tarp dviejų didžiausių Bendrijos valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos. Kaip rašo „Financial Times“, Berlynas šiuo metu dažniau imasi iniciatyvos, o Paryžius linkęs stabdyti rizikingesnius sprendimus.
Pagrindinis ginčas kilo dėl to, kaip užtikrinti Ukrainos finansavimą 2026–2027 metais ir ką daryti su įšaldytais Rusijos centrinio banko aktyvais. Per ES vadovų susitikimą sutarta dėl maždaug 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, kuri būtų finansuojama per bendrą ES skolinimąsi, tačiau valstybės narės nesutarė dėl siūlymų plačiau panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
Anot tarptautinės žiniasklaidos, Vokietijos kancleris Friedrich Merz, valdžioje nuo gegužės, rėmė sprendimą aktyviau „įdarbinti“ Rusijos lėšas Ukrainos reikmėms, tačiau tam nepritarė dalis šalių, tarp jų – Prancūzija ir Belgija, akcentuodamos teisines bei finansines rizikas.
Specialistai pabrėžia, kad Vokietijos aktyvumą sustiprino šiemet Berlyne priimti sprendimai dėl didesnių investicijų į gynybą ir infrastruktūrą, o Prancūzijos poziciją apsunkina didelė valstybės skola ir vidaus politinis nestabilumas.
Ši situacija rodo, kad ES, net ir sutardama dėl pagalbos Ukrainai krypties, vis dar sunkiai randa bendrą vardiklį tada, kai kalbama apie teisiškai jautrų įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimą.
Šaltinis: ft.com
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
