Vokietijoje daugėja į valstybės globą paimtų vaikų

Pranešimai apie vaikų mirtis dėl jų tėvų aplaidumo ar net žmogžudystes, įvykdytas motinos arba tėvo, kartkartėmis pasirodo Vokietijos žiniasklaidoje. Remiantis oficialiais duomenimis, 2012 metais jaunimo tarnyba visoje šalyje buvo priversta pasiimti 40 200 nepilnamečių iš šeimų. Tai 43 procentais daugiau nei prieš penkerius metus.

Valstybė pasiima vaikus prižiūrėti, jei iškyla reali grėsmė jų gyvybei ir sveikatai. Tačiau įprastai tėvai netenka tėvų teisių tik tam tikrą laiką. Jei pavyksta normalizuoti situaciją, vaikai grįžta į savo šeimas.

Pasak Renate Schäfer-Sikora iš Kelno jaunimo tarnybos, yra keletas tipiškų atvejų, kai tėvai negali susidoroti su savo pareigomis. „Dažniausiai mes esame priversti paimti į savo globą vaikus iš šeimų, kur tėvai yra per jauni ar vieniši. Be to, daug atvejų, kai tėvai kenčia nuo alkoholizmo ar narkomanijos, taip pat psichikos sutrikimų", – sakė ji. Beje, pastarųjų daugėja. Kaip teigia R. Schäfer-Sikora, rimtų problemų pasitaiko dažniausiai remtinoms šeimoms.

Kitaip nei ankstesniais metais, nūdien daug šeimų lieka su šiomis problemomis vieni. „Šiandien neturime socialinės paramos sistemos, kuri buvo anksčiau, kai daugiavaikės šeimos, religinės grupės, kaimynai buvo pasiruošę ateiti į pagalbą ir tapdavo visuomenę stabilizuojančiu veiksniu, ir neįmanoma šito nepastebėti. Šiandien šeima dažnai turi viena nešti sunkią savo problemų naštą, kuri dažnai būna per sunki“, – mano vaikų ir paauglių psichologas iš Kelno Wolfgangas Oelsneris.

Vadinasi, jaunimo tarnybos dažnai yra priverstos įsikišti, nes šeimos nesulaukia giminių ir kaimynų pagalbos? Arba dėl to, kad daugėja žmonių, kenčiančių nuo psichikos ligų?

R. Schäfer-Sikora randa kitą paaiškinimą, kodėl daugėja nepilnamečių, kurie patenka į valstybės globą. Pasak jos, žmonės tiesiog tampa jautresni kitų žmonių vaikų problemoms: „Manau, kad visuomenė tapo jautresnė vaikų apsaugos temai, žmonės tikriausiai mažiau bijo kreiptis į jaunimo tarnybą, kad praneštų, jog vaikų teisės yra pažeidžiamos.“

Kelno gyventojai labiau informuoja atitinkamas valstybės agentūras, jei kaimyno vaikas nuolat verkia arba jie mato, kad tėvai nepakankamai rūpinasi savo vaiku – jis atrodo alkanas, bet kaip apsirengęs, sako R. Schäfer-Sikora.

Kitaip nei ankstesniais metais, vaikai, su kuriais buvo elgiamasi žiauriai, dabar patys dažniau kreipiasi į mokytojus arba jaunimo reikalų tarnybą. „Anksčiau vargšas vaikas tikėjo, kad viską turi slėpti savyje, niekam nesakyti, jei namie alkoholikas tėvas muša motiną“, – sako W. Oelsneris. Dėl to, kad tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių atliekamas šviečiamasis darbas, šiandien jie jau nedvejodami pasako, jei jiems reikia pagalbos.

„Matyt, nėra būtina daryti plataus masto išvadų apie Vakarų pedagogikos metodų žlugimą vien dėl to, kad didėja skaičius vaikų, kuriuos imasi globoti valstybės įstaigos“, – apibendrina psichologas.

Parengta pagal „Deutsche Welle“