Socialdemokratų partijos kandidatas į Respublikos prezidentus Zigmantas Balčytis pradėjo aktyvią rinkimų kampaniją. Pirmieji susitikimai su rinkėjais vyko Šilalės rajone, Kaltinėnuose ir Šilutėje, gimtajame Z. Balčyčio krašte.
Kandidatą į Respublikos prezidentus lydėjo gausi komanda: partijos garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas, ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas, Seimo nariai Irena Šiaulienė bei Artūras Skardžius, partijos Šilutės ir Šilalės skyrių pirmininkai Alvidas Šimelionis ir Albinas Ežerskis.
Kraštiečiai tiki Z. Balčyčio pergale
Krašto, kuriame apie Z. Balčytį, jo darbus ir asmenybės tvirtumą sklando legendos, žmonės negailėjo gerų žodžių kandidatui ir buvo įsitikinę jo pergale prezidento rinkimuose.
Šilališkiai įteikė Z. Balčyčiui prezidentinę vėliavą ir palinkėjo, kad ji būtų iškelta Vilniuje, S. Daukanto aikštėje.
Šilutiškiai neatsiliko: padovanojo Z. Balčyčiui suvenyrinę vėtrungę, kuri, „jei būsim atsipūtę, nukryps į Europos Parlamentą, o jei papūsim – į Daukanto aikštę Vilniuje“.
Visus nustebino su anūkėliu į sceną užkopęs garsus Šilutės ir visos Lietuvos bokso treneris Vincas Murauskas, išugdęs ir olimpinį prizininką Evaldą Petrauską. Padėkojęs už pagalbą, V. Murauskas įteikė Z. Balčyčiui bokso pirštines – gal pravers, juk rinkimai…
Palaikymo komanda: sąžiningas, doras, atsakingas
Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Č. Juršėnas akcentavo, kad pagrindiniai Z. Balčyčio bruožai – sąžiningumas, principingumas ir darbštumas. „Sąžiningumas – didžiulė brangenybė. Jo Lietuvoje trūksta, kaip ir teisybės. Prezidentas turi užtikrinti teisybę, kad kuo mažiau būtų nuskriaustų, kad mažiau tektų šluostyti ašaras“, – teigė Č. Juršėnas, užtikrinęs, kad Z. P. Balčytis tai gali, savo gyvenimu tai jau įrodė.
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas prisiminė, kaip kartu su Z. Balčyčiu vedė į mokyklą savo vaikus. „Stebėjausi, kaip jis rūpinosi savo dukra, mačiau, kokia svarbi jam yra šeima“, – sakė R. Motuzas, prabilęs apie ryžtingumą, kurio Z. Balčytis niekada nestokojo, ir priminęs laikus, kai mokytojams buvo didinami atlyginimai. „Tai buvo ir jo, finansų ministro, nuopelnas“, – tvirtino R. Motuzas.
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė Z. P. Balčytį pavadino suolo draugu, su kuriuo Seime dirbo aštuonerius metus: „Neabejoju Zigmanto padorumu, atsakingumu. Jis niekada nebuvo atsainus žmogui, pasipūtęs.“
Šilutiškių ir pagėgiškių į Seimą išrinktas A. Skardžius agitavo už istorinę galimybę Pamario kraštui turėti savo prezidentą, kuris būtų teisingas visiems, gerai tvarkytų ūkį, būtų moralinis autoritetas. A. Skardžius palinkėjo šilutiškiams susitikti gegužę su Z. Balčyčiu kaip su prezidentu.
Žino, ką daryti ir kaip daryti
Tris kartus šilutiškių bei šilališkių į Seimą pirmajame ture išrinktas Z. Balčytis prisipažino, kad niekada nežadėjo to, ko negalėjo padaryti.
Pasigedęs Lietuvoje noro kalbėtis ir susitarti, susikalbėjimo tarp Seimo, vyriausybės, prezidento institucijos ir prezidento, Z. Balčytis sakė turintis patirties ir gabumų keisti šią situaciją ir padėti pagrindus kitokiai Lietuvai. Ji turi būti socialiai atsakinga, labiau solidari, užtikrinanti žmogui darbą, didesnes pajamas.
Z. Balčytis paminėjo, kad būtini geresni santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, pertvarka energetikoje, didesnis rūpinimasis verslu, ypač smulkiuoju ir vidutiniu, rinkų paieškos. Patikino, kad Europos Sąjungoje yra daug mechanizmų, kuriais Lietuva dar nepasinaudojo.
„Žinau, ką daryti. Žinau, kaip daryti. Esu įsitikinęs, kad bus iššūkių, tačiau susitelkę, diskutuodami ir susitarę ateityje pasieksime rezultatų“, – sakė Z. Balčytis ir pripažino, kad jam prezidento pareigos būtų galimybė veikti ir įgyvendinti pagrindinį tikslą – kurti ne tik dirbančią, bet ir uždirbančią, vieningą Lietuvą.
Nežadės, bet padarys, nekritikuos, bet siūlys
Z. Balčytis taip pat siūlė neskubėti žmonėms parduoti dirbamos žemės, nes žemė ateityje brangs kartu su didėjančiomis išmokomis žemdirbiams.
„Tiesa yra tokia, kad uždraudę užsieniečiams pirkti žemę rizikuojame prarasti išmokas žemdirbiams. Ar mes to norime? Kaip tada mūsų žemės ūkio produkcija galės konkuruoti su kaimyninių valstybių produkcija? Su produkcija valstybių, kurioms išmokos bus mokamos? Pirksime pigesnes daržoves iš Lenkijos ir Latvijos?“ – klausė Z. Balčytis.
Kandidatas į Respublikos prezidentus neslėpė savo nuomonės ir dėl euro. „Euras mums suteiks daugiau galimybių stiprinti ekonomiką. Bet euras nėra vaistas nuo visų ligų. Europos valstybių patirtis rodo, kad euras negelbėja, jei vyriausybė dirba blogai, priima žalingus, netoliaregiškus sprendimus. Taigi jei dirbsime blogai, jei nesukursime uždirbančios valstybės, nei euras, nei litas, nei doleris mūsų neišgelbės“, – teigė Z. Balčytis.
14 metų Lietuvos ir tarptautinėje politikoje aktyviai dalyvaujantis Z. Balčytis atsisveikindamas pasakė, kad nežadės, bet padarys, nekritikuos, bet siūlys, visada atvažiuos čia, į savo gimtąjį kraštą, kur užaugo, mokėsi, kur visada sugrįžta ir yra laukiamas.
Parengta pagal balčytis.lt