Žodis „nacija“ sukelia vis daugiau isterijos Europoje

Švedijos radijas (Sveriges Radio) skyrė laiko pakalbėti apie naujai rengiamą Latvijos Konstitucijos preambulės tekstą. Žurnalistė Dženi Saner-Rūskvist (Jenny Sanner Roosqvist) teigia, kad rengiamame projekte „kaip niekada anksčiau iškeltas etninis latviškumas, ir tai siejama su Latvijos valstybe“. Reportažo pradžioje visiems klausytojams paaiškinama, apie ką bus kalbama: „Kalbėsime apie Konstitucijos įžangą, kurią dalis laiko perdėtai nacionalistine. Viena kritikių yra Olga Procevska, kuri mato paraleles su buvusiąja Hitlerio Vokietija.“ Švedijos radijas argumentuoja savo poziciją cituodamas Latvijos universiteto doktorantės Procevskos žodžius: „Tai atrodo kaip ikiholokaustinės eros idėjos. Tai iš tiesų atrodo taip, kad asmuo, kuris rašė, nežino, kur tokios idėjos nuveda. Turiu galvoje idėjas apie valstybę, kuri priklauso konkrečiai etninei grupei, idėją apie pilietinę tautą.“

Vėliau radijo laida transliavo advokato Laurio Liepos žodžius. Jis yra grupės, rengiančios Konstitucijos preambulę, narys: „Tai vienintelė vieta pasaulyje, kurioje latvių tauta gali kalbėti savo kalba, vystyti savo kultūrą ir daryti viską, ką daro visos pasaulio tautos“. Tačiau programą žurnalistė pabaigė sava išvada, neslėpdama patoso. Ji teigė, kad Latvijoje etninių gyventojų yra mažiau kaip 60 procentų, o visi kiti yra kitų tautybių atstovai, daugiausia – rusai, kaip kad Procevska, kuri norėtų ne etninio Konstitucijos preambulės formulavimo.

Dėl tokios švedų pozicijos savo nepasitenkinimą išreiškė viena garsiausių šiuolaikinių Latvijos poečių Liana Langa ir Švedijoje gyvenanti latvių žurnalistė Sandra Veinberga. Ji pirmoji paskelbė, kad Švedijoje pasakojama apie „siaubą keliantį nacionalistų mėginimą reformuoti Konstituciją“. S. Veinberga parašė pareiškimą Švedijos radijo ir televizijos kokybės tarybai, kadangi siužetas, jos manymu, nebuvo atribotas nuo emocijų, sudarė tendencingą įspūdį ir neatspindėjo situacijos Latvijoje.

S. Veinberga sakė, kad medžiaga buvo iš karto negatyviai orientuota, nes radijas netiesiogiai mėgino įžiūrėti Latvijoje tokius pačius procesus, kokie vyksta Vengrijoje ar Graikijoje. Tačiau Latvijos ambasadorius Švedijoje Gintas Jegermanis sakė, kad jokios reakcijos iš jų pusės nebus: „Mes gerbiame žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę, tuo labiau, kad šiame siužete buvo dvi nuomonės, o tai liudija, jog gerosios žiniasklaidos praktikos paisoma.“ Veinberga tokį diplomato žingsnį vertina neigiamai ir teigia, kad jis tokia Švedijos radijo klaida galėjo pasinaudoti. Ji sako, kad diplomatas galėjo paskambinti į radiją ir paaiškinti situaciją, tuo pačiu pasiekti, kad jį pakviestų į radijo laidą, kurioje būtų temą aptarę plačiau ir ją būtų girdėjusi didesnė auditorija.

S. Veinberga: „Estai visuomet taip daro, jie išnaudoja visas galimybes pakliūti į eterį geriausiu laiku ir todėl Estija švedams daug suprantamesnė už Latviją.“ Švedijos radiją kontroliuoja kairiosios pakraipos vadyba, todėl iš Latvijos jiems reikia tik žinių apie nelaimes.

O dabar trumpai apie Latvijos Konstitucijos preambulę. Po garsiojo referendumo, ketinančio rusų kalbą paskelbti antrąja valstybine kalba, Latvijoje įvyko daugybė neraminančių rusakalbių provokacijų. Įvairios provokacijos, konferencijos, skelbiančios, kad Latvija nebuvo okupuota, tūkstantiniai mitingai, skirti Rusijos kariuomenės pergalei prieš Vokietiją, patyčios iš Latvijos veteranų, kovojusių Antrajame pasauliniame kare. Tada atsirado būtinybė visuomenei plačiau diskutuoti apie šitą nenormalią padėtį ir būtinus esminius žingsnius, kurie padėtų apsaugoti Latvijos valstybę ir jos nepriklausomybę. Latvijos prezidentas pasiūlė Konstitucijoje įtvirtinti taip vadinamą „neliečiamąjį Konstitucijos branduolį“ (nauja juridinė sąvoka). Prezidentas 2012 metais sudarė Konstitucinių teisių komisiją, kuri ir apibrėžė minėtąją sąvoką išvadose „Apie Latvijos valstybės konstitucinius pagrindus ir neliečiamąjį Konstitucijos branduolį“.

Konstitucinių teisių komisijos nariai, Latvijos universiteto Teisės fakulteto mokslininkai ir valstybės teisės bei politikos atstovai diskutavo bei ilgai dirbo, kad parengtų išplėstinę Konstitucijos preambulę. Pirminio varianto autorius – Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarijos Konstitucinių teisių komisijos pirmininkas dr. Egilas Levitas (Egils Levits), 2006 metais išrinktas ir į Académie internationale de droit comparé – Tarptautinę lyginamosios teisės akademiją. Egilo Levito paskelbtoji preambulė buvo plačiai svarstoma visuomenėje ir netrukus bus pateikta Latvijos Seimui svarstyti.

Kuri gi dalis užkliuvo rusakalbiams ir Švedijos radijui? Pateikiame pirmąjį preambulės paragrafą, kurio žodžiai „latvių tauta“, „nacija“ ir „pilietinė tauta“ švedams sukėlė pasibaisėjimą:

„Latvijos Respublikos Konstitucija

Latvių nacijos egzistavimui per šimtmečius užtikrinti, latvių kalbai ir kultūrai išsaugoti bei vystyti, kiekvieno žmogaus ir visos tautos gerovei garantuoti

Latvijos tauta,

- atsižvelgdama į tai, kad sutelkus naciją ir pasirėmus tautine savimone 1918 metų lapkričio 18 dieną latvių istorinėse žemėse paskelbtoji Latvijos Respublika yra sukurta latvių nacijos nekintančios valios ir jos neatimamos apsisprendimo teisės pagrindu, kad galėtų toliau laisvai apsispręsti ir kaip pilietinė tauta pati kurtų ateitį savo šalyje;“

Rengiant pasinaudota Latvijas avīze medžiaga