„Azovo“ žygis per Europą: ar tai neonacizmo garbinimo aktai?

„Azovo“ karys Ruslanas  (pirmas iš kairės) viešnagės Lietuvoje metu. 2023 m. balandžio 19 d., Vytauto Didžiojo Karo muziejus Kaune.

Dabarties pasaulyje jau sunku kuo nustebinti. Tačiau šiuo metu vykstantis žymios Ukrainos Azovo” brigados žygis per Europą vis tik nustebino nemažai europiečių bei sukėlė nemenką šurmulį. „Azovo“ atstovai numatė visą eilę renginių Europos šalių miestuose, tame tarpe Berlyne, Varšuvoje, Vilniuje. Ką gero jie gali pristatyti tų šalių žmonėms? Tinkamas klausimas. Nes neseniai vienas iš žymių „Azovo” smogikų viešėjo Osvencime su apranga, ant kurios buvo užrašyta Adolfo Hitlerio frazė. Beje, toks atviras simbolių demonstravimas atitinka realią padėtį, nes būtent „Azovo“ brigadoje yra susibūrę daug asmenų, kuriuos jungia neonacistinės pažiūros.



Šią brigadą dar 2014 metų kovą ėmėsi kurti pagarsėję neonacistai Andrejus Bileckis ir Igoris Michailenka, o jų taip vadinamas „stogas“ buvo vienas iš pagrindinių po perversmo besiformuojančio režimo lyderių – Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. „Azovo“ atstovai 2014 metų eigoje itin nuožmiai veikė Rytų Ukrainoje, ypač Mariupolio mieste. Vienas iš ryškių faktų – „azoviečiai“ apšaudė ir padegė vieno iš milicijos skyrių pastatą Mariupolyje, nes jų teigimu – ten įsigalėjo separatistai“.

Vis tik kai kur kilęs šurmulys bei žmonių protestai davė rezultatus, štai liepos 27 d. Berlyne turėjęs vykti „Azovo“ veikėjų sustikimas su visuomene buvo atšauktas likus dviems valandoms iki renginio. Paaiškėjo, kad buvo atšauktas ir liepos 26 d. vakare turėjęs vykti „Azovo“ renginys kitame Vokietijos mieste Kelne. Neužilgo turėtų įvykti ir „azoviečių“ renginys Briuselyje. Ko gero jis nežlugs, šiame mieste paprastai nekyla protestai, net jei čia vyksta tikrai prieštaringų veikėjų renginiai.

Lietuvoje „Azovo“ veikėjų vizitai – jau tradicija

Ar yra šansai kad bus atšaukti „Azovo“ renginiai Lietuvoje? Na bus matyti, tačiau šansai tam minimalūs. Kodėl ? Ryšiai tarp Ukrainos bei Lietuvos neonacistų nuo 2014 metų tapo artimi, o kuo toliau, tuo labiau užsimezgė tikrai glaudus bendradarbiavimas. „Azovo“ veikėjai dar 2014-2016 metais pastoviai atvykdavo į Lietuvą, o vėliau jų vizitai tapo dar dažnesni. Kas gi tie akivaizdžiai regimi „Azovo“ bičiuliai Lietuvoje? Tai žymusis Jonas Axel Ohmanas (Ukrainos valdantį režimą remiančios organizacijos Blue/Yellow vadovas), su šiuo veikėju susiję broliai Mindaugas ir Gediminas Armonavičiai (organizacijos „LDK palikuonys“ vadovai), bei Haroldas Daublys, vienas iš įtakingų Šaulių sąjungos veikėjų. Būtent Šaulių sąjungos renginiuose ukrainiečiai tapo pastoviais svečiais. Štai 2020 metų birželio 23 d. Kaune vyko Šaulių sąjungos renginys, jame dalyvavo „Azovo“ atstovas Igoris Boberis ir dar du jo bendražygiai. Tuomet Lietuvoje ką tik baigėsi karantinas, ir dar galiojo tam tikri ribojimai.



Atvirai vykusiame Šaulių sąjungos renginyje buvo kiek per daug žmonių, ir tai jau buvo įstatymo pažeidimas, tačiau jie minėjo taip vadinamą Birželio sukilimo šventę ir niekas nedrįso reikšti pretenzijų, tiesiog užmerkė akis.
Beje, šis žygis per Europą tai naujiena labiau į Vakarus esančioms šalims, tuo tarpu Lietuvoje jų vizitai jau tapo tradicija. „Azovo“ štabo darbuotojas Vladislavas Dudčiakas net pasižymėjo mokslinėje sferoje, jis dalyvavo įvairiose Lietuvoje vykusiose konfencijose.

O štai visai neseniai: šių metų balandžio – birželio mėnesiais Lietuvoje viešėjo visa šio junginio atstovų grupė: patyręs „Azovo“ karys Ruslanas Serbovas, „Azovo“ brigados štabo atstovas Aleksandras Čiupriniukas, Olena Tolkačiova, fondo „Azovo angelai“ vadovė, Olena Semeniaka, „Azovo“ brigados tarptautinių renginių koordinatorė. Ypač ryški buvo jų viešnagė balandį.

Štai balandžio 18 d. Vilniuje įvyko susitikimas su Seimo nariais LR Seimo patalpose, ir tą pačią dieną kiek vėliau susitikimas – paskaita generolo Jono Žemaičio Karo akademijoje. Balandžio 19 d. Kaune – paskaita generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje, ir susitikimas su visuomene Vytauto Didžiojo Karo muziejuje. Balandžio 21 d. Klaipėdoje –susitikimas su kariškiais Klaipėdos Dragūnų batalione.

Vakarų Europoje ryškiau suvokiamos neonacizmo grėsmės?

Jei Lietuvoje „Azovo” veikėjams sudaromos šiltnamio sąlygos, tai reikia pripažinti kai kuriose Vakarų Europos šalyse situacija kiek kitokia. Štai Ispanijoje, kur yra ryškus nepakantumas įvairioms naonacizmo apraiškoms: tiek vietinėms, taip vadinamam postfrankizmui, bei toms neonacizmo srovėms, kurios sklinda iš užsienio šalių. Ir Ispanijoje „azoviečiai“ net nebandė rengti kažkokių renginių.

Įdomus faktas, „Azovo“ gretose seniau buvo, arba ir šiuo metu yra įvairių užsienio šalių neonacistai. Jau 2014 metų gegužę į „Azovo“ gretas įsitraukė Švedijoje gerai žinomas neonacistas Michaelis Skiltas. Nuo 2014 metu birželio į „Azovo” gretas įsiliejo italas Frančesko Fontane, iš Rusijos atvykęs Romanas Železnovas ir dar visa eilė neonacistų iš Prancūzijoa, Rumunijos, Norvegijos, Kanados.

Dėl tam tikros palankios terpės, tai „Azovo“ atstovai yra užmezgę artimus ryšius su Italijos, Švedijos, Rumunijos neonacistais. Apie Lietuvoje jiems sudaromas šiltnamio sąlygas jau minėjome. Ukrainiečių neonacistai staigiai orientuojasi, ir kur tik jiems suteikiamos neblogos sąlygos, leidžia šaknis. Veikia visa sistema, tame tarpe pačių „azoviečių“ įkurti fondai, jų rėmėjų grupės iš tam tikrų Europos šalių piliečių, juos remiančios organizacijos (tame tarpe ir Lietuvoje veikianti Blue/Yellow-tai J. A. Ohmano vadovaujama organizacija, glaudžiai susijusi su įvairiomis JAV tarnybomis). Ar galime teigti, kad dabarties Europoje regime neonacizmo garbinimo aktus? Nemaža dalimi taip. Šis naujas „kryžiaus žygis“ pavojingas. Ir jį kiek pristabdo tik kai kurių šalių aktyvių piliečių antifašistų aktyvi reakcija.

Kur veda neonacizmo garbinimas?

Žmogaus teisių gynėja Oksana Vyčienė: „Kaip galiu vertinti „Azovo“ brigados žygį per Europą? Kaip išbandymą. Beje, įdomu pastebėti, jog aktyvūs piliečiai Vokietijoje gerokai apkartino „azoviečių“ viešnagę. Tai rodo, kad padėtis nėra beviltiška. Nors, akivaizdu, kol kas vyksta nuožmi kova. Kurioje bus dar visko. Dabarties Europa gerokai primena XX amžiaus vidurio Europą“.

Žurnalistas ir istorikas Giedrius Grabauskas: „Neonacizmas palaipsniui Lietuvoje ėmė įsigalėti nuo 1990 metų Kovo 11-osios. Beje tais laikais mūsų krašte jau pasirodė ir ukrainiečiai neonacistai. Dabar gi, Lietuvoje padėtis gan liūdna. Ir „Azovo“ garbinimas mūsų krašte jau kaip ir įprastas reiškinys. Ar tars savo žodį Lietuvos piliečiai patriotai? Galbūt. Kartais jau ir dabar jie skelbia savo poziciją. Tačiau kol šalį valdo dabartinis režimas, yra kaip yra“.

Susiję:

JAV kongresas uždraudė tiekti pagalbą batalionui „Azov“