„Chevron“ nupirko ir Suvalkijos lygumas

Jau ilgą laiką vyksta karštos diskusijos dėl Žemaitijos, vyriausybės parduotos „Chevron“ skalūnų dujų paieškoms ir gavybai. Be Žemaitijos, šiai amerikiečių naftos korporacijai yra išduotas leidimas žvalgyti ir naudoti skalūnų angliavandenilius taip pat ir nemažoje Suvalkijos teritorijoje. Rugsėjo 19 d. Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje įvyko Adolfo Klimo laisvojo žodžio forumas „Skalūnų dujos: pažadai ir realybė“. Vietos gyventojai jau buriasi į iniciatyvines grupes, organizuoja informacinius renginius Suvalkijos bendruomenėms.

Vienintelė konkurse dalyvavusi „Chevron“ rugsėjo 16 d. paskelbta skalūnų dujų ir skalūnų naftos konkurso nugalėtoja. Jai išduota licencija žvalgyti ir naudoti skalūnų angliavandenilius Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose. Pastarasis plotas apima nemažą Vilkaviškio rajono dalį, į kurią patenka Kudirkos Naumiestis, Kybartai, Virbalis ir kitos gyvenvietės.

Forume dalyvavusius gyventojus būti aktyviais piliečiais kvietė Vilkaviškio meras Algimantas Antanas Greimas. „Niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta“, – susirinkusiesiems sakė meras. Jo teigimu, ne tik valdžia, bet ir kiekvienas pilietis turi rūpintis jo žemėje ir valstybėje vykstančiais procesais, kelti klausimus, domėtis ir dalyvauti priimant sprendimus. Į Lietuvą agresyviai besiveržianti hidraulinio plėšymo technologija gali turėti ilgalaikių pasekmių ir daryti negrįžtamą poveikį žmonių gyvenimo kokybei, sveikatai, aplinkai. Tad, prieš įsileisdami ją į savo žemes, piliečiai turi teisę žinoti bei pareigą dalyvauti, kai sprendžiamas jų žemių ir jų pačių likimas.

Apie Lietuvos ir kitų šalių gyventojų atsaką į skalūnų dujų gavybą pasakojo Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis. „Daugiau kaip 20 metų esame nepriklausomi, deklaruojame, kad esame demokratinė valstybė, kurios valdžią piliečiai renka laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose, džiaugiamės žodžio ir visomis kitomis įmanomomis vakarietiškomis laisvėmis. Bet užteko Žemaitijos ūkininkams suabejoti, kad skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos metu chemikalais gali būti užteršti jų žemė ir vanduo, kai prieš juos laisvos Lietuvos demokratiškai išrinkti politikai pradėjo nežmonišką šmeižto kampaniją.“ R. Braziulio teigimu, skalūnų dujų bei naftos išgavimui Lietuvoje nepritariantys piliečiai neišvengs valdžios ir žiniasklaidos puolimo bei paniekos. Taikiai protestuojantys žemaičių ūkininkai vadinami baisiausiais Rusijos ir „Gazprom“ agentais, antivalstybininkais, nepriklausomybės griovėjais.

Tuo metu masiniai gyventojų protestai prieš šią agresyvią technologiją vyksta visame pasaulyje. Daugelis Europos valstybių, kurios ketino arba jau buvo išdavusios licencijas skalūnų dujų žvalgybai, leidimus atidėjo, kol bus surinkta daugiau informacijos apie šios technologijos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, arba visai sustabdė. „Manęs nebestebina, kai be jokio pagrindo Rusijos agentų etiketė šmeižikiškai klijuojama aplinkosauga besirūpinantiems visuomenininkams, – sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas. – Bet ar jums įtikinamai skamba, kad „Gazprom“ užverbavo ir du Prancūzijos prezidentus? Prancūzija uždraudė skalūnų dujų žvalgybą bei gavybą, vadovaujant prezidentui Nicolas Sarkozy, nes dujų gavybos technologija gali pakenkti aplinkai, užteršti geriamąjį vandenį. Dabartinis Prancūzijos prezidentas François Hollande'as pasakė: „Kol esu prezidentas, skalūnų dujos žvalgomos nebus.“ Tuo metu Lietuva yra pirmoji Europoje, išdavusi leidimą netradicinių angliavandenilių gavybai, – kitos ES šalys, kurios savo žemėse jau tiria skalūnų angliavandenilius, yra išdavusios leidimus tik žvalgybai.

VDU Aplinkotyros katedros vedėjas prof. Romualdas Juknys atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad galima nesunkiai nustatyti, ar daug Lietuvoje „Gazprom“ talkininkų ir kas jie. „Testas labai paprastas – Lietuva jau kitų metų pabaigoje turėtų turėti veikiantį suskystintų dujų terminalą, kuris leistų galutinai ir negrįžtamai atsikratyti priklausomybės nuo „Gazprom“. Tie, kurie prieštarauja ar trukdo šių planų įgyvendinimui, be jokios abejonės, galėtų būti traktuojami kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešai, – sakė R. Juknys. – Šio terminalo statybai nei Lietuvos žalieji, nei kitos aplinkosaugos organizacijos, nei su aplinkosauga susiję mokslo žmonės niekada neprieštaravo.“

Profesorius taip pat priminė, kad šiuo metu kalbėti apie skalūnų dujų komercinę gavybą apskritai nėra tikslo, nes pagal patikslintą JAV energetikos agentūros informaciją komerciniam naudojimui prieinamų skalūnų dujų Lietuvoje nėra. Galbūt yra kitų netradicinių angliavandenilių – skalūnų naftos, tačiau kalbėti apie nepriklausomybę nuo rusiškų dujų išgaunant skalūnų naftą yra absurdiška.

Profesorius pristatė išsklaidytųjų angliavandenilių (skalūnų dujų ir skalūnų naftos) išgavimo technologiją – hidraulinį plėšymą, aplinkosaugines ir socialines šios technologijos naudojimo pasekmes bei ekonominius aspektus. Vilkaviškio gyventojus supažindindamas su hidraulinio plėšymo technologija, R. Juknys pacitavo žymiausią Lietuvos hidrogeologą profesorių Vytautą Juodkazį: „Gera išgavimo technologija dar neišrasta. Nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir pan., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį. Tai būtų Lietuvos katastrofa.“

Yra viešai paskelbti ES Aplinkos direktorato ir Vidaus reikalų direktorato užsakymu parengtų mokslinių studijų rezultatai apie dideles grėsmes, kurias skalūnų dujų gavyba kelia ir gamtai, ir žmonių sveikatai. Lietuvos mokslų akademijos parengtoje ataskaitoje dėl galimo neigiamo skalūnų dujų poveikio taip pat padarytos aiškios išvados, kuriose teigiama, kad numatomas neišvengiamas technologijos poveikis būtų dvejopas: didelio masto gelmių būklės pažeidimas gręžiant ir ardant uolienas hidroplėšymu ir didelio masto gelmių užteršimas cheminėmis medžiagomis. 1750–2000 m gylyje būtų pažeistas, įterpiant smėlio ir cheminių medžiagų, apie 200 m storio uolienų klodas. Dėl to iškiltų lūžių tvirtumo pažeidimų ir žemės drebėjimų, požeminio vandens (geriamojo, mineralinio, geoterminio) užterštumo pavojus. Žemės gelmės būtų pažeistos negrįžtamai ir neatkuriamai, o jų naudojimas ateityje gali būti apsunkintas.

Analizuojant neigiamą skalūnų angliavandenilių gavybos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, paprastai daugiausia dėmesio skiriama hidraulinio plėšymo procesui. Tačiau prof. R. Juknys atkreipė dėmesį, kad ne mažesnes problemas sukelia ir iš gręžinių grįžtančio bei įvairiais pavojingais chemikalais užteršto technologinio vandens saugojimas ir tvarkymas.

„Pastaruoju metu vis dažniau siūloma panaudotą gręžinių vandenį laikyti ne atviruose tvenkiniuose, o uždarose cisternose. Pasiūlymas iš pirmo žvilgsnio atrodo racionaliai, tačiau tik tol, kol pabandai konkrečiau įsivaizduoti šio užteršto vandens kiekį, – teigia R. Juknys. – Hidrauliniam plėšymui gręžinyje vidutiniškai sunaudojama apie 20 000 kub.m skysčio, kurio 98 proc. sudaro vanduo su smėliu ir apie 2 proc. – įvairūs cheminiai priedai, kurių nemaža dalis pasižymi toksinėmis, kancerogeninėmis ir/ar mutageninėmis savybėmis. 2 proc., atskirai paėmus, yra nedidelis skaičius, ypač turint omenyje, kad tik apie trečdalis šio kiekio yra tikrai kenksmingos medžiagos. Paskaičiuokime – 2 proc. nuo 20 000 kub.m bus 400 kub.m, o trečdalis šio kiekio – 130 kub.m, t. y. į kiekvieną gręžinį supilamos dvi geležinkelio cisternos kenksmingų aplinkai ir žmonių sveikatai chemikalų. Nuo 20 iki 70 proc. hidrauliniam plėšymui panaudoto vandens, smėlio ir chemikalų mišinio, prasidėjus dujų gavybai, išstumiama atgal į žemės paviršių. Kaip rodo JAV duomenys, šio panaudoto skysčio cheminė sudėtis dar pasipildo žemės gelmėse ištirpusiais sunkiaisiais metalais ir radioaktyviosiomis medžiagomis. Pagal oficialius JAV duomenis intensyvi skalūnų dujų gavyba prasidėjo tik prieš 10 metų, o jau 7 proc. gręžinių yra praradę hermetiškumą.

Iš vieno gręžinio vidutiniškai grįžta apie 10 000 kub.m vandens, smėlio ir toksinių bei radioaktyviųjų medžiagų mišinio. Jei vaizdumo dėlei pamatuosime šį kiekį geležinkelio cisternomis (60 kub.m), tai gausime, kad iš vieno gręžinio sugrįžtančiam panaudotam mišiniui sutalpinti reikėtų 170 geležinkelio cisternų, t. y. bent 5–6 didelių geležinkelio sąstatų! Panaudotas technologinis vanduo dažniausiai saugomas didžiuliuose atviruose tvenkiniuose. Vėliau šis stipriai užterštas skystis paprastai laidojamas po žeme. Tokios didelę grėsmę žemės gelmėms ir požeminiam vandeniui  keliančios procedūros JAV yra įmanomos tik todėl, kad spaudžiant skalūnų dujų gavybos lobistams 2005 m. buvo priimtos Energetikos politikos įstatymo pataisos, leidžiančios skalūnų dujų gavybos procese nesilaikyti Saugaus geriamojo vandens įstatymo reikalavimų.“

Neatsiliko nuo tokios praktikos ir Lietuva: prieš kelis mėnesius Seime buvo priimta Žemės gelmių įstatymo pataisa, kuri skalūnų angliavandenilių gręžėjus įgalino palikti žemės gelmių ertmėse radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas, susidariusias hidraulinio plėšymo metu be vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduoto leidimo.

„Priimtos gamtai ir žmonėms labai pavojingos Žemės gelmių įstatymo pataisos – ne vienintelis įstatymas, taisomas užsakovo pageidavimu“, – teigia profesorius Romualdas Juknys. Seime užregistruotos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos, pagal kurias siūloma panaikinti įstatymo straipsnį, suteikiantį teisę savivaldybių taryboms sustabdyti pavojingą aplinkai ir žmonių sveikatai veiklą. Taip iš vietinių žmonių būtų atimta paskutinė galimybė bent kiek dalyvauti sprendimų jiems labai aktualiais klausimais priėmimo procese.

Iš masinės žiniasklaidos pateikiamos informacijos galima pamanyti, kad prieš „Chevron“ atėjimą į Lietuvą protestuoja tik Žygaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas su dar keliais žemaičiais. „Žalioji Lietuva“ primena, kad net 275-ios Žemaitijos kaimo bendruomenės (taip, bendruomenės, o ne pavieniai asmenys!) pasirašė atvirą kreipimąsi valdžiai, kuriuo kategoriškai prieštarauja skalūnų angliavandenilių žvalgybai ir gavybai.

Adolfo Klimo laisvojo žodžio forumą 1998 m. įsteigė ir savo tėvo – žurnalisto, mokytojo, Lietuvos šaulių sąjungos nario Adolfo Klimo – vardu pavadino Gailutė Klimaitė, gyvenanti JAV, Klivlande. Forumo tikslas – padėti ugdyti ir stiprinti pilietinę visuomenę Lietuvoje. Forumas „Skalūnų dujos: pažadai ir realybė“ Vilkaviškyje surengtas G. Klimaitės iniciatyva.

Parengė Kristina Juozapavičiūtė

zaliojilietuva.lt