„Išsivaikščiojusioje“ Klaipėdoje nebeliko kam dirbti?

Uostamiesčio verslininkai skambina pavojaus varpais. Esą dėl pastaraisiais metais Klaipėdą palikusių gyventojų ir atsigaunančios ekonomikos jau šiandien sunkiai sekasi surasti tinkamų specialistų. Neabejojama, kad situacija ateityje tik prastės. Tačiau kiek ir kokių darbuotojų Klaipėdai reikės, kad ir po 10-ies metų, šiandien mieste nežino niekas.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) generalinio direktoriaus Viktoro Krolio teigimu, oficialiai darbo ieškančių žmonių mieste dar yra daug, tačiau nebėra galinčių ar norinčių dirbti specialistų. Todėl įmonės jau priverstos atsivežti darbuotojų iš užsienio. Dažniausiai tai rytuose esančių kaimyninių valstybių gyventojai, kur atlyginimai yra mažesni nei Lietuvoje.

„Įmonės nebeturi ką daryti, todėl darbuotojų iš užsienio ateityje daugės, – teigė V. Krolis. – Rinkoje nerasdamos tinkamų specialistų, įmonės imasi pačios apmokyti ir vietos gyventojus. Beje, dažnai apmoko labai gerai. Tačiau pastarieji, įgiję žinių, išvyksta į užsienį ieškoti geresnio rublio."

KPPAR generalinis direktorius pažymėjo, kad susiklosčiusioje situacijoje negelbėja šalies profesinės ar aukštosios mokyklos, dažniausiai ruošiančios ne tuos specialistus, kurių reikia. Taip pat ydinga ir šiandien Lietuvoje esanti socialinių pašalpų sistema, kai nedirbti apsimoka labiau nei dirbti.

Bedarbių mažėja

Darbo biržos duomenimis, nuo 2010 m. Klaipėdos mieste darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo beveik 20 proc., nuo 160 tūkst. iki kiek daugiau nei 132 tūkst. Dar labiau mažėjo darbingo jaunimo iki 25-erių metų skaičius – beveik 25 proc. Ir nors, lyginant su pernai, darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas ne be toks drastiškas (apie 1 proc.), Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus Mindaugo Skritulsko teigimu, situacija darbo rinkoje neramina.

„Dalis klaipėdiečių emigravo į užsienį, dalis išvyko gyventi į kitus šalies didmiesčius. Jau šiandien specialistų trūkumas tampa itin aktualus. Darbo birža nuolat vykdo žmonių apmokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus, tačiau to jau nepakanka", – teigė M. Skritulskas.

Per pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje iš viso užregistruota daugiau nei 15 tūkst. naujų darbo vietų. Tai beveik 5 tūkst. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tuo metu nedarbas lapkričio 1 d. Klaipėdos apskrityje siekė 8,5 proc. ir lyginant su pernai sumažėjo 0,9 proc.

Bėga ir į užsienį, ir į Vilnių

Uostamiestyje tradiciškai labiausiai trūksta darbininkų: tolimųjų reisų vairuotojų, pardavėjų, virėjų, baldžių, suvirintojų, laivų konstrukcijų montuotojų.

Tačiau darbdaviams jau sunkiai sekasi surasti ir aukštąjį mokslą įgijusių darbuotojų, tokių kaip gydytojai, pardavimų vadovai, elektros inžinieriai, laivavedžiai ir kt.

NESURANDA. Uostamiestyje tradiciškai labiausiai trūksta darbininkų: tolimųjų reisų vairuotojų, pardavėjų, virėjų, baldžių, suvirintojų, laivų konstrukcijų montuotojų. Egidijaus Jankausko nuotr.

„Klaipėda netenka daug profesionalios ir kvalifikuotos darbo jėgos. Dažniausiai patys stipriausi vietos moksleiviai savo studijoms pasirenka sostinę, Kauną ar užsienio miestus. Baigę mokslus atgal į Klaipėdą jie taip ir negrįžta“, – sakė Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška.

Darbdavių atstovo nuomone, būtina jau mokyklose vaikams padėti teisingai išsirinkti savo karjeros kelią. Esą galbūt taip jie liktų studijuoti bei dirbti uostamiestyje.

Sunkiausia pakeisti mąstymą

Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėjos Virginijos Kazakauskienės teigimu, uostamiesčio mokyklose profesiniam informavimui ir orientavimui skiriama pakankamai daug dėmesio. Kiekviena mokykla nusimato savas vaikų karjeros ugdymo įgyvendinimo formas – švietimo įstaigose dirba specialūs karjeros specialistai, vyksta profesinės mugės, įvairūs renginiai ir kt.

„Profesiniam informavimui ir orientavimui Lietuvoje susirūpinta prieš keletą metų. Šiandien verslumo ugdymas integruotas jau į trečiokų mokymo programą. Itin daug dėmesio karjeros ugdymui skiriama progimnazijose nuo aštuntos klasės, kuomet mokiniai turi pasirinkti tolesnį mokymosi kelią", – pažymėjo poskyrio vedėja.

Ir nors V. Kazakauskienė pripažįsta, kad mokyklose įdiegta sistema ne visada idealiai veikia, tačiau didžiausia problema esą yra tėvų ir vaikų galvose susiformavę stereotipai.

„Sunkiausia pakeisti žmogaus mąstymą. Vaikas pirmiausia turi nuspręsti, kuo nori būti ateityje ir taip išsirinkti sau tinkamą profesijos įgijimo bei tolesnės karjeros kelią. Tačiau pas mus dar labai daug inercijos. Dažnas siekia įstoti į bet kurią aukštąją mokyklą, nes tai prestižas visuomenėje ir tėvų norai", – teigė tarnautoja.

Trūksta verslininkų pagalbos

V. Kazakauskienės manymu, prie vaikų karjeros ugdymo daugiau turėtų prisidėti ir patys vietos verslininkai. Galimos kelios bendradarbiavimo formos. Dažniau reikėtų rengti mokinių ir uostamiesčio įmonių atstovų susitikimus, įvairias pažintines ekskursijas bei karjeros dienas. Taip pat moksleiviams turėtų būti sudarytos galimybės Klaipėdos įmonėse ir įstaigose susipažinti su konkrečiomis darbo vietomis.

„Tai galėtų būti savanoriškas darbas. Tokių pavyzdžių daug užsienyje. Nors vaikai ir negautų užmokesčio, tačiau susipažintų su profesija, pamatytų darbo vietas, įgytų reikalingų gebėjimų bei kompetencijų. Tuo būdu jiems būtų lengviau ateityje išsirinkti savo karjeros kelią ir galbūt likti Klaipėdoje. Pavieniai moksleivių įdarbinimo atvejai egzistuoja, tačiau tai turi tapti sistema", – sakė uostamiesčio savivaldybės atstovė.

Nežino, ko reikės

Klaipėdos mero patarėjo Simono Gentvilo teigimu, šiandien niekas uostamiestyje negali tiksliai atsakyti, kokios profesijos atstovų vietos verslui reikės ateityje.

„Jeigu norime būti turtingi, turime žinoti, iš ko uždirbti. Šiuo metu Klaipėdoje vyrauja logistikos verslai, plastiko, medienos ir maisto pramonė. Tačiau ar šios įmonės galės sėkmingai parduoti savo produkciją ir už 10 metų? Tam reikia inovacijų ir gerų specialistų. Todėl verslininkai jau šiandien turi žinoti, kokias verslo sritis jie vystys bei kokios profesijos atstovų jiems labiausiai reikės ateityje", – sakė S. Gentvilas.

Pasak mero patarėjo, nustačius ateities darbuotojų poreikį, savo mokymo programas turėtų pakoreguoti miesto profesinės bei aukštosios mokyklos.

„Turėdami aiškią viziją, galime stiprinti konkrečių profesijų atstovų parengimą mieste. Kviestis dėstytojus iš užsienio, gerinti mokymo programas ir pan. Žinodami, kad Klaipėdoje gaus tiek profesionalų išsimokslinimą, tiek vėliau ir darbą, uostamiestį savo studijoms rinktųsi ne tik vietos jaunimas, bet ir studentai iš užsienio", – pažymėjo S. Gentvilas.

Informacija

Klaipėdos teritorinė darbo birža šiemet gavo 847 prašymus išduoti (pratęsti) leidimus dirbti užsieniečiams, pernai – 1073. Panašus skaičius prašymų iš uostamiesčio verslininkų gautas ir prieš ekonominę krizę – 2008 m. Tuo metu 2010 m. Darbo birža sulaukė tik kiek daugiau nei 300 tokių prašymų. Didžiąją dalį į uostamiestį atvykstančių užsieniečių sudaro Ukrainos piliečiai. Toliau seka baltarusiai ir rusai. Klaipėdoje taip pat darbuojasi svečiai iš Kinijos, Moldovos, Vietnamo, Kazachstano, Uzbekistano, Gruzijos. Dažniausiai leidimų dirbti prašoma metalinių laivų korpusų surinkėjams, suvirintojams ir tolimųjų reisų vairuotojams.