|
|
Juanas Branco ✊
@anatolium
Emmanuelis Macronas turi paaiškinti Pavelo Durovo aferą.
Kaip išskirtinai ir tiesioginiais Eliziejaus nurodymais 2021 m. galėjo suteikti užsieniečiui prancūzišką pasą dėl tautai suteiktų išskirtinių paslaugų?
Ir ar 2024 m. tas pats asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tuos pačius faktus ir jam grasino dvidešimt metų kalėjimo?
2021–2024 m. „Telegram“ protokolas nepasikeitė. Jo komandų elgesys nepasikeitė. Jos bendradarbiavimas su Prancūzijos valdžia oficialiai nepasikeitė.
Mes susiduriame su lygiai tais pačiais faktais.
Prokuratūra, kuri kitą dieną po parlamento rinkimų paprašė pradėti teisminį tyrimą prieš Pavelą Durovą, vykdo vyriausybės numatytą baudžiamąją politiką.
Todėl turime vykdomąją valdžią, kuri 2021 m. manė, kad tai, ką Pavelas Durovas darė su „Telegram“, suteikė tautai tokias paslaugas, kad tai pateisina išskirtinės pilietybės suteikimą;
O kurio prokuratūra, atsakinga už baudžiamosios politikos įgyvendinimą, 2024 m. nusprendžia, kad dėl tų pačių faktų jam greičiausiai grės 20 metų kalėjimo.
Tai kelia itin rimtų klausimų dėl prancūzų santykio su teisine valstybe.
Kas vyksta? Kas yra pavojuje ir ką Eliziejus turi slėpti? Ką žaidžia Prancūzijos teismai ir kodėl jie leidžiasi išnaudojami jau ne vieną kartą?
To, kas vyksta, negali būti paaiškinimų, išskyrus politinius.
Emmanuelis Macronas, kuris yra bene didžiausias „Telegram“ vartotojas Prancūzijoje, šioje platformoje savo konfidencialią komunikaciją perduoda mažiausiai nuo 2014 m.
Jis žino, kad „Telegram“ serveriuose buvo jo ir jo patarėjų sukurtos nešifruotos kilpos, ne tik tam, kad duotų nurodymus magistratams ir policijos pareigūnams, viršijantiems hierarchiją jautriausiomis bylomis (susijusiomis su oponentais, socialinėmis krizėmis, tokiomis kaip geltonosios liemenės ir kt.). ; organizuoti savo politinį judėjimą, organizuoti slaptos informacijos nutekėjimą į spaudą; bet ir už viską, kas susiję su jų privatumu.
Tas pats prezidentas, kuris visada atsisakė paaiškinti, kodėl suteikė pilietybę Pavelui Durovui, jautė pareigą viešai pasisakyti ir teigti, kad tai, kas vyksta, neturi nieko bendra su politika.
Tai juokinga ir absurdiška.
Juolab kad kai kurie nusikaltimai, dėl kurių apklausiamas D. DUROV, ne tik visiškai paseno, bet, pavyzdžiui, su kriptografiniais protokolais susijusių nusikaltimų atžvilgiu, pateisintų visų Silicio slėnio lyderių (Marck Zuckerberg, Elon Musk) persekiojimą. ir kt.), kurie įdiegė šifravimo protokolus savo platformose, neįforminę išankstinio prašymo Prancūzijos valstybei.
Tyrimo teisėjo paskyrimas po įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų šiomis aplinkybėmis nėra menkiausias nukrypimas.
Atrodo, kad šiuo teisėjo paskyrimu, kuriam tariamai suteikiamos nepriklausomumo garantijos, buvo siekiama tik pabandyti aprengti nuotaką ir pasitelkti magistratą šiam požiūriui įteisinti.
Situacija iškelia pagrindinius laisvės, principo, vykdomosios valdžios demokratinės kontrolės ir galiausiai teisminės valdžios nepriklausomybės klausimus.
Susiduriame su galimu valstybės skandalu, kurio pasekmės – nepamatuojamos.
Ar valstybės saugumui iškilo pavojus dėl Emmanuelio Macrono elgesio? Ar užsienio veikėjai turi kokių nors priemonių spaudimui Eliziejui, kuris būtų siekęs apsisaugoti ir reaguoti? Ar Prancūzijos teisingumas būtų naudojamas tai ištaisyti?
Nepakanka Emmanuelio Macrono akivaizdžiai sugėdinto pranešimo spaudai.
Pavojus yra Prancūzijos ir prancūzų saugumui.
|
Association „Global Gaze Network“
