Ačiū jums, politikai, už neapsakomą rūpestį emigrantais

E. Vildė

Atėjus rinkimų karštligės pabaigai neturiu tikslo palaikyti vienos ar kitos pusės. Rašau iš Išeivijos Jungtinėje Karalystėje, kurioje ne tik gyvenu ir seku joje vykstančius procesus, bet ir pagal galimybes aktyviai dar vis prisidedu prie jos savo visuomeniniu darbu: diskutuojant, fiksuojant nuotraukose, filmuojant, rašant straipsnius daugiau nei 10 metų. Kiek tas darbas yra naudingas – laikas parodys. Mano išsakytos mintys į dangų nenueis, bet tikiuosi, galbūt, bus išgirstas Lietuvoje ir nebūsiu nubaustas kokia nors sukurpta byla už kieno nors neva orumo įžeidimą. Tuo labiau, kad mano straipsnis nėra užsakomasis, kuris gali kažkam atrodyti kitaip. Niekas man už jį nemokėjo ir nesiruošia mokėti. Tad, šio rašinio tema - Lietuvos politikų elgesys užsienyje.

LIETUVOS DALIA IR “IŠRINKTŲJŲ“ VIZITAI BRITANIJOJE

Mane paskatino parašyti šį atvirą laišką „ŽINOVŲ“ apie emigraciją ir kaip stabdyti ją „karšti“ priešrinkiminiai debatai. Yra tokia liaudies išmintis – ŽUVIS PŪNA NUO GALVOS. Nuo jos ir pradėsime.

Prieš pateikiant keletą momentų iš tautos išrinktųjų vizitų Britanijoje, drįsčiau kukliai paklausti Lietuvos DALIOS: “Gerbiamoji, ar buvote viešai susitikę, nors kartą su lietuvių bendruomenių eiliniais Lietuvos piliečiais Jungtinėje Karalystėje jūsų vizitų šiame krašte metu?“. Išgirdęs “TAIP”, iškart prisiminčiau, kad ji tikrai buvo „susitikusi“, net du kartus! Pirmą - kai ji „pasaką“ sekė LCE (London School of Economic‘s) anglakalbiams studentams 2008m. rudenį, apie «KAS BLOGAI SU EUROPOS BIUDŽETU». Beje, kam įdomu, tuometinės Euro komisarės “dėmesys“ lietuviams baigėsi tuo, kad šios “pasakos” pratęsimą garsiajai emigrantei Zitai Čepaitei Komisarė sekė taip emocingai, kad klausytoja, nuo jai atskelto viešo moralo net pravirko. Na o antrą kartą visus nustebino "netikėtu" vizitu – kai per Londono Olimpines žaidynes 2012m. su Lietuvos olimpiečiais “piarinosi“. Po fotosesijos matyt taip pavargo, kad su mumis susitikti griežtai nepanoro. Nors ir ne mažiau kaip pusmetį iki Olimpinių žaidynių buvo minti URM‘o ir Prezidentūros Kanceliarijos slenksčiai, dėl galimybės suorganizuoti jos viešą susitikimą su Lietuvių Bendruomene. Juk Tokia proga buvo! Deja. Na, reikia ją irgi suprasti – „BUSY WOMEN“ visgi, Lietuvos ateitimi, Lietuvos Piliečiais rūpinasi! Visgi Prezidentė! Lietuvos Tautos išrinkta! Iš kur pas ją laiko bus su mumis, Britanijos Lietuvių darbuoliais, susitikti? o dar ir fotografuotis? Оi, ne, ne - mes kas tokie jai? Tik lietuviškai kalbantis š... Žodžiu – sugalvokite patys, kas mes jai tokie. Ir visai nesvarbu ką pikti liežuviai plaka, kad Ekscelencija nenorėjo susitikti vien dėl to, kad emigrantė Zita Čepaitė tam momentui didele ponia patapo, net uždaros akcinės bendrovės LITHUANIAN ASSOCIATION UK LTD valdybos pirmininke! Beje tie patys liežuviai plaka, kad Zitai ta valdybos kėdė, kaip šuniui penkta koja, reikalinga, tik įrodyti savo tuščias ambicijas Prieš Ekscelenciją! Kaip ji ten papuolė, verta parašyti atskirą istoriją. Bet apie tai – kita sakmė.

Dar vienas gintarinis akmenėlis į Dalios kietą širdį – Jo Ekscelencija Valdas Adamkus kur be būtų, ką bedarytų užsienyje, kiek užimtas būtų - visada planuodavo vizitus taip, kad galėtų būtinai susitikti su Lietuvių Bendruomenėmis Išeivijoje ir diskutuoti įvairiomis temomis. Nuoširdžiai sakau – pagarba jam už tai nuo savęs ir nuo visos Išeivijos. Beje, man dar būnant JK Lietuvių bendruomenės sekretoriumi, teko net pietauti kartu ir paatvirauti truputį už pietų stalo apie tai, kodėl V.Lansbergis nemėgsta V.Adamkaus? Kai sužinojau – iškart praregėjau! Viskas atsistojo į savo vietas! Pasirodo prieškariniame laikotarpyje, Kaune, kai buvo abudu dar labai jauni, V.Adamkus su savo bičiuliais kiemo peštynių metu V.Lansbergiui ir jo sėbrams subines išspardė! Tai kol kas tiek, apie aukščiausio rango asmenis.

Negaliu sakyti, kad Lietuvos politikai nelankė mūsų. Lankė. Senoliai pasakojo, kad po nepriklausomybės atstatymo, ir gerbiamas V.Lansbergis ir konservatoriai senoje JK ambasadoje kaip į savo namus vaikščiojo. Pasikėlę būdavo, iš aukšto į mus žiūrėdavo. vyno taures kilnoti kitur jiems būdavo ne prestižas. Anksčiau dažniau lankėsi dėl Lietuvos aukso likusio Britanijos bankuose, o kai jis baigėsi – matyt iš inercijos. О kodėl gi neužsukus gero vynelio pagerti, su tautiečiais apie tai kaip jų dėka Lietuva “klesti” nepaplepėti. Pats ne kartą mačiau kaip apsuptas savo dvimetrinių patarėjų Kubilius vis juokaudavo: „Nors su dvigubu apmokestinimu neišdegė, vis tiek sugalvosiu kaip jus išeivijoje apmokestinti“. Ir akkurat, kaip tik tranzitu pas Kameroną apsilanko, Lietuvoje tai koks nors mokestis su išeivija susijęs atsiranda, tai PVM padidėja tai dar kokia nors „padliankė“. Beje, palyginus seniai nebuvo. Matyt ruošiasi, kažką “gero” jau sugalvojo. Tarp kitko, intriga, žurnalistams - siūlau pasidomėti apie Lietuvos aukso kelią, kol dar neišmirė visi liudininkai. Mano duomenimis dar rastumėte daug pikantiškų daikčiukų.

GERIAUSIA DOVANA – KNYGA

Liberalų atstovai irgi lankė mus. Su šitais smagu būdavo, nes jie daugiau alaus mėgėjai, nepasikėlę. Jaunimui patikdavo. Tai kaip sakoma po oficialių kalbų „nuo dūšios“ prie bokalo galima buvo atvirai pabendrauti. Vieni net rūpinosi, kad tremtyje į užsienį turėtume ką skaityti bei kaip šviestis. . Ačiū nuoširdžiai „LIETUVIŠKOS KNYGOS KELIUI“, kad papildė mano retų knygų kolekciją tokiomis knygelėmis kaip „Fridrichas Engelsas. «ŠEIMOS PRIVATINĖS NUOSAVYBĖS IR VALSTYBĖS KILMĖ» 1970m.; «ŠEIMOS KALENDORIUS» 1980-1987m. leidinys su erotiniu straipsniu «TULPĖS LENINUI», iš ciklo PAŠNEKESIAI SU TĖVAIS. »; leidyklos „ŠVIESA” išleista «KAIP MOKYTIS?» 1970m.; LTSR pedagogų draugijos Komunistinio auklėjimo sekcijos rekomenduota – „TAU, JAUNUOLI“, 1988m.; «ETIKOS ETIUDAI – DOROVINIS ASMENYBĖS BRENDIMAS», leidykla „MINTIS“ 1980m.; Justas Paleckis. «DVIEJUOSE PASAULIUOSE» 1983m.; «Devyniolika metų pogrindyje» 1965m.; «ŽURNALISTO BIBLIOTEKA. PRISĖSKIM PAMASTYKIM», 1988m. ir daugelis kitokių to meto šedevrų. Ypatingai dėkingas už tokius perliukus kaip: Česlovas Juršėnas. «TARPTAUTININKO ŽINYNAS» 1983m. ir «ALKOHOLIZMAS IR JO PROFILAKTIKA», 1983m. paskutiniąją dažnai skaitau garsiai vakarėlių metu, kaip humoristinį leidinį. Priminsiu – visos panašios knygelės buvo skirtos – Lituanistinėms mokyklėlėms Jungtinėje Karalystėje. Matyt patriotiškumui ugdyti. Taigi...

TRANZITAS

Kaip taisyklė didžioji dauguma Lietuvos politikų susitikdavo su savo tautiečiais Londone kaip sakoma „TRANZITU“ - su valstybiniais reikalais. Vieną kartą net buvęs premjeras Kirkilas buvo apsireiškęs JK Šv. Kazimiero bažnyčioje! Tik dviejų dalykų palikom nesupratę. Pirma - kam jam tiek, apie 20, angelų-sargų aplink jį reikėjo – ar Jį nuo mūsų ar mus nuo Jo saugojo? Antra – kodėl Jis po susitikimo su Bendruomene Bažnyčioje atsisakė Bendruomenės siūlomų pietų ir pietavo neaiškios kilmės Brazilų užkandinėje – restoranėlyje? Matyt Lietuvoje tiek prigąsdintas mūsų „urminių“ buvo, kad jam rodėsi mes čia esame tiek pikti ir sužvėrėję ant Lietuvos politikų, kad gatavi juos ir sudraskyti ir nunuodyti. Buvau užėjęs į tą užkandinę, Iki šiol kaba įrėminta ištrauka iš Brazilijos laikraščio su Kirkilo, ir užkandinės savininkų nuotrauka.

MESIJAS

Na apie DIPLOMATŲ rūpestį mumis Išeivijoje galima net legendas kurti. Vienam iš Jų, Ušackui sakmę savo laiku net įamžinau. Taip ir pavadinau – SAKMĖ APIE MESIJĄ IR GLOBĖJĄ. Geras buvo žmogus, lipšnus kaip medus. Jaunimui, ypač jaunoms merginoms, labai patiko, labai krepšinį mėgo, labdaras visokias organizuodavo. Tiesa, kur tie labdaros pinigai nueidavo iki šiol neaišku, bet užtat „Naują“ ambasados pastatą URM‘ui padėjo nusipirkti. Ant tiek gerą ir brangų, kad net tris metus remontuoti teko. Visgi iš RolsRois‘o pirktas! Atsimenu pastoviai mus ramindavo: Broliai ir seserys! Bendruomenei nereikia atskiros būstinės! Nepergyvenkite – kai atsiremontuosime, turėsite kur glaustis, net kabinetą savo turėsite! Ši ambasada Jums, tai Jūsų ambasada!” Iškaulijo pirkimui bendruomenių pritarimą Ir išmovė į Lietuvą ant URM‘o ministro kėdės pasėdėti, po savo sparneliu Lietuvos išeivija rūpintis. O kad mes jį visada geru žodeliu prisimintumėm, padėjo kartu su konservatoriais Išeivijos Ir Tautinių Mažumų departamentą sugriauti. Nors aiškiai buvo sakoma ne kartą viešai Lietuvos Valdžiai, reikėtų juos tik į dvi dalis padalinti. Aišku jis ten ilgai neišsėdėjo, tik metus. Viešai sakoma, kad Grybauskaitei neįtiko, nes į Grybauskaitės reikalus per daug lįsti pradėjo. O kad gražiau atrodytų ir nieks nesikabintų, Mesiją į Afganistaną už iš URM‘o ir EVROSOJUZO pinigėlius gatvių asfaltuoti pabaigti išsiuntė. Pas mus Londone, kitokia versija sklando. Čia be piktos magijos neapsieta. Ir aš esu dėl to kalčiausias pasirodo! Yra dar gyvų liudininkų, kurie matė ir girdėjo mano prakeiksmą, kur aš išpranašavau, kad po metų jis išlėks iš URM‘o ministro kėdės. Štai, prakeiksmas ir suveikė!

NAUJIEJI URMO NAMAI

Grįžtant prie Ambasados naujojo pastato. Tikrovėje gavosi taip, kad po trijų metų nenaudojimo, Ušacko pirkinys tapo ne „Jūsų“ o, jo kolegos - JUSIO Ambasada. Jis, kaip tikras ūkininkas, ją susiremontavo ir ... nieko joje daryti iš lietuvių bendruomenių neleido iš viso. Žmonės juokaudavo, sakydami, kad neleidžia todėl, kad Lietuvaičiai varguoliai savo kanopomis naujo parketo nesubraižytų! Į oficialų AMBASADOS atidarymą dauguma labai JK Lietuvių Bendruomenei plačiąja prasme nusipelniusių aktyvistų net nepakvietė. Taip ir paliko visas Londono bendruomenes ant ledo. Ir seno pastato taipogi neliko - PARDAVĖ! Mums aiškino, kad naujojo pastato remontui pinigų neužteko. O kaip jis džiaugėsi neišpasakytai brangiai pardavęs senąjį Ambasados pastatą! Gyrėsi, kad suderėjo viešame konkurse didelę rinkos kainą! Tik mano įsitikinimu, jis ne pastatą pardavė, o dalelę Lietuvos ir Išeivijos sielos pardavė, priedo galutinai atėmė viltį turėti Lietuvių organizacijoms Londone Lietuvių namus, su lietuviška svetaine, biblioteka, Britanijos Lietuvių muziejumi, galimybe nepriklausomai nuo politikų rinktis diskusijoms be gobšaus URM‘o vienpusės destruktyvios propagandos. Beje, naujasis AMBASADOS pastatas taip ir netapo Išeivijos Lietuvių Namais. Ir netaps. Nors ir kaip besistengia ir besistengs URM‘ininkai. Kodėl? O gi todėl kad Lietuviškos dūšios jame nėra! Ten URMU „kvepia“. Ačiū nors, Dievui, kad išgirdo mus ir kažkiek pasigalėjo! dabar gavome naują ambasadorę! Pagirsiu - Asta Skaisgirytė-Liauškienė kol kas tvarkosi pavyzdingai gerai. Ir bendruomenėms renginius visuomeninius organizuoti leidžia. Labai tikiuosi, kad URM‘as nesulaužys jos. O ji padės savo asmeniniu darbu ir pavyzdžiu įpūsti šilumą į šiuos valdiškus namus. Jei dar patarėjus susijusius ryšiams su bendruomenėmis pakeistų, tai ledai dar greičiau pajudėtų.

URMINIAI

Beje, jei URMAS būtų protingesnis ir išmintingesnis, ir ne toks korumpuotas, ryšiams su bendruomenėmis priimtų dirbti atstovą, išrinktą viešai visos to krašto išeivijos Lietuvių o ne iš „URM‘e“ vadinamo „atstoiniko“, kuris dažniausiai visiškai nesigaudo situacijoje, nežino priešistorės, nepažįsta vietinių žmonių. O kai tik pradeda įsivažiuoti, jau ir žiūrėk – rotacija atsiranda. Taip ir prigamina URM‘as niekam nereikalingų pusfabrikatinių kadrų ir kiša juos būti daugiau „stukačiokais“, o ne atstovais bendravimui su Išeivija į visas ambasadas. Beje apie pačią diplomatų rotaciją. Mano asmeninė nuomonė – jeigu URM‘ininkas dirba ir vykdo gerai jam paskirtą funkciją, kam jį iš viso rotuoti? Man, pagal profesiją dirbant IT inžinieriu, neretai tenka aptarnauti keletą ambasadų ir diplomatinių atstovybių Londone bei stebėti jų darbą. Pasakysiu, tiesiai šviesiai – diplomatas kaip kunigas. Ten, kur jis sąžiningai dirba ir rodo gerus rezultatus, daugiau nei penkis metus nekeičiamas. Yra ir tokių, kurie dešimt metų dirba ir niekas jų nesiruošia keisti. Diplomatija – tai ne šauktinių kariuomenė, kur mokama tik pagrindinė karinė parengtis. Čia lemia daugiau specifinė patirtis, adaptuota į konkretų regioną, kuri ateina tik per ilgesnį laiką dirbant tame regione.

Mano didžiuliu įsitikinimu, iš asmeninės bendravimo su diplomatais ir patirties jų veiksmų, teikiamos jų ir iš šalies gaunamos informacijos analizės susidarė įvaizdis, kad dauguma diplomatų dirba kam nori, konservatorių partijai ir jos narių privatiems interesams, JAV, Britanijos, Lietuvos ir kitų saugumo struktūrų tarnyboms, bet ne Lietuvai, tuo labiau Lietuvos Išeivijai. Priedo pridursiu - URM‘as su savo dabartine struktūra tapo didžiausiu informacijos iškraipymo ir dezinformacijos apie Išeiviją oficialiu instrumentu Lietuvoje. Tuo tiesiogiai ir netiesiogiai griaunantis Lietuvos ryšius ir gerus santykius su Lietuviais ir Lietuvos piliečiais Išeivijoje. Neretai prisidengdami savo “neutralumo” ir nesikišimo šydu sąmoningai ir nusikalstamai nutyli vieną iš esminių dalykų – LIETUVIŲ BENDRUOMENĖSE IŠEIVIJOJE NEBELIKO DEMOKRATIJOS. Afganistano demokratijai palaikyti sukiša milijonus, o saviems špygą taukuotą.

Nuo seno visa diplomatų bendravimo politika buvo orientuota tik į verslą ir elitinius politinius santykius atstovaujamose valstybėse o ne paprastą bendravimą ir demokratijos plėtrą Išeivijoje. Tikėtis, kad diplomatai pasikeis – bergždžias dalykas. Todėl Ušacko ir konservatorių dėka URMUI primestas bendravimo modelis su Išeivija buvo yra ir liks antraeilis – trečiaeilis dalykas. Ankstesnė tvarka, kai buvo IŠEIVIJOS ir TAUTINIŲ MAŽUMŲ DEPARTAMENTAS priskirtas prie SEIMO, daugumą išeivijos bendruomenių tenkino vien todėl, kad būdamas tiesioginiame pavaldume SEIMUI, turėjo tiesioginį kontaktą su SEIMU, be tarpininko URM‘o. Priedo padėjo ženkliai kontroliuoti URM‘o darbą. Kas visada labai netenkino aukšto rango diplomatų. Bet gavosi taip, kad URM‘iniai, pasinaudodami konservatorių valdomos vyriausybės dėka, uzurpavo šį departamentą, ir vietoj bendravimo pakylėto iki Vyriausybės lygio, kaip žadėjo Ušackas, nuleido visus bendravimo su išeivija santykius į žemiausią savo struktūrinio valdymo grandį. Profesionalūs darbuotojai buvo išmesti iš darbo o vietoj jų pastatyti ale specialistai iš URMO “atstoiniko” (urmiečiai žino, ką tai reiškia).

URMINIŲ DARBO REZULTATAS IR METODAI

Pasikeitus valdžiai, 2013m. pavaldumas atstatytas iš dalies ir įgijo norimą pavidalą - UŽSIENIO LIETUVIŲ DEPARTAMENTĄ. Tik kad per tą Lietuvos politikų ypatingą ilgametį „rūpinimąsi“ Jungtinėje Karalystėje Lietuvių Bendruomenės nebeliko. Senoji karta baigia išmirti, o naujoji, Lietuvos politikų ir URM‘o „nuoseklaus darbo“, nesiburia visai. Taigi, buvusio URM‘o ministro Ušacko ir konservatorių planas «SKALDYK IR VALDYK» įgyvendintas su kaupu - JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE ORGANIZACIJOS, VIENIJANČIOS VISĄ LIETUVIŲ BENDRUOMENĘ ŠIAI DIENAI NĖRA! Yra tik seniai seniai praradusi lyderio poziciją Senosios Bendruomenės metamorfozė - Zitos Čepaitės vadovaujama UAB LITHUANIAN ASSOCIATION UK LTD, jau daugelį metų konvulsiškai dar vis reiškianti pretenzijas į teisę atstovauti Jungtinę Karalystę PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS rėmuose. JK Lietuvių Jaunimo Sąjunga visiškai atsiskyrė ir įsikūrė savo organizaciją. Susikūrė palaipsniui daug kitokių organizacijų: Bažnytinių bendruomenių, Socialinių, Sporto, Verslo klubų, Lituanistinių mokyklėlių. Priminsiu, Lietuvišką kilmę turinčių Lietuvos piliečių gyvena per 400 000 tūkstančių. Apie 40% gyvena Londone ir jo apylinkėse.

Kokiais metodais dirba URM‘as prieš Išeivijos Lietuvius vien užtenka pasižiūrėti per tai, kaip vykdomas iš URMO varpinės buldozeriniu principu GLOBALIOS LIETUVOS projektas. Išleisti jam milijonai litų, o bendruomenės Išeivijoje į jo valdymą ir vykdymą visai neįtrauktos. Viešų rimtų diskusijų Britanijos Lietuvių bendruomenėse šio projekto iškilusiais klausimais visai nebuvo iki šiol. Nors tuo metu būdamas JKLB sekretoriumi, prieš patvirtinant šį projektą, buvau ne kartą siūlęs ir raginęs surengti šio projekto viešą svarstymą. O gavosi taip, kad su eksambasadoriaus Jusio žinia, buvo patyliukais surinkti į uždarą posėdį neprieštaraujantys diplomatams bendruomenių atstovai. Čia davė suprasti visiems, kad projektas jau vykdomas ir nėra ko į jį mums kištis. Manęs nenorėjo pradžioje į šį posėdį net įleisti. Matyt, kad nesužinočiau baisių viešų paslapčių. Bet man paprieštaravus, visgi leido pasilikti. Štai tokių “skaidrių” URM‘o atviros visuomenės kūrimo pavyzdžių, turiu ne vieną dešimtį.

Viename iš ne Lietuvos organizuotų priėmimų teko paatvirauti su vienu aukšto rango diplomatu, kuris labai domisi Lietuva. Aš užklausiau jo, ką jis mano apie Lietuvą ir Lietuvos diplomatiją. Jis atsakė panašiai, ką esu girdėjęs ir iš kitų Jungtinėje Karalystėje reziduojančių diplomatų: „Bet kuris diplomatas turi iš pradžių išmokti bendrauti su savo tautiečiais, o paskui lįstį į diplomatijos vandenis. Mūsų duomenimis pas jus susikalbėjimo trūksta”.

Vienintelis aukšto rango valstybės pareigūnas, kuris iš tikrųjų žmoniškai bendradarbiavo su bendruomenėmis ir turėjo gerų rezultatų - tai BUVĘS TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS.

PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

Ponia Dalia Grybauskaitė nemano, kad emigrantai jaučia per mažai dėmesio ir rūpesčio iš pačių politikų pusės. Ji teigia: „Didžiausia bėda, kada mūsų žmonės išvažiuoja ir, net išlaikydami mūsų Respublikos pasą, beveik nebejaučia atsakomybės bei pareigos mūsų valstybei. Jie tikriausiai didele dalimi ir yra mažo rinkėjų aktyvumo priežastis. Skaudu, pirmiausia, kad žmonės pasirenka išvažiavimą, o dar skaudžiau, kad išvažiavę jie nebenori galvoti apie savo šalį, nors čia dažniausiai yra palikti jų tėvai, giminės“. Taip mano mūsų Pirmoji ponia. Kaži ar pati Ekscelencija labai jau rūpinasi savo artimaisiais? Tuolab, kad gyvena visai pašonėje.

Aš manau kitaip – politikų pseudo dėmesio galbūt ir netrūksta, bet tikro, dalykinio, ne tik, kad trūksta. Jo tiesiog – NĖRA! Nes, perfrazuosiu, „Kai mūsų politikai apsigyvena SEIME, ir praryja SEIMO nario ar Parlamentaro pažymėjimą, beveik nebejaučia būtinybės bei pareigos bendrauti su rinkėju nei tiesiogiai, ne iš tribūnos, ne iš ekranų. Bet ir tai ne tikroji mažo rinkėjų aktyvumo priežastis. Yra tokia sena patarlė “ŽYGIAIS O NE ŽODŽIAIS MES TĖVYNĘ MYLIM”. Deja tenka pripažinti – politikų taip vadinama žodinė „meilė Tėvynei“ baigiasi ties BRIUSELIU, o žygiai – iki balsadėžės. O visas taip vadinamas jų rūpestis Lietuvos piliečių emigracija – tik sąmoningai daroma iliuzija savo politiniams reitingams pakelti.

Lietuvos DALIA priminė mums išeivijoje apie pareigas ir atsakomybes. Nesigilinant smulkmeniškai į Jos, kaip prezidentės valdymo sritis, Norėčiau priminti, kad PAREIGOS ir ATSAKOMYBĖS mūsų valstybėje turėtų būti ne vienpusės kaip dabar. Kur reikalaujama jas vykdyti tik iš Lietuvos piliečių. Prezidento institucija turėtų puoselėti socialinį teisingumą ir saugumą, ginti piliečių garbę ir orumą visų pirma Savo šalies ir Savo tautos viduje, puoselėti taiką bei vykdyti konstitucinius įsipareigojimus Savo piliečių atžvilgiu o ne Afganistane, Gruzijoje, Ukrainoje. Beje ponia Dalia labai dažnai užmiršta, kad ji paskutinius 5 metus buvo išrinkta atstovauti ir ginti Visų Lietuvos piliečių teisėtus interesus, o ne tik konservatorių.

VISGI - KODĖL EMIGRUOJA IR NEBALSUOJA?

Viena iš priežasčių yra tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos dešimtmečius eina ir toliau lengviausiu represinio valdymo mechanizmo keliu - būti besaike savo piliečių pinigų ir neapmokamos bei pigios darbo jėgos melžėja. Iš to kilęs nusivylimas teisingumu, sukelia augantį nesaugumo jausmą. O kiekvienas žmogus jausdamasis neapsaugotas valstybės, ilgainiui praranda pasitikėjimą ir patriotizmo jausmą savo šaliai. Savaime atsiranda, panašūs klausimai, kaip: „Kodėl aš turiu jausti ir vykdyti kažkokias konstitucines pareigas Tėvynei, jeigu ji nejaučia ir nevykdo savųjų?“ Žmonės pavargo nuo pažadų, jie nebetiki jais, jie žvėrėja, jiems jau reikia REZULTATO DABAR! O rezultato nėra! Politikai pastoviai ragindami už juos balsuoti, to rezultato NESUKURIA! Atsiradus nulinei motyvacijai likti tokioje nesaugiojoje konkrečiam žmogui valstybėje, jis imasi kraštutinių priemonių - tiesiog arba neriasi kilpą ant kaklo arba emigruoja. Be abejonės, pirmieji išvykę emigrantai, pralaužę kelius, parodė tiesioginį pavyzdį kaip balsuoti. KOJOMIS! Ir šiame balsavime yra labai daug pozityvo: Parodo valdžiai jos tikrąją vietą, priverčia nusileisti iš padangių ir suprasti per kojas, kad jei nieko nedarys – nusipjaus sau ranką kuri ją maitina. Taigi, tam tikra prasme emigracija nėra toks jau blogas dalykas Lietuvoje – kiek visgi gyvybių išgelbėjo!  Beje, balsavimas kojomis dar nesibaigė, jis gerokai apmažėjęs nuo buvusio bumo, bet toli gražu ne mažesnis nei grįžtančiųjų kiekis. Priminsiu, bendra statistika rodo, kad iš Lietuvos nuo nepriklausomybės atstatymo laikotarpio emigravo per septyni šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių! Trečdalis galėjusių balsuoti, bet ne balsavusių! Ir joks elektroninis balsavimas šiame dalyke nepadės, o dar labiau įves painiavos ir nepasitikėjimo jo rezultatais.

Būkim „biedni“, bet teisingi - mumis vargšais Lietuvos piliečiais išeivijoje politikai kažkiek domėjosi. Kaip sakoma: „RŪPINOSI“ IR ŠVIETĖ. Propagandines kalbas kalbėjo, kaip viskas tiesiog pasakiškai gerai Lietuvoje! Anksčiau su tokiomis kalbomis periodiškai pasirodydavo kas du – tris metus. Dabar kas keturis-penkis, ir tai - prieš pat rinkimus. Visi kaip susitarę skanduodavo: „Tik grįžkite. Mes su jumis! Mums Jūsų reikia, balsuokite už mus“. Bet ar jų apsilankymą tai galima pavadinti nuoširdžiu “dėmesiu išeivija“ – vargu. Paskutiniųjų rinkimų metu per rinkimų agitaciją nepasirodė nė vienas kandidatas! Ir po to stebitės, kodėl nebalsuoja!?

KAIP SUSIGRĄŽINTI SAVO RINKĖJUS?

Kaip išsigydyti nuo pseudodemokratijos Lietuvoje ir susigražinti savo rinkėjus, receptų kol kas dar yra. Vienas iš jų - GRĄŽINTI Į LIETUVĄ TIKRĄJĄ DEMOKRATIJĄ. Daug kartų sakyta, norint, kad dalyvautų Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai aktyviai rinkimuose, visų pirma - atskirkite išeivijos balsus nuo Naujamiesčio apylinkės ir sukurkite atskirą Išeivijos apygardą. Antra – įvykdykite URM‘o struktūrinę reformą, kurios metu UŽSIENIO LIETUVIŲ DEPARTAMENTĄ atskirkite nuo URMO ir perleiskite SEIMO tiesioginiam pavaldumui, o ryšiams su bendruomenėmis suteikite teisę atstovauti Išeivijos bendruomenėse demokratiškai išrinktiems atstovams, o ne URM‘ininkams. Trečia – per Išeivijos atstovus ryšiams iškelkite lyderius Išeivijos apygardoje ir, akumuliuodami demokratijai palaikyti skirtus fondus bei žmogiškuosius resursus, jų struktūriniam atnaujinimui, ir bus jums rezultatas! Atsiras pasitikėjimas bendruomenine veikla, lyderiais – atsiras ir abipusis ryšys. Atsiras bendravimas - atsiras ir problemų sprendimas. Jei Lietuvos Valdžia iš tikrųjų nuoširdžiai norėtų atstatyti nutrauktus ryšius bei susigrąžinti išvykusius savo piliečius, anksčiau ar vėliau turėtų ryžtis politiniam sprendimui - kardinaliai sukurti naują struktūrą - UŽSIENIO LIETUVIŲ MINISTERIJĄ su padaliniais kiekvienoje savivaldybėje. Čia galima palyginti su religinėmis tiesomis, norint gauti rezultatą, reikia, kad abi pusės judėtų rezultato link. Nebus atitinkamos struktūros – nebus ir rezultato.

Ir nėra jau čia baisiniai pinigai. Neleiskite šimtus milijonų visokiems neaiškios kilmės Afganistano gatvių asfaltavimui ir demokratijos palaikymui, neaiškios kilmės „PATRIOTINIŲ“ ginklų pirkimui ir pinigų visiems struktūriniams projektams užteks.

Beje, vieša paslaptis, kad Europos Lietuvių Bendruomenių nuomonė nėra tokia vieninga, kaip gali atrodyti iš išorės. Daugeliu atveju nesutampa su Amerikoje esančių Lietuvių Bendruomenių nuomone. Bet kadangi Pasaulio Lietuvių bendruomenės valdymą iš metų į metus uzurpuoja JAV Lietuvių bendruomenė savo išskirtinėmis rinkimų teisėmis ir atstovų dauguma, JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenės primeta savo sprendimus ir pateikia vėliau kaip visos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės nuomonę. Manau seniai pribrendo reikalas kurti Europos Išeivijos Lietuvių bendruomenę, kuri būtų demokratinė atsvara dabartinei Pasaulio Lietuvių bendruomenės struktūrai. Tokia struktūra ypač gerai padėtų atkurti gerus santykius ir bendradarbiavimą.

Kaip abi naujos struktūros turėtų dirbti, turiu išmąstęs ne vieną dešimtį lapų popieriaus. Bet vargu ar kam tai įdomu, tuo labiau Prezidentei.

Beje, jei daugiau būtų rūpinamasi Lietuvos vidiniu saugumu, vidinės demokratijos plėtra, tai ir išorinės grėsmės nebūtų tokios, kokias dabar paišomos Lietuvai.

Su žiniasklaidos priemonėmis, tame tarpe ir valstybinėmis irgi tas pats – kodėl informacija skleidžiama tik iš Lietuvos? Savo laiku kėlėm klausimą, kad reikėtų bendruomenėms televizinio abipusio ryšio. Tačiau kaip matome, kad vėl esame išgirsti tik į vieną pusę. Kodėl pastovių žinių iš Lietuvių bendruomenių užsienyje praktiškai nėra? Negi niekas Išeivijoje nevyksta? Negi Lietuvoje neįdomu lietuviams, kaip vyksta išeivijoje visuomeninis gyvenimas? Netikiu! Vien pas mane, ne profesionalo, kokybiškos vaizdo medžiagos yra visam metų sezonui. O demokratinėje valstybėje turėtų būti sudarytos sąlygos išgirsti visų balsus, o ne tik Lietuvoje sukurptą propagandą. Demokratija turi būti demokratiška, o ne diktuojama iš vienos pusės, kaip dabar.

BAIGIAMASIS ŽODIS

Aš save laikiau ir laikysiu politiniu emigrantu. Su apgailestavimu jaučiu iki šiol, kad politikų klausa veikia tik į vieną pusę – iš pradžių neva tegu juos išrenka, o tada galbūt pažiūrėsim. Ir ši “klausa” nesikeičia uždarame rate, iš metų į metus. Tikrąjį jų tikslą labai aiškiai matau - padaryti mus pavaldžiais Lietuvos struktūroms net Išeivijoje, tame tarpe ir valstybinių televizijos propagandinių priemonių pagalba. Bet ar tai teisingas tikslas? Neslėpsiu - aš buvau Lietuvos DALIOS gerbėjas ir balsavau ir agitavau už Ją, kai buvo renkama Prezidente pirmai kadencijai. Bet po to, kai ji per Olimpines Žaidynes Londone atsisakė susitikti su vienos iš didžiausių Išeivijoje Lietuvių bendruomenių ir parodė ne pagarbą savo valstybės piliečiams, tuo savo vieną iš veidų, mano taip vadinama „meilė“ jai visiškai išblėso. Prezidentei ir politikams skaudu, kad mes išeivijoje neaktyvūs. O mums galvojate ne skaudu, kai savo neapgalvotais sprendimais, kalate patys karstą savo tautai? Man ypatingai skaudu, kad aš, vietoj to, kad dirbčiau Lietuvoje esu jūsų, politikai dėka, priverstas dirbti kitur. Sausio 13-tos įvykių metu gyniau Klaipėdos Girulių televizijos bokštą nuo realios grėsmės būti užimtam Sovietinės kariuomenės, aukojau savo gyvybę Lietuvos Valstybei. dar labiau skaudu ir apmaudu nei Prezidentei, kad nemažai dar yra tokių , kurie kaip aš neturi kur gyventi Lietuvoje. Taipogi yra ne vienas, kaip aš, kuriems dėl Valstybės valdymo struktūrinių klaidų neatstatytas iki šiolei istorinis teisingumas - mano senolių tremtinių žemės iki šiol negrąžintos. O skubama pilnu tempu išparduoti žemes užsieniečiams. Štai kaip valstybė atsilygina už patriotizmą ir lojalumą savo Tėvynei!

Sąmoningai šiais metais nebalsavau iš viso, nes nemačiau už ką balsuoti. Kandidatai į Valstybės vadovus, bijantys kalbėtis viešai, diskutuoti su savo piliečiais ne tik Lietuvoje, bet ir Užsienyje – yra falšyvi kandidatai. Tuo labiau neleidimas dalyvauti Rolandui Paksui padarė šiuos Prezidento rinkimus švelniai tariant – NESĄŽININGAIS ir dar kartą parodė, kad Lietuvoje iki šiol teisinėje sistemoje galioja dvigubi-trigubi standartai. Kas link Europarlamentarų – jie per toli nuo liaudies, kad aš už juos balsuočiau. Tuo labiau nė vienas Euro parlamentaras nebuvo atvažiavęs agituoti, O MES JŲ ТAIP LAUKĖM!

Ir pabaigai, gerbiama Prezidente, ne dievai puodus žiedžia. Jei iš tikrųjų norite būti TAUTOS DALIA, priimkite į savo patarėjus žmones iš liaudies, kurie ne tik sąžingi, patriotiški, ne veidmainiai, turi kompetenciją, bet ir nebijo dalintis savo mintimis viešai. Gal tada ir aš tikčiau, LAIKAS PARODYS!