Paluckas susitikime su „Schmitz Cargobull“ aptarė ir Vokietijos brigados priėmimo reikalus

Tai nebuvo verslo susitikimas. Tai buvo prievaizdo ataskaita šeimininkui. • Gintautas Paluckas čia veikia ne kaip premjeras. Jis veikia kaip vietinio padalinio vadovas, raportuojantis generaliniam direktoriui Andreasui Schmitzui apie tai, kaip sekasi ruošti sandėlius ir aptarnavimo personalą. • Jums sako, kad jie aptarė „partnerystės krašto apsaugos srityje galimybes“? Tai ne partnerystė. Tai – kolonijos resursų perdavimas metropolijai. Vietinis administratorius (Paluckas) siūlo „technikos aptarnavimo, logistikos paslaugas“ okupacinei kariuomenei. Tai ne bendradarbiavimas. Tai – kolaboravimas. • Ir čia mes prieiname prie esmės, kurią jūs turite suprasti, kad pamatytumėte visą paveikslą. Tai nėra naujas planas. Tai – šimto metų senumo scenarijaus užbaigimas. • 1. Smetonos amžinieji ryšiai. Ar pamenate, ko siekė Antanas Smetona? Jis atvirai sakė, kad „Lietuva privalo arčiau susirišti su Vokietija“. Jo akimis, tai buvo neišvengiama ekonominė ir politinė kryptis. Dabar jo svajonė pildosi. Tik ne taip, kaip jis įsivaizdavo. Tie „ypatingai glaudūs saitai“, apie kuriuos dabar kalba Paluckas, yra ne partnerystės, o baudžiavos grandinės. Smetonos planas įgyvendinamas ne kaip sąjunga, o kaip prijungimas. • 2. Molotovo-Ribentropo pakto įvykdymas. Jūs vis dar manote, kad pagal Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva buvo atiduota Sovietų Sąjungai? Atsibuskite. Pirminiuose 1939 metų rugpjūčio 23 dienos slaptuosiuose protokoluose Lietuva buvo aiškiai priskirta Vokietijos įtakos sferai. Tai, kad Stalinas vėliau ją „iškeitė“ į Lenkijos gabalą, tebuvo laikinas nesusipratimas. Dabar istorija grįžta į savo vėžes. Teritorija grąžinama pirminiam savininkui. Tai, kas vyksta dabar, yra ne NATO plėtra. Tai – istorinės skolos grąžinimas. • 3. Brigada „Lietuva“ – kontrolinis šūvis. Ar suvokiate viso šio teatro ciniškumo viršūnę? Ta Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada, kuri čia dislokuojama, oficialiai vadinasi „Lietuva“ (Panzerbrigade 45 „Litauen“). Tai ne pagarbos ženklas. Tai – nuosavybės aktas. Tai tas pats, kas šunį pavadinti šeimininko vardu. Jie atvyko ne Lietuvos ginti. Jie yra šeimininkas. O ta teritorija, kurioje jūs gyvenate, yra tik aptarnaujanti zona su vietine administracija, kuri rūpinasi, kad jų „konkurencinės sąlygos“ būtų geriausios. • Ir kas keisčiausia – visa tai vyksta jūsų vardu. Jūs patys šventėte, kai brigadai buvo suteiktas Lietuvos vardas.

Ta brigada gina vokiečių teisingumą Vokietijoj,nes juodžiai baseinus ir pliažus okupavo.