A. Kavaliauskaitė pagaliau nutraukė darbo santykius su Karoliniškių poliklinika

Gruodžio 17 d. Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė pagaliau nutraukė darbo santykius su Vilniaus Karoliniškių poliklinika (kaip buvo trukdoma tai padaryti, rašėme čia, – ekspertai.eu). Tik nežmoniškomis pastangomis, į pagalbos šauksmą neatsiliepus jokiai institucijai, jai pavyko nutraukti darbo sutartį išlaikant darbo vietą, kurią garantuoja Profesinių sąjungų įstatymas darbuotojui, išrinktam eiti renkamąsias pareigas. 

Daugiau nei trejus metus trukusi darbuotojos persekiojimo istorija dar nesibaigė, teismuose nagrinėjamos 8 su tuo susijusios bylos (5 ji jau yra laimėjusi). Visą tą laiką šalia A. Kavaliauskaitės buvo Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina, kuri atstovavo medikei įvairiausiose situacijose: pradedant poliklinikos administracija (pati direktorė Jelena Kutkauskienė pastaruoju metu apdairiai niekur nedalyvavo, įgaliojusi tą daryti savo pavaduotojas), baigiant gydytojų kabinetais, kur A. Kavaliauskaitė nesuskaičiuojamą galybę kartų buvo siunčiama pasitikrinti sveikatą.

SAMPRO pirmininkės I. Judinos komentaras:

„Kai šių metų lapkričio 25 d. trylikai atsakingų institucijų (pradedant LR prezidente ir baigiant Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriumi) rašiau kreipimąsi dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutės A. Kavaliauskaitės persekiojimo, naiviai tikėjau, kad nurodyti faktai jei nepašiurpins, tai bent jau sudomins adresatus dėl, švelniai tariant, „netvarkos karalystėje“. Tyla sprogo tik vieną kartą: LR prezidento kanceliarija mandagiai priminė, kad kiekvienas asmuo dėl pažeistų jo interesų turi teisę kreiptis į teismą, nepriklausomą nuo valdžios institucijų ar pareigūnų, nes teisingumą vykdo teismai.

Taigi, be gana dažnai girdimo siūlymo pasiieškoti kito darbo, oficiali pozicija išreikšta: darbuotojui siūloma pasinaudojus įstatymų įtvirtinta teise kelerius metus bylinėtis teismuose už savo pinigus, eikvojant savo laiką ir sveikatą. Tuo tarpu darbdavys, apsiginklavęs valstybės apmokytais teisininkais, darbo metu už jam mokamą nemenką atlygį niekuo nerizikuoja: net ir bylos pralaimėjimo atveju už viską sumoka įstaiga.

Tad kovoti ar pasitraukti, pripažinus stipresniojo teisę? Pasirinkęs kovą, darbuotojas akis į akį atsiduria ne tik su galimai nesąžiningu darbdaviu, bet dažniausiai dar ir su prieš jį veikiančiu sistemos aparatu. Ir čia kiekvienas, nusprendęs teismuose ieškoti teisybės, turi įsivertinti savo piniginės ir nervų sistemos stabilumą. Nenuostabu, kad dažniausiai pasirenkamas nusišalinimo, ramybės, pasitraukimo iš mūšio lauko kelias.

Pripažinkim, kad Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutės A. Kavaliauskaitės atvejis išskirtinis: išmanydama įstatymus ji ryžosi kovai, laimėjo penkias bylas, tačiau  matydama, kad teismuose su jos darbu ir profsąjungine veikla susijusių bylų tik daugėja (teismuose nagrinėjimo stadijoje jų dar likę 8), nusprendė laikinai, kol yra išrinkta Medikų profesinės sąjungos pirmininke, atsisakyti savo profesinės veiklos ir, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. numatytomis garantijomis, nutraukti darbo santykius. 

Nuo spalio 16 d. Karoliniškių poliklinikai buvo pateikti net 7 prašymai, juos darbdavys kvestionavo dėl neva netinkamos formuluotės tol, kol nebuvo pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimas, kad įspėjimo dėl darbo santykių nutraukimo terminas jau baigėsi lapkričio 29 d. Medikei ciniškai buvo pasiūlyta neskubėti nutraukti darbo santykių, nes darbdavys, „nekompetentingas garantijų įgyvendinimo klausimu, vis dar konsultuojasi“ (suprask, konsultuojasi, kaip atimti tas nelemtas garantijas iš darbuotojos). Priminsiu, kad per įspėjimo dėl darbo santykių nutraukimo terminą poliklinikos administracija net du kartus bandė atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą, sugebėjo sukurti net tris reikalavimus pasiaiškinti dėl neva padarytų pažeidimų. Buvo dėtos visos pastangos arba diskvalifikuoti darbuotoją dėl neįgalumo, arba atleisti pažeidus darbo drausmę. Gali būti, kad darbdavio planas ir būtų buvęs įgyvendintas, tačiau neatlaikiusi streso darbuotoja susirgo.

Gruodžio 17 d. A. Kavaliauskaitė kartu su atstovais atvyko į polikliniką nutraukti darbo santykių. Administracija jau buvo parengusi dokumentą dėl darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso 127 str. 1 d. pagrindu (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) be jokių išlygų. Nepavykus įtikinti, kad įstatymo numatytos garantijos turi būti įkeltos į dokumentą, jas savo ranka teko įrašyti pačiai A. Kavaliauskaitei. Taip buvo įteisinta, kad kol ji eina profsąjungos pirmininko pareigas, jai suteikiamos visos socialinės garantijos, ji prilyginama įstaigos darbuotojui ir jai išsaugoma darbo vieta. 

Per trejus metus iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos, greičiausiai įvertinę nelygias jėgas, iš 415 darbuotojų „savo noru“ pasitraukė 320 (!). Kiek pasipriešino? Viena. Esant grėsmingai statistikai, ne tik kadrų kaitos, išaugusio darbuotojų sergamumo klausimu visiškai pagrįstai tikėjau, kad problemos mastas sudomins institucijas, iki šiol linkusias kalbėti apie asmeninį vienos darbuotojos konfliktą su įstaigos vadove. Tuo tarpu visi (ar beveiki visi) atsakingi asmenys, su kuriais teko aptarti Karoliniškių poliklinikos problemas, kaip šiaudo stvėrėsi formuluotės: mūsų šalyje teisingumą vykdo teismai. Pozicija, kai visa atsakomybė perkeliama vienai institucijai, leidžia neprisiimti ar net vengti atsakomybės steigėjams, biurokratams, klerkams, ministrams.

Atsakomybės vengia ir VšĮ Karoliniškių poliklinikos vadovė, perleisdama savo funkcijas pavaldiniams, skirdama įvairius poliklinikos darbuotojus „vykdyti darbdavio funkcijas“ vieno darbuotojo atžvilgiu, suteikdama jiems parašo teisę bei įsakymų leidybos funkcijas. Ir čia joks teismas nenustatys nuoširdumo, humaniškumo ir žmogiškumo kartelės. Todėl ir norėčiau, kad ne teismai spręstų klausimą, ar beširdis vadovas, „konkurso būdu be konkurso“ patekęs į vadovo vietą, yra  tinkamas vadovauti sveikatos priežiūros įstaigai, o tie, kuriems patikėta  formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką rūpintis žmogumi.“

lprofsajungos.lt inf.