Ši šalis atsirado žemėlapyje po Jugoslavijos griūties. Genocidas, nusikaltimai nacionaliniu pagrindu ir pilietinis karas – šiuos įvykius atidžiai sekė visas pasaulis. Tuomet buvo labai sunku įsivaizduoti, kad Serbija kada nors pasibels į ES duris. Nuo to laiko praėjo 20 metų, Serbija vis dar turi problemų, tačiau šalis atkakliai siekia narystės ES. „Euronews” korespondentė atvyko į Belgradą, kur susitiko su Serbijos premjeru Aleksandru Vučičiu (Александар Вучић), kad pakalbėtų apie Serbijos ateitį.
Euronews: - Serbija iškėlė sau užduotį siekti narystės ES. Kada jūs manote šiuos planus įgyvendinti?
Aleksandras Vučičius: - Tai ne laiko, o mūsų veiksmų klausimas. Mes darome viską, ką galime, kad kryptingai judėtume link ES, vykdytume savo įsipareigojimus ir pripažintume vis daugiau europietiškų vertybių.
- Atrodo, kad Europos Komisija tarsi pavargo nuo nuolatinio ES plėtimosi. O Serbijai, atrodo, jau nusibodo šis ilgas procesas ir jūs pareiškėte, kad ES nerodo jūsų šaliai deramos pagarbos. Kodėl taip atsitiko?
- Taip yra todėl, kad aš labai sąžiningas ir nuoširdus. Aš niekada nieko neslepiu. Daugelis politikų Europos rytuose ir pietuose nesako tiesos į akis ES pareigūnams. Aš paprasčiausiai kalbu, ką galvoju.
- Dėl ko būtent jūs nerimaujat?
- Jūs kalbėjote apie tai, kad ES pavargo plėstis, o mes taip pat pavargome nuo laukimo. Mes dėjome labai daug pastangų, investavome ne tik laiką, bet ir visą mūsų energiją, politinę valią... Vykstant šiems procesams, mes vykdėme griežtas politines reformas Serbijoje. Mes pasiekėme gerų rezultatų vykdydami dialogą su Kosovo albanais. Ir po viso to mes matome, kad su mumis net nesielgia su derama pagarba. Tai yra ne tai, ko mes laukėme ir mes nemanome, kad tai yra normalu.
- Jūs užsiminėte apie santykius su Kosovu. Juk tai viena iš didžiausių problemų, ir šiuo metu situacija ten ne pati geriausia. Ar tai gali tapti nenumatyta kliūtimi jūsų vyriausybei?
- Man atrodo, kad mes daug pasiekėme, nors tai ir nebuvo lengva. Tai labai didelė problema, tačiau mes tęsėme dialogą su Kosovo albanais. Nesenai žengėme žingsnį į priekį – pasirašėme teisinės sistemos susitarimų realizavimo planą. Mes taip pat vykdome derybas dėl telekomunikacinių ir energetinių klausimų.
- Vienoje iš paskutinių ES ataskaitų dėl Serbijos kalbama... Aš pacituosiu: „Svarbu, kad atsinaujina dialogas aukščiausiame lygyje.“ Tačiau tuo pat metu, šio dialogo juk nėra. Juk buvęs Kosovo premjeras, o dabar užsienio reikalų ministras Hašimas Tačis (Hashim Thaçi) turėjo atvykti į Serbiją, kur buvo numatytas susitikimas dėl susitaikymo religiniu pagrindu. Tačiau jis atidėjo vizitą, nes sužinojo, kad bus suimtas, kai tik atvyks į Serbijos teritoriją. Iš to galima daryti išvadą, kad aukščiausiame lygyje dialogo nėra, priešingu atveju jis juk būtų galėjęs atvykti...
- Dialogas aukščiausiame lygyje vyksta du tris kartus per mėnesį. H. Tačis žinojo, kad gali būti suimtas, jei kirs sieną. Šis apribojimas jam įvestas dar 1999 m. Taigi, jam tai buvo jokia naujiena, o greičiau – politinis žaidimas. Tačiau mes bendraujame. Mes su juo susitikome kokius 32 kartus.
- Jūs Slobodano Miloševičiaus valdymo laikais buvote informacijos ministras. Kai žvelgiate į praeitį, ar jaučiate diskomfortą? Ar jaučiate savotišką gėdą už savo vaidmenį tuometinėje Serbijoje?
- Dėl to, kad užėmiau informacijos ministro pareigas, man atsakyti jums lengva. Taip, jaučiu diskomfortą dėl informacijos teisinio reguliavimo, kurį tuo metu siūliau. Jaučiausi nejaukiai toje situacijoje, bet buvau nuoširdus su savo tauta. Tai buvo labai kvaili įstatymai, dėl to prisipažinau tūkstančius kartų.
- Dar viena neatskiriama stojimo į ES proceso dalis yra šalies užsienio politikos atitikimas ES reikalavimams ir normoms. Briuselis pradėjo nerimauti dėl sankcijų, kurias ES įvedė Rusijai, juk Serbija nusprendė šioms sankcijoms nepritarti. Ar Serbija vykdys vieningą užsienio politiką kartus ES? Jei jūs vykdysite suderintą su ES užsienio politiką, ar tai nebus Serbijai nekomfortiška?
- Serbija jau tai daro, nežiūrint į tai, kad ji kol kas nėra ES narė ir privalo rūpintis savo interesais. Mes palaikome Ukrainos teritorinį vientisumą. Aš manau, kad mes elgiamės atsakingai. Aš kalbėjau su Petro Porošenka, Ukraina taip pat palaiko mūsų teritorinį vientisumą. Mes turime rūpintis mūsų ekonomika. Nyderlandai įvedė sankcijas Rusijai, jie gauna milijardinę pagalbą iš ES. Ar jūs pasiruošę duoti mūsų žemdirbiams milijardą? Aš taip nemanau. Tai reiškia, kad mes patys turime galvoti apie mūsų žemdirbius, fermerius ir apie mūsų valstybės biudžetą.
- Tačiau greičiausiai jūs turėsite rinktis tarp ES ir Rusijos. Ar šio pasirinkimo kaina nebus jūsų draugystė su Vladimiru Putinu?
- Apie kokią kainą jūs kalbate? Tai neatspindi normalios subalansuotos pozicijos. Mes einame eurointegracijos keliu ir narystė ES – tai mūsų strateginis tikslas, tačiau iš kitos pusės mes iš tikrųjų norime išlaikyti gerus santykius su Rusija. Čia nekalbame apie kažkokius asmeninius santykius.
- Jūs manote, kad šioje situacijoje pavyks sėdėti ant dviejų kėdžių?
- Mes nekalbame apie sedėjimą ant dviejų kėdžių, mūsų strateginis tikslas – narystė ES. Apie mūsų europinius siekius aš viešai kalbėjau V. Putinui, visiškai atvirai, kaip kalbu apie tai jumis dabar, o Angelai Merkel (Vokietijos kanclerei) aš atvirai sakiau, kad mes norime taip pat išlaikyti gerus santykius su V. Putinu, – tokia mūsų politika.